Metai ateina ir praeina. Šiandien stovime ant dar vienų metų slenksčio ir prisimename (visi pagal savo būdą) gerus ar blogus tų praėjusių 366 dienų įvykius. Kiekvieni metai atneša naujus iššūkius, suteikia džiaugsmo ar priverčia susimąstyti. Įtempto darbo valandas keičia poilsis, nuovargį nugali užplūstanti nauja energija, pasiektus metų tikslus keičia nauji uždaviniai. Sunkiomis akimirkomis galvojame, kad greičiau tie metai prabėgtų, o smagias akimirkas norime pratęsti ar net sustabdyti. Bet žinot, kas išties yra svarbu: svarbiausia, savo viduje jaustis ramiai ir užtikrintai. Vidinė ramybė yra tai, kas stumia mus pirmyn ir leidžia neabejoti savo jėgomis siekiant ambicingiausių tikslų. Vidinė ramybė leidžia branginti akimirkas, praleistas su artimiausiais žmonėmis. Vidinė ramybė įkvepia. Todėl šiandien linkiu visiems pajusti tą nepakartojamą jausmą, kai esi ramus dėl visko, nes giliai viduje žinai, kad viskas susiklostys būtent taip, kaip ir turi susiklostyti.
Vienas mėgstamiausių mano posakių yra "Viskas, kas vyksta, tik į gera". Jei šiais metais kažkas nepavyko, tai reiškia, kad ir neturėjo pavykti ir taip yra geriau. Jei įvykiai būtų susiklostę kitaip, juk nebūtume čia ir dabar. Todėl nieko nesigailėkime, o pažvelkime į visus metų įvykius vertindami juos kaip geriausia iš geriausių.
Gražių Jums metų! Jaukumo namuose ir širdyse! Tegul kiekviena naujų metų diena būna lyg šventė, kai džiaugiatės maloniomis smulkmenomis ir daug šypsotės!
Sveikinu ir siunčiu visiems po virtualaus griliažo gabalėlį!
2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis
Kalėdų senelis slapukas ir rankų darbo dovanos: sagės iš organzos
Pirmiausia, nors ir pavėluotai, bet visus sveikinu praėjusių švenčių proga. Tikiuosi, Kalėdos buvo smagios, sočios ir jaukios. Mūsų šventės taip pat buvo sutiktos prie gausiai nukrauto stalo ir su daug dovanų. Tiesa, Kalėdų senelis taip pasistengė, kad net neprašytas "atnešė" vaikui dar vieną dantį - dantis yra gerai, bet už tas nemiegotas naktis tai tikrai NE ačiū.
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, Kalėdos prasidėjo anksčiau nei įprasta: likus beveik savaitei iki švenčių paštu gavau dovaną, kurią man atsiuntė "Kalėdų senelis slapukas". O tiksliau, Gabrielė iš g-blogas.lt. :)
Ačiū jai už dovaną ir jau suku galvą, kokius čia sausainius iškepus, kad galėčiau panaudoti tas raideles įspaudams.
Pati šiemet taip pat stengiausi atrasti laiko ir prie pirktinių dovanų pagaminti kažką savo rankomis. Kadangi pastaruoju metu mane apėmusi rankų darbo kosmetikos gaminimo "manija", tai mamai ir sesei sukau kremus kūnui, vyro mamai gaminau šampūną, visoms moterims teko ir po balzamą lūpoms.
Be to, iš organzos medžiagos prigaminau sagių. Pagaminti labai paprasta, nors ir truputį užtrunka apskritimų iškirpimas ir jų apdorojimas. Tereikia organzos, žvakės kraštelių apdeginimui, žirklių, siūlo su adata ir vieno ar daugiau karoliukų. Kuo daugiau sluoksnių susiuvate, tuo gražiau.
Nufotografavau pirmuosius savo sagių bandymus. Kitos (dar 3) sagės buvo iš daugiau sluoksnių. Kadangi visas sages išdovanojau, manau, kad kokį vakarą prisėsiu pasigaminti ir sau vieną tokią. O jei kas nors labai paprašys, tai gal ir dar kam pagaminsiu.
Apie kitas dovanas ir rankų darbo kosmetiką parašysiu artimiausiu metu.
O ką jūs gavote dovanų? Ir ką gaminote?
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, Kalėdos prasidėjo anksčiau nei įprasta: likus beveik savaitei iki švenčių paštu gavau dovaną, kurią man atsiuntė "Kalėdų senelis slapukas". O tiksliau, Gabrielė iš g-blogas.lt. :)
Ačiū jai už dovaną ir jau suku galvą, kokius čia sausainius iškepus, kad galėčiau panaudoti tas raideles įspaudams.
Pati šiemet taip pat stengiausi atrasti laiko ir prie pirktinių dovanų pagaminti kažką savo rankomis. Kadangi pastaruoju metu mane apėmusi rankų darbo kosmetikos gaminimo "manija", tai mamai ir sesei sukau kremus kūnui, vyro mamai gaminau šampūną, visoms moterims teko ir po balzamą lūpoms.
Be to, iš organzos medžiagos prigaminau sagių. Pagaminti labai paprasta, nors ir truputį užtrunka apskritimų iškirpimas ir jų apdorojimas. Tereikia organzos, žvakės kraštelių apdeginimui, žirklių, siūlo su adata ir vieno ar daugiau karoliukų. Kuo daugiau sluoksnių susiuvate, tuo gražiau.
Nufotografavau pirmuosius savo sagių bandymus. Kitos (dar 3) sagės buvo iš daugiau sluoksnių. Kadangi visas sages išdovanojau, manau, kad kokį vakarą prisėsiu pasigaminti ir sau vieną tokią. O jei kas nors labai paprašys, tai gal ir dar kam pagaminsiu.
Apie kitas dovanas ir rankų darbo kosmetiką parašysiu artimiausiu metu.
O ką jūs gavote dovanų? Ir ką gaminote?
2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis
Kalėdinių dovanų idėjos: dekupažas
Iki švenčių liko dar kelios dienos ir, svarbiausia, dar turėsime visą savaitgalį paruošti paskutines Senio Šalčio dovanas. O juk rankų darbo dovanos pačios geriausios.
Tad šiandien dalinuosi savo sesers darbų nuotraukomis - visi darbai atlikti dekupažo technika. Aš pati jos išbandžius nesu, nes ir be manęs yra kas tuo užsiima: laikrodis tiksi mano virtuvėje, o arbata sudėta į vieną iš šių dėžučių.
Jei turite kokių klausimų apie dekupažo techniką, galite klausti komentaruose - mano sesė atsakys.
Kūrybingo pasiruošimo šventėms!
Tad šiandien dalinuosi savo sesers darbų nuotraukomis - visi darbai atlikti dekupažo technika. Aš pati jos išbandžius nesu, nes ir be manęs yra kas tuo užsiima: laikrodis tiksi mano virtuvėje, o arbata sudėta į vieną iš šių dėžučių.
Jei turite kokių klausimų apie dekupažo techniką, galite klausti komentaruose - mano sesė atsakys.
Kūrybingo pasiruošimo šventėms!
2012 m. gruodžio 18 d., antradienis
Varškės sausainiai su obuoliais
Nors iki žiemos švenčių liko visai nedaug laiko, bet pasiruošimo darbų dar turbūt koks tūkstantis... Per visokius darbus dar net nesu išsirinkusi, kokius Kalėdinius saldainius šiemet gaminsiu... Reikia suskubti! O kad geriau sektųsi ruoštis šventėms, dalinuosi varškinių sausainių su obuoliais receptu.
Sudėtis:
200 g varškės
Stiklinė cukraus
100 g sviesto
2 kiaušiniai
1,5-2 stiklinės miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
Cinamonas
3-4 obuoliai
Paruošimas:
Varškę pertrinti per sietelį ir išsukti su kiaušiniais. Kitame inde minkštą kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi. Po to sviesto masę sujungti su varškės mase ir gerai permaišyti. Įberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išminkyti nekietą tešlą, kuri neliptų prie rankų. Išminkytą tešlą dėti į šaldytuvą ir bent valandą palaikyti šaltai.
Tuo tarpu pasiruošti obuolius - nulupti, išimti sėklas, supjaustyti griežinėliais.
Atšalusią tešlą iškočioti ir puodeliu / stikline ar formelėmis išpjauti apskirtimus. Galimas ir paprastesnis variantas tiems, kas nemėgsta kočioti tešlos - iš tešlos padaryti ilgą "dešrą" ir ją supjaustyti gabalėliais, iš kurių vėliau ant delno formuoti apvalius sausainius. Į tešlos gabaliuko vidurį dėti obuolių skilteles, pabarstyti cukrumi, sumaišytu su cinamonu, ir suvynioti. Ant sausainių viršaus vėl pabarstyti šiek tiek cukraus, dėti į kepimo skradą ir kepti įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol gražiai paruduos.
Skanios arbatos ir sausainių!
Sudėtis:
200 g varškės
Stiklinė cukraus
100 g sviesto
2 kiaušiniai
1,5-2 stiklinės miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
Cinamonas
3-4 obuoliai
Paruošimas:
Varškę pertrinti per sietelį ir išsukti su kiaušiniais. Kitame inde minkštą kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi. Po to sviesto masę sujungti su varškės mase ir gerai permaišyti. Įberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išminkyti nekietą tešlą, kuri neliptų prie rankų. Išminkytą tešlą dėti į šaldytuvą ir bent valandą palaikyti šaltai.
Tuo tarpu pasiruošti obuolius - nulupti, išimti sėklas, supjaustyti griežinėliais.
Atšalusią tešlą iškočioti ir puodeliu / stikline ar formelėmis išpjauti apskirtimus. Galimas ir paprastesnis variantas tiems, kas nemėgsta kočioti tešlos - iš tešlos padaryti ilgą "dešrą" ir ją supjaustyti gabalėliais, iš kurių vėliau ant delno formuoti apvalius sausainius. Į tešlos gabaliuko vidurį dėti obuolių skilteles, pabarstyti cukrumi, sumaišytu su cinamonu, ir suvynioti. Ant sausainių viršaus vėl pabarstyti šiek tiek cukraus, dėti į kepimo skradą ir kepti įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol gražiai paruduos.
Skanios arbatos ir sausainių!
2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis
Sesers įrašas: lašiša, kepta popieriniame vokelyje
Vėl mintys iš Lauros Calder receptų lobyno J
Mūsų namuose dažniausiai valgoma žuvis yra lašiša, upėtakis. Kiekvieną žiemą vyras žvejoja stintas, tai jas ir valgome žiemą J Jos man tokios žiemos žuvytės, pavasario šauklės, nes taip kvepia agurkėliais šviežiais, kad pradedi laukti pavasario J Šviežia žuvis visada skanu. J Bet šiaip nesu žuvies mėgėja, man skaniau krevetės, midijos. Austrę ragavau vieną kartą, bet taip ir nesupratau ar man patiko J Manau reikėtų dar pabandyti J Galvoju, kad labai norėčiau gyventi ten, kur visada galima valgyti šviežias jūros gėrybes. Gal tada įvertinčiau ir kitokią žuvį. O namie lašišą dažniausiai kepu orkaitėje, suvyniotą į foliją, bet šį kartą pagalvojau, kad pabandysiu, kaip Laura Calder padaryti vokelį iš kepimo popieriaus.
Reikės:
Lašišos ar upėtakio
Cukinijos
Morkos
Porų
Morką, porą ir cukiniją supjaustyti ilgais šiaudeliais. Juos lengvai pakepinti keptuvėje, kad nebūtų visai suminkštėję. Žuvį pabarstyti druska, pipirais ir sudėti ant kepimo popieriaus, ant žuvies sudėti pakepintas daržoves. Užlenkti kepimo popieriaus galus ir gerai užspausti. Kepti 20min. 180 įkaitintoje orkaitėje.
Patiekti su bulvėmis, ryžiais ar kitomis kruopomis, o galima valgyti ir vien su daržovėmis.
2012 m. gruodžio 14 d., penktadienis
Sesers įrašas: kepta nugarinė su bulvėmis
Labai mėgstu kanalą KuhnyaTV. Ten tiek įdomių laidų prisižiūriu. Nors ten visos laidos rusų kalba, bet mano mažoji mergaitė atsisėda kartu ir mes žiūrim, ir diskutuojam J Man labiausiai patinka laida „Prancūzų virtuvė mūsų namuose“ su Laura Calder. Man patinka jos požiūris į maistą ir lengvai pagaminami patiekalai.
Taigi nuo jos nužiūrėjau keptą nugarinę su bulvėmis.
Reikės:
Nugarinės
Garstyčių
Džiuvėsėlių
Šviežių krapų, petražolių, galima kalendrų ir kitų prieskonių
Bulvių
Sviesto
Čia kiekvienas pagal savo šeimos poreikius turi nuspręsti kiek suvalgys bulvių, mėsos.
Mėsą ištepti garstyčiomis ir palikti, kol nuskusime bulves. Bulves nuplauti ir kiekvieną bulvę daug kartų įpjauti, bet neperpjauti, kad kepdama taptų armonikėle J.
Bulves sudėti į skardą ir gausiai aplieti tirpintu sviestu, pabarstyti prieskoniais.
Mėsai į atskirą dubenėlį sumaišyti džiuvėsėlius, supjaustytas prieskonines žoleles ir aš ėmiau vegeta natur, bet čia kiekvienas pagal savo skonį. Skanu ir su kariu. Taigi mėsą apteptą garstyčiomis, gerai išvolioti džiuvėsėliuose ir dėti į skardą kartu su bulvėmis, kepti, kol suminkštės (man tai užtruko apie valandą).
Kol kepė mėsa, paruošiau daržoves. Šaldytas morkas ir žirnelius pakepinau įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus, tada sudėjau pjaustytą kininį kopūstą, labai trumpai dar pakepinau ir patiekiau su mėsa ir bulvėmis. Skanaus J
2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis
Rankdarbių idėjos: Kalėdiniai atvirukai
Kaip pastebiu, pirmoji kiekvieno mėnesio dekada man visada būna tokia įtempta, kad net nėra kada sukurpti kokio įrašo į blogą. Atrodo, ir naujų receptų turiu, ir nuotraukos beveik visos sudėtos, bet va prisėsti viską sudėlioti į vietas ir nėra kada. Šis mėnuo ne išimtis - krūva darbų ir jau prasidėjęs išankstinis Kalėdų šventimas su visokiais partneriais ir kolegomis. Galiu sakyti, kad jau Kalėdas atšvenčiau 3 kartus ir prieš akis dar bent 3 šventės.
Na, o šiandien nesidalinsiu jokiu receptu, o papildysiu idėjų kraitelę - kokius rankų darbo atvirukus pagaminti Kalėdų proga. Kaip matau, praėjusių metų pranešimai apie Kalėdinius atvirukus, saldumynus ir kitas šventines gėrybes jau labai gausiai skaitomi ir išstūmė visus kitus pranešimus iš populiariausiųjų penketuko. Tad - idėjų niekada nebus per daug. Ir kaip ir visada, idėjos skirtos tiems, kam piešimas nėra stipriausias talentas. Net ir nemokėdami piešti, galite sukurti gražiausias atvirutes - daug gražesnės nei tos, kurios guli parduotuvių lentynose.
Taigi jei jūsų stalčiuose mėtosi daug sagų, pagaminkite kompoziciją iš jų. Tai gali būti šventinis medelis, o gal iš baltų sagų pagamintas sniego senis.
Jei namuose bėgioja mažas pyplys, galite jį pasitelkti į pagalbą gaminant šventinius atvirukus.
Visada įdomios ir dėmesį traukiančios vadinamosios pop-up atvirutės.
Kruopštumo reikalaujantis darbas - karoliukų klijavimas. Bet atrodo subtiliai ir prabangiai.
Įspūdingą atvirutę galima pagaminti ir visai paprastai. Paspauskite nuorodą po nuotrauką ir pamatysite, kas tai per atvirukas ir kaip jį padaryti.
Dar viena idėja tiems, kas turi daug sąvaržėlių.
Ir galiausiai idėja atvirukams su palankstymais.
Tai tik kelios idėjos, kurios tikrai užves jus ant teisingo kelio. Įjunkite savo fantaziją ir pirmyn!
Gero, prasmingo irkūrybingo švenčių laukimo!
Na, o šiandien nesidalinsiu jokiu receptu, o papildysiu idėjų kraitelę - kokius rankų darbo atvirukus pagaminti Kalėdų proga. Kaip matau, praėjusių metų pranešimai apie Kalėdinius atvirukus, saldumynus ir kitas šventines gėrybes jau labai gausiai skaitomi ir išstūmė visus kitus pranešimus iš populiariausiųjų penketuko. Tad - idėjų niekada nebus per daug. Ir kaip ir visada, idėjos skirtos tiems, kam piešimas nėra stipriausias talentas. Net ir nemokėdami piešti, galite sukurti gražiausias atvirutes - daug gražesnės nei tos, kurios guli parduotuvių lentynose.
Taigi jei jūsų stalčiuose mėtosi daug sagų, pagaminkite kompoziciją iš jų. Tai gali būti šventinis medelis, o gal iš baltų sagų pagamintas sniego senis.
Foto iš čia: |
Jei namuose bėgioja mažas pyplys, galite jį pasitelkti į pagalbą gaminant šventinius atvirukus.
Foto iš čia: Mbahmu.com |
Visada įdomios ir dėmesį traukiančios vadinamosios pop-up atvirutės.
Foto iš čia: Indulgy.com |
Kruopštumo reikalaujantis darbas - karoliukų klijavimas. Bet atrodo subtiliai ir prabangiai.
Įspūdingą atvirutę galima pagaminti ir visai paprastai. Paspauskite nuorodą po nuotrauką ir pamatysite, kas tai per atvirukas ir kaip jį padaryti.
Foto iš čia: Ashbeedesign.com |
Dar viena idėja tiems, kas turi daug sąvaržėlių.
Foto iš čia: Paperplateandplane.wordpress.com |
Ir galiausiai idėja atvirukams su palankstymais.
Foto iš čia: Designbolts.com |
Tai tik kelios idėjos, kurios tikrai užves jus ant teisingo kelio. Įjunkite savo fantaziją ir pirmyn!
Gero, prasmingo irkūrybingo švenčių laukimo!
2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis
Naujas pomėgis: namuose gaminta kosmetika - šampūnas
Mano namuose užgimė naujas pomėgis. Prieš keletą mėnesių išgirdau apie tai, kaip visas pirktines kosmetikos priemones (kremus, šampūnus) galima pakeisti aliejais ar namuose pagamintais kremais ir kitais gaminiais.
Pirmasis mano bandymas buvo pakeisti kūno kremus ir losjonus natūraliais, ekologiškais, nerafinuotais aliejais. Ir tas eksperimentas man pavyko - po dušo naudoju makadamijų ar saldžiųjų migdolų aliejų, į masažo saloną nešuosi savo abrikosų kauliukų aliejų.
Vėliau išbandžiau ir aliejų vietoj veido kremo. Tiesa, čia dar neatradau to vienintelio ir geriausio, tad kol kas naudoju ir pirktinį kremą, ir porą kartų per savaitę (kai pavyksta anksčiau atsikelti) simodsijų (jojobos) aliejų. Puikumas neišpasakytas - veido oda tampa švelni kaip aksomas.
Pirktinio kremo irgi su laiku turbūt atsisakysiu, kai tikrai išmoksiu pati susisukti kremą. SU keliomis kolegėmis buvome eko-dirbtuvėlėse ir bandėm kremus gamintis. Turiu paminėti, kad iš visos mūsų kompanijos, nors ir degiau didžiausiu noru išmokti tuos kremus gaminti, bet man pirmasis kremas nepavyko. Bet gal ir gerai, kremų sukimo mokytoja prilašino ten tiek skirtingų eterinių aliejų, kad tas kremo kvapas mane išmušo iš vėžių. Žodžiu, namie eksperimentuosiu su mažiau kvapų.
Be to, veidui vietoj toniko naudoju gėlių vandenis (hidrolatus) - vakare rugiagėlių, o ryte Damaskinių rožių.
O su šampūnais situacija gerokai sudėtingesnė - mano galvos oda labai jautri ir linkusi pleiskanoti, todėl daugelis šampūnų man netinka. Labai ilgai ieškojau ir rinkausi, o visai neseniai išbandžiau šampūną, pagamintą iš Gasulo molio. Pirmas įspūdis buvo keistas - šampūnas visiškai neputoja ir sunku suprasti, kiek jo pilti ant plaukų. Bet mintis, kad galima pačiai pasigaminti tokį šampūną man nedavė ramybės, tad prisipirkau reikiamų ingredientų ir ėmiausi eksperimentų. Šiandien man visiškai pavyko!
Šampūno sudėtis:
Gasulo molis - 3 šaukšteliai
Levandų hidrolatas - 6 šaukšteliai
Vanduo - 3-4 kartus daugiau nei hidrolato [be to, reikia maišant žiūrėti, kokia gaunasi konsistencija]
Alavijo gelis - 1 šaukštelis
Augalinis glicerinas - 1/3 šaukštelio
Kanapių sėklų aliejus - 12 lašų
Vitaminas E - 4 lašai
Citrinų eterinis aliejus - 4-5 lašai
Paruošimas:
Viename stikliniame indelyje sumaišiau hidrolatą ir vandenį. Indelį įstačiau į indą su karštu vandeniu ir palikau truputį pašilti. Kitame indelyje aliejų sumaišiau su alavijų geliu ir glicerinu. Ir šitą indelį įstačiau į indą su karštu vandeniu, nes taip lengviau susimaišo aliejus su geliu. Po to maža srovele supyliau hidrolatą ir vandenį į aliejaus mišinį ir gerai išmaišiau. Tada paruoštą skystį galima po truputį pilti į molį ir gerai išmaišyti. Turi gautis skystoka košelė. Kai viskas gerai sumaišyta ir konsistencija tenkina, tada įlašinau eterinį aliejų ir vitaminą E, dar kartą permaišiau ir ėjau plauti plaukų.
Galiu pasakyti, kad mano pagamintas gasulo molio šampūnas man patiko netgi labiau nei pirktinis. Mat, aš naudojau šiek tiek daugiau glicerino, o jis suteikė šampūnui tokio švelnumo ir minkštumo. Plaukai atrodo puikiai ir yra švelnūs. Taigi, pavyko! O juk galima eksperimentuoti toliau - vieną aliejų keisti kitu, naudoti kitos rūšies hidrolatą, dėl kvapo įlašinti ir kitokių eterinių aliejų. Nesibaigiantys fantazijos polėkiai.
Tiesa, namuose gamintos kosmetikos eilėje dar laukia bandymai susisukti kremą rankoms ir pasigaminti balzamą lūpoms.Jei viskas pavyks, papasakosiu išsamiau ir apie juos.
Pirmasis mano bandymas buvo pakeisti kūno kremus ir losjonus natūraliais, ekologiškais, nerafinuotais aliejais. Ir tas eksperimentas man pavyko - po dušo naudoju makadamijų ar saldžiųjų migdolų aliejų, į masažo saloną nešuosi savo abrikosų kauliukų aliejų.
Vėliau išbandžiau ir aliejų vietoj veido kremo. Tiesa, čia dar neatradau to vienintelio ir geriausio, tad kol kas naudoju ir pirktinį kremą, ir porą kartų per savaitę (kai pavyksta anksčiau atsikelti) simodsijų (jojobos) aliejų. Puikumas neišpasakytas - veido oda tampa švelni kaip aksomas.
Pirktinio kremo irgi su laiku turbūt atsisakysiu, kai tikrai išmoksiu pati susisukti kremą. SU keliomis kolegėmis buvome eko-dirbtuvėlėse ir bandėm kremus gamintis. Turiu paminėti, kad iš visos mūsų kompanijos, nors ir degiau didžiausiu noru išmokti tuos kremus gaminti, bet man pirmasis kremas nepavyko. Bet gal ir gerai, kremų sukimo mokytoja prilašino ten tiek skirtingų eterinių aliejų, kad tas kremo kvapas mane išmušo iš vėžių. Žodžiu, namie eksperimentuosiu su mažiau kvapų.
Be to, veidui vietoj toniko naudoju gėlių vandenis (hidrolatus) - vakare rugiagėlių, o ryte Damaskinių rožių.
O su šampūnais situacija gerokai sudėtingesnė - mano galvos oda labai jautri ir linkusi pleiskanoti, todėl daugelis šampūnų man netinka. Labai ilgai ieškojau ir rinkausi, o visai neseniai išbandžiau šampūną, pagamintą iš Gasulo molio. Pirmas įspūdis buvo keistas - šampūnas visiškai neputoja ir sunku suprasti, kiek jo pilti ant plaukų. Bet mintis, kad galima pačiai pasigaminti tokį šampūną man nedavė ramybės, tad prisipirkau reikiamų ingredientų ir ėmiausi eksperimentų. Šiandien man visiškai pavyko!
Nuotrauką pasiskolinau iš čia: Milagrotrading.com |
Šampūno sudėtis:
Gasulo molis - 3 šaukšteliai
Levandų hidrolatas - 6 šaukšteliai
Vanduo - 3-4 kartus daugiau nei hidrolato [be to, reikia maišant žiūrėti, kokia gaunasi konsistencija]
Alavijo gelis - 1 šaukštelis
Augalinis glicerinas - 1/3 šaukštelio
Kanapių sėklų aliejus - 12 lašų
Vitaminas E - 4 lašai
Citrinų eterinis aliejus - 4-5 lašai
Paruošimas:
Viename stikliniame indelyje sumaišiau hidrolatą ir vandenį. Indelį įstačiau į indą su karštu vandeniu ir palikau truputį pašilti. Kitame indelyje aliejų sumaišiau su alavijų geliu ir glicerinu. Ir šitą indelį įstačiau į indą su karštu vandeniu, nes taip lengviau susimaišo aliejus su geliu. Po to maža srovele supyliau hidrolatą ir vandenį į aliejaus mišinį ir gerai išmaišiau. Tada paruoštą skystį galima po truputį pilti į molį ir gerai išmaišyti. Turi gautis skystoka košelė. Kai viskas gerai sumaišyta ir konsistencija tenkina, tada įlašinau eterinį aliejų ir vitaminą E, dar kartą permaišiau ir ėjau plauti plaukų.
Galiu pasakyti, kad mano pagamintas gasulo molio šampūnas man patiko netgi labiau nei pirktinis. Mat, aš naudojau šiek tiek daugiau glicerino, o jis suteikė šampūnui tokio švelnumo ir minkštumo. Plaukai atrodo puikiai ir yra švelnūs. Taigi, pavyko! O juk galima eksperimentuoti toliau - vieną aliejų keisti kitu, naudoti kitos rūšies hidrolatą, dėl kvapo įlašinti ir kitokių eterinių aliejų. Nesibaigiantys fantazijos polėkiai.
Tiesa, namuose gamintos kosmetikos eilėje dar laukia bandymai susisukti kremą rankoms ir pasigaminti balzamą lūpoms.Jei viskas pavyks, papasakosiu išsamiau ir apie juos.
2012 m. lapkričio 26 d., pirmadienis
Bananinis pyragas su plikytu kremu ir braškėmis
Savaitgalį vėl šiaip ne taip radau laiko savo rankdarbiams. Kai jau mano mezgamo palto visos dalys baigiamos užpildyti ir vis labiau matosi šviesa to darbo darymo tunelio gale, tai vis labiau viduje džiaugiuosi ir jau svajoju, kaip tą paltą užsivilksiu. Bet dar ne pabaiga, dar prie jo teks padirbėti. O juk jau planuose kiti darbai....
Bet rankdarbiais galima pavadinti ir pyragų kepimą. Šiandien siūlau bananinės tešlos pyrago su braškėmis ir plikytu kremu receptą. Pasidarbuoti prie jo teks truputį ilgėliau nei prie įprastų pyragų, bet, manau, kartais verta sugaišti daugiau laiko dėl gero skonio.
Sudėtis:
Tešlai:
1 gerai prinokęs (netgi pernokęs) bananas
3 kiaušiniai
150 g sviesto ar margarino
4 valg. šaukštai cukraus
2 stiklinės miltų (gali prireikti ir šiek tiek daugiau)
Vanilinis cukrus
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Kremui:
1 kiaušinis
2-3 valg. šaukštai cukraus
1 valg. šaukštas (su kaupu) miltų
~300 ml pieno
100 g sviesto
100 g kondensuoto pieno
Vanilinis cukrus
Braškių sluoksniui:
400 g šaldytų braškių
2-3 valg. šaukštai cukraus
1 kupinas valg. šaukštas krakmolo
Truputis vandens
Paruošimas:
Tešlai sviestą ištirpdyti, suberti cukrų, vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti. Po vieną išmušti kiaušinius, išmaišyti. Bananą sutrinti šakute ar virtuviniu trintuvu, sudėti į tešlą. Suberti kepimo miltelius ir miltus. Suminkyti ne itin kietą tešlą. Paruoštą tešlą šiek tiek palaikyti šaldytuve.
Kol tešla ilsisi šaldytuve, pasiruošti braškes. Šaldytas uogas (galite naudoti ir šviežias, jei gaminate jų sezono metu) apibarstyti cukrumi, įpilti lašelį vandens ir dėti ant ugnies. Kaitinti, kol išsiskyrusios sultys pradės po truputį burbuliuoti. Krakmolą atskirame inde ištirpdyti vandenyje ir jį supilti į verdančias uogas. Gerai išmaišyti, pakaitinti, kol pamatysite pirmuosius užvirimo burbuliukus ir nuimti nuo ugnies. Turi gautis labai tirštas uogų kisielius. Jį kuriam laikui atidėkite į šalį.
Iš šaldytuvo ištraukite tešlą ir nestoru sluoksniu dėkite į kepimo formą. Aš tešlos paprastai nekočioju, o paimu gabalėlį ir rankomis išmaigau, kad būtų nestoras sluoksnis. Be to, reikia padaryti ir aukštesnius kraštelius. Ant tešlos uždėti kepimo popieriaus, ant jo užberti kokių sunkių kruopų (pupų, žirnių) ir įdėti 20 minučių į įkaitintą iki 190 laipsnių orkaitę. [Kruopos reikalingos tam, kad tešla neiškiltų per daug ir liktų aukšti krašteliai]
Kol tešla kepa, pasiruošti plikytą kremą. Kiaušinį išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Dėti miltus ir vėl gerai išmaišyti. Tada supilti pieną, dar kartą viską permaišyti ir dėti ant ugnies. Kremą nuolat maišant kaitinti tol, kol jis sutirštės ir beveik užvirs. Tada nuimti kremą nuo ugnies, sudėti sviestą, kondensuotą pieną ir palikti atvėsti.
Pakeptą tešlą išimti, nuo jos nuimti kruopas [pasidėkite jas atskirai ir palikite kitiems panašiems kepiniams], sudėti braškių "kisielių", o ant jo kremą. Vėl kiškite pyragą į orkaitę ir pakepkite dar apie 20 minučių. Iškeptą pyragą būtina atvėsinti ar net palaikyti šaldytuve, kad kremas būtų stangresnis. O tada jau galite mėgautis.
Skanaus!
Bet rankdarbiais galima pavadinti ir pyragų kepimą. Šiandien siūlau bananinės tešlos pyrago su braškėmis ir plikytu kremu receptą. Pasidarbuoti prie jo teks truputį ilgėliau nei prie įprastų pyragų, bet, manau, kartais verta sugaišti daugiau laiko dėl gero skonio.
Sudėtis:
Tešlai:
1 gerai prinokęs (netgi pernokęs) bananas
3 kiaušiniai
150 g sviesto ar margarino
4 valg. šaukštai cukraus
2 stiklinės miltų (gali prireikti ir šiek tiek daugiau)
Vanilinis cukrus
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Kremui:
1 kiaušinis
2-3 valg. šaukštai cukraus
1 valg. šaukštas (su kaupu) miltų
~300 ml pieno
100 g sviesto
100 g kondensuoto pieno
Vanilinis cukrus
Braškių sluoksniui:
400 g šaldytų braškių
2-3 valg. šaukštai cukraus
1 kupinas valg. šaukštas krakmolo
Truputis vandens
Paruošimas:
Tešlai sviestą ištirpdyti, suberti cukrų, vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti. Po vieną išmušti kiaušinius, išmaišyti. Bananą sutrinti šakute ar virtuviniu trintuvu, sudėti į tešlą. Suberti kepimo miltelius ir miltus. Suminkyti ne itin kietą tešlą. Paruoštą tešlą šiek tiek palaikyti šaldytuve.
Kol tešla ilsisi šaldytuve, pasiruošti braškes. Šaldytas uogas (galite naudoti ir šviežias, jei gaminate jų sezono metu) apibarstyti cukrumi, įpilti lašelį vandens ir dėti ant ugnies. Kaitinti, kol išsiskyrusios sultys pradės po truputį burbuliuoti. Krakmolą atskirame inde ištirpdyti vandenyje ir jį supilti į verdančias uogas. Gerai išmaišyti, pakaitinti, kol pamatysite pirmuosius užvirimo burbuliukus ir nuimti nuo ugnies. Turi gautis labai tirštas uogų kisielius. Jį kuriam laikui atidėkite į šalį.
Iš šaldytuvo ištraukite tešlą ir nestoru sluoksniu dėkite į kepimo formą. Aš tešlos paprastai nekočioju, o paimu gabalėlį ir rankomis išmaigau, kad būtų nestoras sluoksnis. Be to, reikia padaryti ir aukštesnius kraštelius. Ant tešlos uždėti kepimo popieriaus, ant jo užberti kokių sunkių kruopų (pupų, žirnių) ir įdėti 20 minučių į įkaitintą iki 190 laipsnių orkaitę. [Kruopos reikalingos tam, kad tešla neiškiltų per daug ir liktų aukšti krašteliai]
Kol tešla kepa, pasiruošti plikytą kremą. Kiaušinį išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Dėti miltus ir vėl gerai išmaišyti. Tada supilti pieną, dar kartą viską permaišyti ir dėti ant ugnies. Kremą nuolat maišant kaitinti tol, kol jis sutirštės ir beveik užvirs. Tada nuimti kremą nuo ugnies, sudėti sviestą, kondensuotą pieną ir palikti atvėsti.
Pakeptą tešlą išimti, nuo jos nuimti kruopas [pasidėkite jas atskirai ir palikite kitiems panašiems kepiniams], sudėti braškių "kisielių", o ant jo kremą. Vėl kiškite pyragą į orkaitę ir pakepkite dar apie 20 minučių. Iškeptą pyragą būtina atvėsinti ar net palaikyti šaldytuve, kad kremas būtų stangresnis. O tada jau galite mėgautis.
Skanaus!
2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis
Šventės ant nosies: Kalėdų senelis vėl bus slapukas ir idėja: eglutės žaisliukai iš makaronų
Praėjusiais metais kartu su kitais maisto blogeriais dalyvavau akcijoje "Kalėdų senelis slapukas". Labai džiugu buvo gauti pačiai dovanėlę (apie ją rašiau čia) ir, žinoma, siųsti dovaną kitam maisto blogą rašančiam žmogui (apie tai čia). Gaila, kad man praėjusiais metais tekęs blogeris buvo ne iš Lietuvos, tad negalėjau įdėti į siuntinį nieko valgomo. Bet vis tiek dovanoti yra smagu. :)
Šiemet Viktorija iš Receptumedis.lt tęsia tradiciją ir kviečia prisijungti prie antrosios slaptų dovanėlių nešiotojų akcijos. Aš jungiuosi! Laukiu laiško su nurodymu, kam reikės siųsti dovaną, ir jau suku galvą, ką reikės padovanoti.
O kad nuotaika tikrai būtų šventinė, dalinuosi keliomis idėjomis, kokius eglutės žaisliukus galima pasigaminti iš... makaronų. Tereikia makaronų (nevirtų, žinoma) ir karštų klijų. Visi kiti priedai priklauso nuo jūsų fantazijos: purškiamieji aukso ar sidabro spalvos dažai, paprasti akriliniai ar panašūs dažai, blizgučiai ir t.t.
Šiemet Viktorija iš Receptumedis.lt tęsia tradiciją ir kviečia prisijungti prie antrosios slaptų dovanėlių nešiotojų akcijos. Aš jungiuosi! Laukiu laiško su nurodymu, kam reikės siųsti dovaną, ir jau suku galvą, ką reikės padovanoti.
O kad nuotaika tikrai būtų šventinė, dalinuosi keliomis idėjomis, kokius eglutės žaisliukus galima pasigaminti iš... makaronų. Tereikia makaronų (nevirtų, žinoma) ir karštų klijų. Visi kiti priedai priklauso nuo jūsų fantazijos: purškiamieji aukso ar sidabro spalvos dažai, paprasti akriliniai ar panašūs dažai, blizgučiai ir t.t.
Nuotrauka iš čia: Abstract.desktopnexus.com |
Nuotrauka iš čia: Craftily-ever-after.blogspot.com |
Nuotrauka iš čia: Living.weelife.com |
Nuotrauka iš čia: Twocitiestwogirls.blogspot.com |
Nuotrauka iš čia: Dirbinys.lt |
Nuotrauka iš čia: Housebeautiful.com |
2012 m. lapkričio 20 d., antradienis
Avinžirnių košė (a la humusas) su daržovių salotomis
Grįžtu prie receptų, kurie atsako į klausimą - ką valgai, jei nevalgai mėsos. Šiandien siūlau labai sotų patiekalą - improvizuotą avinžirnių košę, beveik humusą. Jau esu rašiusi apie humusą iš pupelių, o šį kartą su sezamais "nežaidžiau" ir iš jų pastos nedariau. Bet ir taip patiko, nes tos sėklytės suteikia savotiško skonio.
Sudėtis:
Stiklinė avinžirnių
Baltosios sezamų sėklos
Juodosios sezamų sėklos
Sezamų aliejus
Cukinija
3 pomidorai
Didelis svogūnas
Avokadas
Skiltelė česnako
Druska, pipirai, malti kuminai
Paruošimas:
Avinžirnius užpilti vandeniu ir palaikyti per naktį. Kitą dieną juos išvirti, kol taps labai minkšti.
Tuo metu, kai avinžirniai verda, susipjaustyti svogūną ir jį pakepinti keptuvėje su aliejumi. Kitoje, sausoje keptuvėje šiek tiek apkepinti sezamų sėklas.
Kai avinžirniai išverda, nuo jų nupilti dalį vandens (galima nupilti vandenį į kokį indą ir, jei košė trinant bus labai tiršta, iš ten skysčio įpilti), sudėti apkepintus svogūnus, sezamus, įspausti skiltelę česnako, įberti druskos, pipirų, malto kumino, įpilti šiek tiek sezamų aliejaus ir virtuviniu trintuvu gerai sutrinti iki vientisos košės.
Šalia paruošti salotas. Cukiniją supjaustyti skritinėliais ir apkepinti keptuvėje (arba ant grilio). Pomidorus ir gerai prinokusį avokadą supjaustyti gabalėliais, sudėti apkepintus cukinijos gabalėlius, pabarstyti druska, pipirais ir sumaišyti. Galima pagardinti įvairiais žalumynais.
Košę patiekti su salotomis.
Skanaus!
Sudėtis:
Stiklinė avinžirnių
Baltosios sezamų sėklos
Juodosios sezamų sėklos
Sezamų aliejus
Cukinija
3 pomidorai
Didelis svogūnas
Avokadas
Skiltelė česnako
Druska, pipirai, malti kuminai
Paruošimas:
Avinžirnius užpilti vandeniu ir palaikyti per naktį. Kitą dieną juos išvirti, kol taps labai minkšti.
Tuo metu, kai avinžirniai verda, susipjaustyti svogūną ir jį pakepinti keptuvėje su aliejumi. Kitoje, sausoje keptuvėje šiek tiek apkepinti sezamų sėklas.
Kai avinžirniai išverda, nuo jų nupilti dalį vandens (galima nupilti vandenį į kokį indą ir, jei košė trinant bus labai tiršta, iš ten skysčio įpilti), sudėti apkepintus svogūnus, sezamus, įspausti skiltelę česnako, įberti druskos, pipirų, malto kumino, įpilti šiek tiek sezamų aliejaus ir virtuviniu trintuvu gerai sutrinti iki vientisos košės.
Šalia paruošti salotas. Cukiniją supjaustyti skritinėliais ir apkepinti keptuvėje (arba ant grilio). Pomidorus ir gerai prinokusį avokadą supjaustyti gabalėliais, sudėti apkepintus cukinijos gabalėlius, pabarstyti druska, pipirais ir sumaišyti. Galima pagardinti įvairiais žalumynais.
Košę patiekti su salotomis.
Skanaus!
2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis
Avokado ir agurkų padažas
Atrodo, kad daugelis tinklaraščio skaitytojų jau pradeda ruoštis šventėms - įrašai apie Kalėdinius saldumynus ar atvirukus jau tapo lankomiausiais. Mano galvoje jau taip pat sukasi mintys apie dovanas ir saldumynus - negaliu gi sulaužyti tradicijos pagaminti saldumynų rinkinius savo artimiesiems.
Bet apie saldumynus kitą kartą - šiandien siūlau lengvą padažo receptuką. Jį galite valgyti su žuvimi, sūriais varškėčiais, grikių blynais, cukinijų-bulvių blynais ar bulvių traškučiais.
Sudėtis:
Agurkas
Avokadas
Krapai
Natūralus jogurtas be priedų
Česnako skiltelė
Druska, pipirai
Šiek tiek citrinos sulčių
Paruošimas:
Gerai prinokusį avokadą sutrinti virtuviniu trintuvu ar tiesiog sumaigyti šakute. Užspausti šiek tiek citrinos sulčių, kad avokadas nepatamsėtų.
Nuluptą agurką sutarkuoti burokine tarka. Krapus sukapoti. Viską sumaišyti kartu su natūraliu jogurtu, pagardinti druska, pipirais, įspausti česnako skiltelę. Jogurto dėkite tiek, kokios konsistencijos padažo norite.
Viskas! Skanaukite!
O jei įpilsite šiek tiek vandens arba vietoj natūralaus jogurto naudosite kefyrą, gausite puikią vasarišką šaltą sriubą.
Skanaus!
Bet apie saldumynus kitą kartą - šiandien siūlau lengvą padažo receptuką. Jį galite valgyti su žuvimi, sūriais varškėčiais, grikių blynais, cukinijų-bulvių blynais ar bulvių traškučiais.
Sudėtis:
Agurkas
Avokadas
Krapai
Natūralus jogurtas be priedų
Česnako skiltelė
Druska, pipirai
Šiek tiek citrinos sulčių
Paruošimas:
Gerai prinokusį avokadą sutrinti virtuviniu trintuvu ar tiesiog sumaigyti šakute. Užspausti šiek tiek citrinos sulčių, kad avokadas nepatamsėtų.
Nuluptą agurką sutarkuoti burokine tarka. Krapus sukapoti. Viską sumaišyti kartu su natūraliu jogurtu, pagardinti druska, pipirais, įspausti česnako skiltelę. Jogurto dėkite tiek, kokios konsistencijos padažo norite.
Viskas! Skanaukite!
O jei įpilsite šiek tiek vandens arba vietoj natūralaus jogurto naudosite kefyrą, gausite puikią vasarišką šaltą sriubą.
Skanaus!
2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis
Gimtadienis!!!!!!
Netikėtai per vėlai, bet gal ir laiku - prisiminiau, kad lygiai prieš metus parašiau šiame tinklaraštyje pirmąjį savo įrašą. Tad galiu sveikinti savo su gimtadieniu. :)
Manau, visai neblogai per šiuos metus padirbėjau - kraitelėje susikaupė beveik 180 įrašų, kasdien mano tinklaraštį peržiūri jau daugiau nei 400 kartų. Aišku, nesilyginu su didžiaisiais, populiariausiais blog'ais, bet man džiugu, kad peržiūrų skaičius nuolat auga ir kažkam gal net įdomu paskaitinėti tai, ką aš rašau. O gal kažkas ir kokį sau naudinga receptuką čia randa.
Nors pastaruoju metu ir rečiau rašau nei pačioje blog'o pradžioje, bet vis tiek sustoti neketinu. Be to, tikiuosi, kad jau pagaliau pavyks susitvarkyti su vaiko miegu, tad gal ir daugiau laiko rašymui atsiras.
Na ką, sveikinu save. O Jums visiems linkiu toliau čia užsukti. Ir dažniau pakomentuoti. :)
Foto iš čia: Dearloveblog |
Nors pastaruoju metu ir rečiau rašau nei pačioje blog'o pradžioje, bet vis tiek sustoti neketinu. Be to, tikiuosi, kad jau pagaliau pavyks susitvarkyti su vaiko miegu, tad gal ir daugiau laiko rašymui atsiras.
Na ką, sveikinu save. O Jums visiems linkiu toliau čia užsukti. Ir dažniau pakomentuoti. :)
2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis
Įspūdžiai iš BAF - Baltijos maisto ir gėrimų mugės
Labai netikėtai situacija susiklostė taip, kad praėjusią savaitę turėjau išvažiuoti į komandiruotę Vilniuje. Apsižiūrėjau, kad tuo pačiu metu vyksta Baltijos maisto ir gėrimų mugė, tad nepraleidau progos suderinti naudingus darbus ir malonumus, ir apsilankiau tame renginyje.
Tiesą sakant, iš programos ir renginio aprašymo buvau susidariusi įspūdį, kad pateksiu į didžiulę maisto parodą, kurioje pilvas apsunks nuo visokių gėrybių ragavimo. O iš tiesų didžiausia Litexpo parodų salė buvo skirta restoranų, kavinių ir šiaip maisto gamybos įrangai, viena salė buvo skirta arbatoms ir virtuvės meistrų varžytuvių vietai, ir tik trečioji salė buvo skirta maistui ir gėrimams.
Tiesa, arbatos salėje paragavom, o vėliau ir nusipirkom miežių salyklo arbatos. Pasirodo, kad atsigertum skanios arbatos, net nereikia turėti arbatžolių. :)
Išėję iš mugės dar ilgai svarstėm - ar mes kažko nepastebėjom, nemokėjom ieškoti, ar iš tikrųjų mugėje nedalyvavo beveik jokios lietuviškos maisto produktų gamybos įmonės. Kur lietuviški sūriai? Kur kiti pieno produktai? Kur lietuviška duona?..
Taigi pasidalinsiu foto reportažu iš tos salės, kurioje buvo demonstruojami įvairiausi tortai.
O kaip padaryti tokią širdutę viduje, tai ilgai sukau galvą....
Tortas šokolado maniakams. :)
Vaikiškų tortų kategorijoje į mus žiūrėjo pelėdžiukas.
Šitas tortas buvo tokio dydžio, kad jo viduje tilpo net fontanėlis.
Buvo ir kitokių patiekalų, bet tas porcijų mažumas.... Gražu tai gal ir gražu, bet valgyti čia tikrai nėra ką.
O kas turėjo daugiau laiko ir noro, galėjo pasiklausyti ir pažiūrėti, kaip gamina profesionalūs virėjai.
Tiesa, nebesulaukėme, kada vyko žurnalo "Virtuvė" organizuotas pyragų kepimo konkursas, bet turbūt jis bus aprašytas kokiuose kituose maisto tinklaraščiuose, kurių rašytojos dalyvavo jame.
Taigi tokie mano įspūdžiai. Norėjosi pamatyti, paragauti ir užuosti daugiau, tad vis dar turiu svajonę nuvažiuoti į kokią užsienyje vykstančią tikrą maisto ir gėrimų parodą / mugę.
Tiesą sakant, iš programos ir renginio aprašymo buvau susidariusi įspūdį, kad pateksiu į didžiulę maisto parodą, kurioje pilvas apsunks nuo visokių gėrybių ragavimo. O iš tiesų didžiausia Litexpo parodų salė buvo skirta restoranų, kavinių ir šiaip maisto gamybos įrangai, viena salė buvo skirta arbatoms ir virtuvės meistrų varžytuvių vietai, ir tik trečioji salė buvo skirta maistui ir gėrimams.
Tiesa, arbatos salėje paragavom, o vėliau ir nusipirkom miežių salyklo arbatos. Pasirodo, kad atsigertum skanios arbatos, net nereikia turėti arbatžolių. :)
Išėję iš mugės dar ilgai svarstėm - ar mes kažko nepastebėjom, nemokėjom ieškoti, ar iš tikrųjų mugėje nedalyvavo beveik jokios lietuviškos maisto produktų gamybos įmonės. Kur lietuviški sūriai? Kur kiti pieno produktai? Kur lietuviška duona?..
Taigi pasidalinsiu foto reportažu iš tos salės, kurioje buvo demonstruojami įvairiausi tortai.
O kaip padaryti tokią širdutę viduje, tai ilgai sukau galvą....
Tortas šokolado maniakams. :)
Vaikiškų tortų kategorijoje į mus žiūrėjo pelėdžiukas.
Šitas tortas buvo tokio dydžio, kad jo viduje tilpo net fontanėlis.
Buvo ir kitokių patiekalų, bet tas porcijų mažumas.... Gražu tai gal ir gražu, bet valgyti čia tikrai nėra ką.
O kas turėjo daugiau laiko ir noro, galėjo pasiklausyti ir pažiūrėti, kaip gamina profesionalūs virėjai.
Tiesa, nebesulaukėme, kada vyko žurnalo "Virtuvė" organizuotas pyragų kepimo konkursas, bet turbūt jis bus aprašytas kokiuose kituose maisto tinklaraščiuose, kurių rašytojos dalyvavo jame.
Taigi tokie mano įspūdžiai. Norėjosi pamatyti, paragauti ir užuosti daugiau, tad vis dar turiu svajonę nuvažiuoti į kokią užsienyje vykstančią tikrą maisto ir gėrimų parodą / mugę.
2012 m. spalio 30 d., antradienis
Lęšiai su moliūgu
Nežinau, kaip jūs, bet mes Helovyno nešvenčiam. Man tai atrodo taip nenatūralu. Tiesiog kažkas sugalvojo, kad reikia nusikopijuoti amerikonišką šventę ir tą dieną gąsdinti vieni kitus visokiom grimasom, baisiais kostiumais ir makiažu. Kažkoks mokyklinis karnavalas. O kur tie Helovyno šventėjai būna per lietuviškas Užgavėnes, kai irgi galima visokias baisias kaukes dėvėti? Tada persirenginėja tik etnografinių būrelių dalyviai ar vaikai, o Helovyną, mat, švenčia "visi".
Aš daug mieliau švęsčiau nusikopijuotą Padėkos dieną, kai visi susirenka su šeima vakarienės ir dėkoja vieni kitiems už tai, kad jie tiesiog yra. Nors apskritai, kodėl mes turime kopijuoti kitų tautų šventes, kai patys jų turim tikrai pakankamai.
Bet vis tiek, pabambėjusi dėl nemūsiškų švenčių, šiandien siūlau patiekalą su moliūgu. Bet ne dėl to, kad Helovynas, o dėl to, kad dabar jų sezonas ir gabalas moliūgo jau labai liūdnai į mane žiūrėjo ištisą savaitę.
Sudėtis:
Stiklinė lęšių
Svogūnas
1 skiltelė česnako (gali būti ir daugiau)
Gabalas (turbūt kokių ~300 g) moliūgo
Keli džiovinti pomidorai (aš naudojau 1 valg. šaukštą saulėje džiovintų, kapotų pomidorų aliejuje)
Aliejaus kepimui
Pora valg. šaukštų grietinės
Druska, džiovinta malta raudonoji paprika, kario prieskoniai (arba indiškų prieskonių mišinys, pvz., Pav Baji)
Paruošimas:
Lęšius išvirti pasūdytame vandenyje. Kai jie suminkštės, nupilti vandenį ir atidėti į šalį.
Svogūną ir česnaką smulkiai sukapoti ir pakepinti su aliejumi. Po poros minučių sudėti mažais kubeliais pjaustytą moliūgą ir šiek tiek pakepinti. Tada įpilti lašelį vandens, keptuvę uždengti ir palikti 5 minutes pasitroškinti. Po to sudėti smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, suberti druską ir prieskonius, įdėti grietinės, vėl įpilti truputį vandens ir viską gerai išmaišyti. Dar patroškinti porą minučių. Tada sudėti lęšius ir gerai išmaišyti.
Galite patiekti karštą kaip patiekalą pietums arba šaltą kaip užkandį / mišrainę.
Skanaus!
Aš daug mieliau švęsčiau nusikopijuotą Padėkos dieną, kai visi susirenka su šeima vakarienės ir dėkoja vieni kitiems už tai, kad jie tiesiog yra. Nors apskritai, kodėl mes turime kopijuoti kitų tautų šventes, kai patys jų turim tikrai pakankamai.
Bet vis tiek, pabambėjusi dėl nemūsiškų švenčių, šiandien siūlau patiekalą su moliūgu. Bet ne dėl to, kad Helovynas, o dėl to, kad dabar jų sezonas ir gabalas moliūgo jau labai liūdnai į mane žiūrėjo ištisą savaitę.
Sudėtis:
Stiklinė lęšių
Svogūnas
1 skiltelė česnako (gali būti ir daugiau)
Gabalas (turbūt kokių ~300 g) moliūgo
Keli džiovinti pomidorai (aš naudojau 1 valg. šaukštą saulėje džiovintų, kapotų pomidorų aliejuje)
Aliejaus kepimui
Pora valg. šaukštų grietinės
Druska, džiovinta malta raudonoji paprika, kario prieskoniai (arba indiškų prieskonių mišinys, pvz., Pav Baji)
Paruošimas:
Lęšius išvirti pasūdytame vandenyje. Kai jie suminkštės, nupilti vandenį ir atidėti į šalį.
Svogūną ir česnaką smulkiai sukapoti ir pakepinti su aliejumi. Po poros minučių sudėti mažais kubeliais pjaustytą moliūgą ir šiek tiek pakepinti. Tada įpilti lašelį vandens, keptuvę uždengti ir palikti 5 minutes pasitroškinti. Po to sudėti smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, suberti druską ir prieskonius, įdėti grietinės, vėl įpilti truputį vandens ir viską gerai išmaišyti. Dar patroškinti porą minučių. Tada sudėti lęšius ir gerai išmaišyti.
Galite patiekti karštą kaip patiekalą pietums arba šaltą kaip užkandį / mišrainę.
Skanaus!