Vasara atėjo...

Pagaliau! Pagaliau galime sakyti, kad beveik atėjo vasara. Pagaliau galime džiaugtis šiltais orais, žeme besiridinėjančia saule, gaiviu vėjeliu. Tokiu oru ir parko takeliais vežimą stumdyti malonu, o dar maloniau prie jūros nulėkti. Štai vieną dieną išsiruošėm į Smiltynę. Prisitepėm kalną sumuštinių, šalia į dėžutę įmečiau daržovių salotų (pomidorų, agurkų griežinėliai, svogūnų laiškai, apvirti brokoliai ir šlakelis citrinos sulčių bei alyvuogių aliejaus), pagaminau naminio limonado (kelias braškes, mėtų lapelius, porą griežinėlių citrinos sutryniau su 5-6 šaukšteliais cukraus, užpyliau 2 litrais vandens, išmaišiau ir palikau pastovėti gerą pusvalandį) ir iškeliavom.

Pasivaikščiojom po pušyną. Grynu oru prisikvėpavom tiek, kad net galva apsisuko.

Po to įsitaisėm prie jūros. Tiesa, žmonių dar mažoka.

Vaiką paleidus ant smėlio, vos jį spėjom gaudyti - tiek džiaugsmo buvo tą smėlį barstyti, juo ropoti, jį paspardyti, juo pėdutėmis pakeliauti. Pirmą kartą vaikas ir kojas į Baltijos jūrą įkišo. Gaila, kad vanduo dar šaltas, nes taškytis jame tai būtų buvę dar smagiau nei su smėliu žaisti. :) Pažaidėm, pavalgėm ir vėl pušynu keliavom į keltą. Ten, atrodo, dar ir laidai apie Klaipėdą (ją rodo per LTV) į kadrą papuolėm.

Gera gyventi prie jūros! Ypač, kai dar tęsiasi atostogos ir kai geras oras. 

Beje, mūsų namuose vėl pražydo kaktusas. Atrodo, vos tik jis pajunta šilumą, iškart apsikrauna žiedų pumpurais. Šiemet jų suskaičiavom jau 12. Pirmieji žiedai jau skleidžiasi, o kiek jų bus per visą vasarą, tai nežinia.

Po ilgos ir turiningos dienos vaikas nulūžo 8 valandą vakaro, o mes su vyru sėdėjom tamsoje - po kažkokių neaiškių bumsėjimų elektros skydinėje elektros neturėjom iki pat nakties. Taigi ir Eurovizijos pirmąjį pusfinalį pamatėm tik kartojimo metu kitą dieną. Man visai patiko vengrų daina. Ką manot jūs?