Iš tiesų gyvenime esu numezgusi tik vieną rūbą nuo pradžių iki galo ir tai buvo mažulytis megztukas vaikui, kurį mezgiau prieš pat gimdymą. Tai galima suprasti, kad mano mezginių patirtis itin maža. O ir šiaip artimesnis man vąšelis, tai kad griebiausi darbo, tai jau iškart su ambicijomis - palto sau. Kadangi turėjau geltoną rankinę, tai sugalvojau, kad prie jos man reikia tokios pat spalvos palto. :)
Aišku, šis darbas gerokai užtruko, nes iš pradžių labai energingai ėmiausi to darbo, po to padariau pertrauką ir po tos pertraukos vėl sunkiai įsivažiavau. Galiausiai paaiškėjo, kad mano pasidarytos iškarpos yra šiek tiek per siauros, tad neplanuotai užtrukau dar ilgiau. Bet štai jau prieš porą mėnesių baigiau ir net spėjau su juo pasirodyti kolegėms bei netgi apturėti rudenišką fotosesiją.
Štai kelios nuotraukos.
Tiesa, čia paltas dar be sagų. Bet noriu, kad ir jos būtų originalios, tai nusipirkau modelino ir tokių pat ryškiai geltonų dažų bei blizgaus lako, tad dabar rankdarbių eilėje laukia sagų gamyba. Tikiuosi, rasiu tam laiko.
O paltas megztas pagal šį modelį iš Журнал мод №552 2011
Tik mano buvo plonesni siūlai, tad ir pavargti teko ilgiau - nunėriau gerokai daugiau detalių nei šiame pavyzdyje parodyta. Ir jei kartočiau šio palto mezgimą, tai tik iš storesnių siūlų. Nors pats airiškų nėrinių procesas man labai patiko - nenusibosta nerti detales, nes vieną dieną gali nerti gėlytes, o kitą dieną - lapelius. Be to, tas detalių dėliojimas irgi savotišką kūryba. Man patiko ir tuo labiau, kad rezultatas tikrai džiuginantis.
Šiuo metu judu į priekį su kitu rankdarbiu, bet apie jį bus kita istorija. :)
Labai gražus paltukas :) Šaunuolė :)
AtsakytiPanaikinti