Sūrūs varškėčiai

Na ir senokai berašiau... Iš pradžių lyg ir nebuvo įkvėpimo, vėliau - laiko, o galiausiai, aptingau. Žinau, negražu, bet toks metas - ruduo. Kai už lango pradeda kristi medžių lapai, mane kasmet aplanko rudeninė apatija. Tada nesinori nieko, tik sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką. O šią ir kitą savaitę aš atostogauju, tai tas noras žiūrėti į vieną tašką dar stipriau pasireiškia. Tik vaikas neleidžia ramiai sėdėti ir vis tempia prie savo žaidimų ir knygučių. Tai ir gerai. Gal kaip nors išsijudinsiu ir nebūsiu mieganti meškutė šį rudenį.

O šiandien papasakosiu apie visai neseniai atrastą skanumyną - sūrius varškėčius. Tiesa, saldžius varškėčius - labai labai skanius - kepa profesionalios virėjos fabriko, kuriame aš dirbu, valgykloje. Kai tik jie būna valgiaraštyje, iškart juos ir imu. O namie pradėjau gaminti sūrius varškėčius, kuriuos valgom su jogurtiniu padažu arba grietine ir žalumynais.

Svarbiausia varškėčių gamybos paslaptis, pasirodo, yra visai paprasta. Kad varškėčiai (tiek saldūs, tiek sūrūs) nebūtų kieti, reikia labai saikingai berti miltų. Tešlą geriausia sumaišyti šaukštu, o ne minkyti iki kietumo. Kuo mažiau miltų, tuo puresni varškėčiai. 

Sudėtis: 
200 g varškės (9 proc. riebumo)
50 g fermentinio sūrio
1 kiaušinis
2 kupini valg. šaukštai miltų
Druska, pipirai, malta raudonoji paprika, kario prieskoniai

Paruošimas:
Varškę sumaišyti su kiaušiniu. Įberti druskos, prieskonių. Sūrį sutarkuoti smulkia tarka ir suberti į varškę. Gerai išmaišyti, įdėti miltus ir vėl permaišyti. Tešla turi gautis minkšta, lipni. Suvilgyti rankas vandeniu ir formuoti nedidelius varškėčius, kepti juos keptuvėje su aliejumi.
Patiekti su grietine ar mėgstamu padažu.
Skanaus!