Todėl bent dalelę saulės bandau užkonservuoti žiemai. Štai prieš gerą savaitę viriau obuolių-persikų uogienę. Ji gavosi tokia šviesi, su geltonais gabalėliais. O dar ir dangtelius panaudojau geltonus (nuo Kėdainių fabriko produkcijos). Taigi, žiemą, kai jau pasidarys visai liūdna, įsijungsiu savo ryškios šviesos lempą ir sėdėsiu prie jos bei valgysiu uogienę.
Kol yra alyvinių obuolių ir persikų, pasigaminkite šio gėrio ir jūs.Paprasta, kaip du kart du. Sunkiausias ir ilgiausiai trunkantis darbas - supjaustyti vaisius.
Sudėtis:
1 kg obuolių
1 kg persikų
1 kg cukraus
Pusė puodelio vandens
Vanilės lazdelė
Paruošimas:
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Persikus taip pat nulupti, išimti kaulus ir supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais kaip ir obuolius. Vaisius užpilti cukrumi, įpilti vandens, įmesti perpjautą vanilės lazdelę ir puodą, uždengus dangčiu, statyti ant vidutinės ugnies virimui. Virti, kol vaisiai sukris ir nebekils putos.
Nežinau, kodėl, bet dažniausiai uogienes aš palieku atvėsti ir tada kitą rytą dar kartą užvirinu, paverdu kelias minutes ir pilstau į švariai išplautus ir verdančiu vandeniu nuplikytus stiklainius. Užsuku dangteliais ir apverstus stiklainius palieku atvėsti.
Skanaus pasiruošimo žiemai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą