2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Blog'ų (tinklaraščių) diena

Kadangi šį rytą gavau sveikinimą blog'ų dienos proga, tai nutariau, kad ir savo visus skaitytojus reikia ta proga pasveikinti.


Birželį švenčiam tinklaraštininkų dieną, o dabar štai ir pačių blog'ų diena. :) Sveikinu save ir visus savo blog'o skaitytojus! Et, kiekviena diena kaip šventė.

Šaunu, kad skaitote mano tinklaraštį. Gaila, mažai komentuojate, bet pagal statistiką tikrai matau, kad ne tik mano šeimos nariai čia užsuka. Ačiū, kad perskaitote mano pamąstymus, ačiū, kad gaminat pagal mano receptus. Galbūt aš ir nemoku fotografuoti savo pagaminto maisto taip, kaip tą daro kitų lietuviškų maisto blog'ų rašytojos, bet nuo to patiekalai netampa blogesnio skonio. :) Žinoma, norėtųsi daugiau laiko atrasti rašymui, bet kol kas yra kaip yra.

Taigi tikiuosi, kad dar daug daug bus ir tinklaraštininkų, ir tinklaraščių dienų, kurias galėsiu švęsti kaip šio blog'o rašytoja. :)

Geros nuotaikos!

2012 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis

Baklažanų ir pomidorų salotos

Tai paprastos salotos, pagamintos vos iš kelių ingredientų. Aš jas dažniausiai ruošiu ių vakaro, kad visi skoniai tarpusavyje gerai susimaišytų ir tiesiog produktai pabūtų kartu.


Sudėtis:
Baklažanas
4 pomidorai
Aliejaus kepimui
Druska, pipirai (gali būti česnakiniai pipirai)
1-2 česnako skiltelės
Žalumynai (svogūnų laiškai, petražolės, bazilikai)

Paruošimas:
Baklažaną nulupti, supjaustyti griežinėliais ir apkepti keptuvėje ant aliejaus. Iškepusius griežinėlius dėti ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Pomidorus (jei norite, nulupkite) supjaustyti griežinėliais. Žalumynus smulkiai sukapoti.
Į indą sluoksniais dėti salotas: išdėlioti baklažanus, ant jų pabarstyti druskos, pipirų, užspausti česnako, po to dėti sluoksnį pomidorų griežinėlių ir žalumynų. Sluoksnius galima kartoti, kol baigsis produktai.
Geriausia, jei salotos šiek tiek pastovi.
Jas galima valgyti su duona, su kuskuso kruopomis ar kaip garnyrą prie liesos mėsos.
Skanaus!

2012 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis

Sluoksniuotos tešlos juostelės su sūriu

Artėjant savaitgaliui siūlau vieno labai lengvo užkandžio, ypač tinkančio prie alaus, receptą. Juk kartais būna, kad svečiai pasibeldžia į duris netikėtai, o gal ir patiems leidžiant vakarus namie užsinori kažko lengvo, skanaus ir nesaldaus.


Sudėtis:
Sluoksniuota mielinė tešla
Kmynai
Fermentinis sūris

Paruošimas:
Sluoksniuotos tešlos lakštus supjaustyti norimo pločio juostelėmis ir sudėti į kepimo skardą ant kepimo popieriaus. Ant tešlos pabarstyti kmynų ir užberti smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio. Kišti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepti apie 15-20 minučių, kol tešla pakils ir pagels.
Skanaus! Galima valgyti tiek šiltus, tiek šaltus.


2012 m. rugpjūčio 21 d., antradienis

Lečo - paprikos su pomidorais

Vakar pietavau šaunioje ir įvairialypėje draugijoje armėniškame restorane. Prieš porą savaičių tos pačios bendruomenės pietų metu buvo pasiūlytas iš Nyderlandų atvykusio šefo meniu. Buvo skanu, bet ne taip, kad galėčiau sušukti: "Oho!". Be to, į darbą grįžau beveik alkana, nes porcijos negalėjo pasigirti savo dydžiu.

Šį kartą mums buvo pasiūlytas tradicinis armėniškas meniu - barščiai su ką tik kepta bandele, tikras kiaulienos sprandinės šašlykas ir šefo desertas - pyragaitis su plikytu kremu. Tokių sočių ir skanių pietų seniai neturėjau. Barščiai beveik kaip naminiai - aštroki, bet prisotinti įvairių skonių. Šašlykas nuostabus - minkštas, sultingas su natūraliu, taip pat šiek tiek aštroku pomidorų padažu. O pyragėlis nedidelis, ne per saldus - toks puikus pietų pabaigos akcentas.

Žodžiu, likau labai patenkinta pietumis ir jaučiausi soti iki pat vakarienės. :)
Na, ir šiandien noriu pasigirti ne tik valgytais kitų gamintais patiekalais, bet ir savo receptu. Šią vasarą mane apėmė šaldymo, konservavimo manija. Šaldiklyje žiemos jau laukia trintos braškės, serbentai, žalumynai, net rabarbarai. Spintelėje tūno braškių, vyšnių, rabarbarų, obuolių su vanile uogienės. Savaitgalį viriau uogienę iš tėvų sode augančių uogų, kurių pavadinimo neprisimenu, - juodųjų serbentų ir agrastų hibridų. Ir, galiausiai, gaminau ir į stiklainius dėjau lečo - paprikas su pomidorais. Man tai be galo skanu ir galiu jį valgyti ne tik kaip garnyrą, bet ir kabinti tiesiog šaukštais.

Paprastai lečo gaminamas iš baltųjų paprikų, bet aš dažniausiai jas maišau su kitomis paprikomis. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad baltosios paprikos yra minkštesnės ir jei jas troškinate kartu su kitomis, reikėtų kitų spalvų paprikas dėti į puodo dugną, o baltąsias ant viršaus.


Sudėtis (~4 indeliai):
1 kg baltųjų paprikų
700 g raudonųjų paprikų
1 didelė ir 1 maža skardinės konservuotų pomidorų savo sultyse
2 dideli svogūnai
3-4 skiltelės česnako
4-5 arb. šaukšteliai cukraus
1-2 valg. šaukštai balzaminio acto
1-2 valg. šaukštai ryžių acto
2-3 valg. šaukštai sojų padažo
Druskos
Pipirų
Aliejaus

Paruošimas:
Paprikas supjaustyti juostelėmis ir sudėti į puodą. Įpilti šlakelį vandens, sultis nuo konservuotų pomidorų ir dėti ant ugnies. Puodą uždengti ir leisti pasitroškinti 10 min.
Svogūnus nulupti, supjaustyti juostelėmis ir apkepinti keptuvėje su aliejumi. Į kepančius svogūnus įpjaustyti ir vieną česnako skiltelę. Apkepintus svogūnus sudėti į puodą su paprikomis. Ten pat sudėti ir susmulkintus konservuotus pomidorus, pagardinti druska, pipirais, sojų padažu. Gerai viską išmaišyti ir palikti ant silpnos ugnies troškintis apie 20 min. Prieš baigiant troškintis įberti cukrų ir įpilti acto. Jo kiekis priklauso nuo jūsų skonio - jei mėgstate rūgščiau, pilkite daugiau, jei ne - tai mažiau. Ragaukite! Kai skonis yra tinkamas, o paprikų gabalėliai pakankamai išsitroškinę, sudėkite smulkintą česnaką, gerai išmaišykite ir galite dėti lečo į sterilizuotus stiklainius.

Mano sterilizavimo būdas labai paprastas - gerai išplaunu stiklainius su indų plovikliu, o po to su soda. Ir prieš pat dedant lečo (ar bet ką konservuojamo) į indelius, į juos įpilu verdančio vandens ir išskalauju. Dangelius prieš naudodama taip pat išplaunu plovikliu ir soda, o po to giliame dubenyje juos užpilu verdančiu vandeniu. Na, ir, žinoma, prieš užsukdama dangtelius juos pravalau vatos gabalėliu, suvilgytu degtine. Galiausiai, pasitelkiu į pagalbą savo vyrą, kuris stipriai užsuka indelius. :)

Beje, kai paprikas troškinate iškart supylę pomidorų sultis, jos nesukrenta ir net troškinimo pabaigoje lieka truputį kietos.
Skanaus dabar ir žiemą!

2012 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis

Vanilinis cukrus

Šį savaitgalį atradau tikros vanilės stebuklą. Iš tiesų man vanilė yra vienas mėgstamiausių (jei ne pats mėgstamiausias) prieskonių. Kol kas neeksperimentuoju ir nedėjau šio prieskonio į kokius nesaldžius patiekalus, bet užtenka ir desertų, kur vanilės aromatas pakeri iš karto.

Vanilės lazdeles buvau nusipirkusi jau šiek tiek seniau, tik niekaip neprisiruošdavau jas panaudoti tinkamai. Pripažinsiu, pasiteisinimas tam buvo - pilna lentynėlė pirktinio vanilinio cukraus. Bet kai tie pakeliai nežinia kaip greitai dingo (t.y. buvo sunaudoti), išsitraukiau ir tas dvi juodas, kvapnias lazdeles. Po kelių apsisukimų virtuvėje supratau, kad vanilinio cukraus pakeliuose daugiau niekada nepirksiu. Pirmiausia, dėl to, kad tikros vanilės aromatas kur kas geresnis. O antra, aš kažkur perskaičiau iš ko tą vanilinį cukrų gamina - prie tikros vanilės lazdelių jis net arti nebuvęs.

Taigi vanilinę lazdelę naudojau ruošdama eilinę porciją vanilinio plombyro (jo visada turi būti mūsų šaldiklyje), Panna Cotta su šilauogėmis (ji buvo sudorota dar net gerai nesustingusi), kepiau obuolių pyragą ir, galiausiai, pasigaminau savo naminio vanilinio cukraus.

O tam tereikia iškrapštyti tas vanilės sėklytes į cukrų ir gerai sumaišyti. Subėriau tą gėrį į indelį ir dabar man tikrai nebereikia pirkti vanilinio cukraus.
Skanių vanilinių eksperimentų ir jums!

2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Burokėlių mišrainė su keptu varškės sūriu

Vakar buvom Palangoje. Pagalvojau, kad vis dėlto paradoksalu - visi skundžiasi, kaip čia brangu poilsiauti, kokio žemo lygio pramogos siūlomos Palangoje, bet daugybė žmonių čia važiuoja ir vaikšto Basanavičiaus gatve, save rodydami ir į kitus žiūrėdami. Iš tiesų kurortas lieka kurortu. Man patinka ta poilsio atmosfera, kur visi tingiai vaikšto, mėto monetas į gatvėje grojančių vaikų dėžutes, valgo karštus vaflius ar cukraus vatą, perka gintarinius papuošalus ar rankų darbo muilą iš gatvės prekeivių ir yra visiškai atsipalaidavę. Atrodo, tokia nuotaika tvyro ore. Ramuma... O jei dar išsuki iš pagrindinės gatvės ir pasivaikštai ten, kur žmonių mažiau, išvis atrodo, kad neikas niekada niekur neskuba ir niekuo nesirūpina, išskyrus tai, kur šiandien pavalgyti.

Ir mes tingiai pavaikščiojom gatvėmis, apžiūrėjom parduodamus paveikslus (netgi vieną nedidelį nusipirkom), duonos trupiniais pašėrėm Ražėje beplaukiojančias antis, atsigėrėm nevykusios kavos ir nužingsniavom prie jūros. Aišku, vaikas nepraleido progos sukišti rankų į smėlį ir apibarstyti juo visas apsaugines kopų tvoreles. O kai mažiui šiaip ne taip atsibodo kapstytis, žingsniavom atgal ir žiūrėjom, kaip didesni vaikai siaučia pripučiamuose kamuoliuose ant vandens. 

Žodžiu, puikiai praleidom popietę Palangoje, net nepaisant to, kad vaikas griežtai atsisakė sėdėti vėžimėlyje ir beveik visą laiką kabojo mums ant rankų.

O kalbant apie maistą, šiandien siūlau pasigaminti dar vieną patiekalą su burokėliais. Tai mišrainė, beveik vadinamasis vingretas. Tik šį kartą su keptu varškės sūriu.


Sudėtis:
1 didelis virtas burokėlis
2 bulvės
1 didelis pomidoras
Svogūnų laiškai
Pusė varškės sūrio su česnakais
1 raugintas agurkas
Arb. šaukštelis balzaminio acto
Citrinos sultys
Druska
Alyvuogių aliejus



Paruošimas:
Virtą burokėlį supjaustyti kubeliais, užpilti balzaminiu actu, citrinos sultimis, pabarstyti druska ir palikti maždaug 15 minučių.
Bulves išvirti, ataušinti ir supjaustyti kubeliais. Pomidorą ir raugintą agurką taip pat supjaustyti kubeliais. Susmulkinti svogūnų laiškus. Visas daržoves sumaišyti salotinėje su trupučiu alyvuogių aliejaus.
Varškės sūrį supjaustyti kubeliais ir apkepinti keptuvėje. Apkeptą sūrį užberti ant sumaišytos mišrainės.
Skanaus!

2012 m. rugpjūčio 11 d., šeštadienis

Salotos su avių pieno sūriu

Sūris - vienas iš tų produktų, kuriuos be galo mėgstu ir kuriuos noriu išragauti beveik visus. Manęs nevilioja tik tie smarkiai supeliję mėlynu ir žaliu pelėsiu sūriai, kurių aromatas jau kalba pats už save. Bet visi kiti karvės, ožkos, avių pieno sūriai man labai patinka.

Praėjusią savaitę apsipirkdama nusprendžiau nusipirkti gabalėlį avių pieno sūrio. Jis pagamintas Italijoje (bent taip rašo etiketėje), vadinasi "Romano". Jis kietas, sūrokas, stipraus skonio ir švelnaus avių pieno aromato. Be to, jo įdomi konsistencija - jis kietas, bet kartu ir šiek tiek trapus, jaučiasi lyg ir varškės grūdeliai. Žodžiu, skonis ne vientisas. Man jis patiko labai. Vyras ir vaikas taip pat tą sūrį kramtė noriai. Galiausiai, ne toks jau jis ir brangus (iki 40 Lt. už kilogramą) - gabalėlį paragavimui tikrai galima nusipirkti.

Taigi bet sūrio vieno nekramtysi. Aišku, skanu prie vyno taurės, bet vynu nepiktnaudžiaujam, tad pagaminau salotas su šiuo sūriu.


Sudėtis:
Gūžė salotų
2 pomidorai
2 švieži agurkai
2 porą dienų parauginti agurkai
Pundelis krapų
Sauja kepintų saulėgrąžų sėklų (iš tiesų norėjau dėti moliūgų sėklas, bet tuo momentu naujas moliūgų sėklų pakelis vaiko dėka buvo dingęs [po sofa], tad teko berti vis dar lentynoje gulėjusias saulėgrąžų sėklas)
Avių pieno sūris "Romano"
Užpilui:
Pusės citrinos sultys
1 valg. šaukštas balzaminio acto
2 valg. šaukštai alyvuogių aliejaus
Keli mėtos lapeliai
Druska, pipirai


Paruošimas:
Į lėkštę dėti suplėšytus salotų lapus, gabalėliais pjaustytus pomidorus, šviežius ir paraugintus agurkus, smulkintus krapus. Užpilui atskirame indelyje sumaišyti citrinos sultis, balzaminį actą, aliejų. Pagardinti druska ir įdėti labai smulkiai sukapotas mėtas. Užpilui leisti pastovėti bent 10 minučių.
Ant salotų berti pakepintas saulėgrąžų sėklas, uždėti sūrio gabalėlių ir pagardinti užpilu.
Skanaus! Mėtos ir avių pieno sūris - nerealus derinys.

2012 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis

Patarimai: Maistas į kelionę

Vasara - atostogų metas. Žmonės autobusais, automobiliais, lėktuvais ir kitomis transporto priemonėmis keliauja į nematytus (ar jau gerai pažįstamus ir pamėgtus) kraštus. Todėl ne vienam kyla klausimas, kokio maisto pasiimti į kelionę. Žinoma, daugelis pasakytų: geriausias maistas kelionėje lašiniai su svogūnais ir juoda duona. O ką valgyti tiems, kurie lašinių ar kitokių rūkytų, vytintų mėsų nevalgo.

Foto iš čia: Jaunted.com

Aišku, sveikiausias variantas - kelionėje maistą gamintis patiems. Bet... ne visada tam yra sąlygos. Kita vertus, jei leidžia biudžetas ir keliaujate ne su grupe (t.y. esate patys savo laiko valdovai) - geriausia valgyti kavinėse: skrandis už šiltą ir šviežią maistą tikrai padėkos. :)  Bet grįžtu prie patarimų tiems, kas lipa į autobusą ir keliauja toli toli be galimybės gamintis maistą ar leisti ilgas valandas kavinėse.
Bent jau man idealūs pusryčiai kiekvieną dieną yra balta kava su bandele ar pyrago gabalėliu. Todėl kelionėje aš taip pat rinkčiausi tokius pusryčius. Pirmai dienai įsidėkite pyrago ar bandelių, o kitoms dienoms galite pasiimti mažuose plastikiniuose indeliuose supakuotus džemus ir valgyti juos su duoniukais, ryžių paplotėliais (kiti juos vadina galetėmis), pakeliui nusipirktomis paprastomis bandelėmis ar balta duona.

Apskritai išvažiuodami išsikepkite bandelių, pyragėlių su įvairiais įdarais (daugiau idėjų čia) - jos greitai negenda, tad galėsite sočiai užkąsti. Tik jokiu būdu neimkite jokių konditerijos gaminių su kremais, jie greitai genda ir ištyžta.

Pysryčiams, o gal ir vakarienei tiks greitai paruošiamos kruopų košės - pakelio turinį tereikia užpilti karštu vandeniu ir palaukti porą minučių. Manau, tokie pusryčiai puikiai tiktų ir keliaujantiems vaikams.

Pietums visada norisi sotesnio maisto, todėl čia jau reikia pasitelkti fantaziją. Pirmai dienai (jei vis dėlto norite mėsos) tiks kepta / virta višta (sveikiausia, žinoma, be odelės) su daržovėmis (šviežiais agurkais, pomidorais). Antrą dieną valgykite virtus kiaušinius (jie negenda keletą dienų) vėlgi su daržovėmis (jei mėgstate, pasiimkite konservuotų žirnelių - jie bus puikus garnyras). Trečiai dienai siūlyčiau sočius sumuštinius - juoda duona su avokadu ir konservuotu tunu. Arba, jei nemėgstate žuvies, juoda duona su avokadu ir pomidorais. Įsimeskite į kuprinę nedidelį indelį su druska ir pipirais, šiam sumuštiniui pagardai labai tiks.

Ne toks sveikas variantas, bet greitai paruošiamas - užpilami makaronai, sriubos ir košės (bulvių, kruopų).

Maisto krepšyje turėkite juodos duonos (geriausia naminės, kuri garantuotai nesupelys), pakramsnojimui tiks ir sausainiai, džiūvėsiai, traškučiai (turiu omenyje mažas barankytes).

Visada idealus maistas yra vaisiai ir daržovės. Tik bėda, kad jie užima daug vietos ir yra pakankamai sunkūs. Bet aš vis tiek rekomenduočiau į krepšį įsimesti avokadą (galima ir kietesnį, kad per porą dienų, būdamas šiltai, prinoktų), bananų (irgi galima imti žalesnių, jei keliaujama ilgesniam laikui). Tiek avokadas, tiek bananai yra pakankamai kaloringi, todėl juos suvalgę jausitės sotūs. Be to, įsimeskite ir persikų ar nektarinų - nusipirkite juos kietokus, tačiau po paros jie jau bus tinkami valgyti.

Jei labai mėgstate pieno produktus ir be jų neįsivaizduojate nė vienos dienos, į krepšį įsimeskite jogurto, tačiau jį suvartoti reikėtų per parą ar dvi. Be to, kelionėje galite pakramsnoti ir sūrio - "Liliputo", kietojo sūrio, džiovintų sūrelių, sūrio lazdelių ar lydytų sūrelių dėžutėse (su nupiešta karve ar pan.). Jei sūrį valgysite kartu su daržovėmis - tai jau bus kaip ir salotos. O jei sūrį valgysite su duona - sumuštiniai.

Nesveikus užkandžius keiskite sveikesniais:
- daugelio mėgstamus bulvių traškučius (su galybe E) keiskite į vaflius (pvz., Talerius);
- saldžias kukurūzų lazdeles keiskite į nesaldintus spragėsius (pop corn);
- šokolado batonėlius keiskite avižinių dribsnių ir džiovintų vaisių batonėliais ar džiovintais vaisiais, riešutais;
- saldžius gazuotus gėrimus keiskite į negazuotą vandenį ar sultis.

Ir, galiausiai, galvodami apie maistą, nepamirškite ir kitų būtinų dalykų - peilio, puodelio, šaukšto / šaukštelio.

Galbūt visa tai jūs jau žinojote, tačiau norėjau dar kartą parodyti, kad kelionėse puikiai galima apsieiti be lašinių ar rūkytų dešrų. O be to, būdami bet kurioje šalyje, užsukite į vietines maisto parduotuves ir geriau nusipirkite šviežių daržovių, sūrio, duonos nei valgykite iš Lietuvos atsivežtą dešrą.

Gerų kelionių ir skanaus maisto jose!

2012 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Žaliavalgiškas "sūrio" tortas su braškėmis

Savaitgalis buvo turiningas - ne tik apsilankėm Jūros šventėje, bet ir radau laiko prisėsti prie savo jau kelis mėnesius apleisto mezginio bei laiko paeksperimentuoti virtuvėje.

Mezginys lėtai juda į priekį. Apie savo megzto palto detalių nėrimą vąšeliu jau esu rašiusi. Krūvos tų dalių jau buvo susiūtos į dvi mezginio priekio dalis. Dar krūva detalių vis gulėjo dėžutėje ir laukė geresnių laikų, t.y. kai aš turėsiu ūpo ir laiko juos toliau siūti į vieną bendrą mezginį. Prisiruošiau. Ir labai tikiuosi, kad vaikas dažniau laikysis režimo ir nueis miegoti anksčiau nei 23 valandą, tad, prigaminusi valgių rytojaus dienai, galėsiu bent valandėlę skirti mezgimui. Jau laukiu nesulaukiu, kada pabaigsiu šį megztą paltą ir galėsiu jį apsivilkti.

Nuotraukos kokybė nelabai gera - fotografavau vakare (ką čia vakare - jau naktį) ir ne su foto aparatu, o telefonu. :)


Taigi, sakyčiau, kad pusė darbo jau padaryta - liko tik pabaigti nugarą, dvi rankoves ir viską dailiai susiūti. Dabar tas puzzle dėliojimas ir užima daugiausiai laiko. Bet įdomu.

O virtuvėje kaip visada - minčių daug, tik laiko eksperimentams trūksta. Praėjusią savaitę viename iš maisto tinklaraščių radau žaliavalgiško torto receptą. Kai tiek visi dabar aplink kalba apie žaliavalgystę, tai susigundžiau išbandyti ne tik saulėgrąžų paštetą , bet ir šį tortą.

Perskaičius receptą pagalvojau, kas čia bus per tortas - pagrindas riešutai, kremas riešutai su riešutų aliejumi. Bet išbandyti nagai niežtėjo. Tik receptą truputį pakoregavau pagal save. Kitą kartą gal šiek tiek mažiau pilčiau kokosų aliejaus, nes jo skonis nustelbia visus kitus.

Jei mėgstate riešutus, šis desertas jums tikrai patiks. Bet jei tikitės, kad skonis bus kaip tikro sūrio pyrago, tai geriau taip negalvokite - teks nusivilti. Aš šitą receptą išbandžiau - skonis geras, net mano vaikui patiko ta riešutų masė su braškėm. Bet tikrai nesuprantu, kaip šis desertas gali pakeisti tikrus, keptus pyragus su kremais... Kaip matot, man iki žaliavalgės mąstymo, oi, kaip toli....  Bet pabandykit - gal jūs labiau žaliavalgiai nei aš. :)


Sudėtis:
Pagrindui:
120 g lazdyno riešutų
5 džiovinti abrikosai
2 džiovintos datulės
Kremui:
200 g anakardžių riešutų
5 valg. šaukštai kokosų aliejaus
5 valg. šaukštai agavų sirupo
10 nedidelių (šaldytų) braškių
Pusės citrinos sultys

Paruošimas:
Anakardžių ir lazdynų riešutus (atskiruose indeliuose) mirkyti vandenyje per naktį. Taip pat užmerkti kelioms valandoms ir džiovintus abrikosus bei datules (galima ir viename inde).
Torto pagrindui į virtuvinį kombainą suberti mirkytus, nusausintus lazdynų riešutus ir džiovintus vaisius. Viską gerai sumalti, kol riešutai bus smulkūs kaip sausainių trupiniai. Torto formą ar kitą indą, kuriame formuosite tortą, iškloti maistine plėvele ir sudėti lazdyno riešutų masę. Gerai išlyginti, kad būtų lygus nestoras sluoksnis.
"Sūrio" krepmui mirkytus, nusausintus anakardžių riešutus suberti į virtuvinį kombainą, įpilti kokosų aliejų (jei gaminsite tuo metu, kai kambariuose vėsu ir kokosų aliejus bus sukietėjęs, ištirpinkite jį), agavų sirupą, išspauskite pusės citrinos sultis (galite ir daugiau, jei mėgstate rūgščiau). Viską gerai sumalti, kol riešutų masė taps panaši į varškę. Daugiau nei pusę anakardžių riešutų masės pilti ant lazdyno riešutų sluoksnio ir išlyginti. Likusią riešutų masę dar kartą suplakti su atšildytomis (ar šviežiomis) braškėmis ir pilti ant riešutų masės formoje. Formą uždengti maistine plėvele ir kišti į šaldymo kamerą porai valandų. Prieš patiekiant siūlyčiau palaikyti tortą išėmus iš šaldiklio.


Skanių eksperimentų!