EXPO 2015 Milane - diena, pilna įspūdžių ir vaizdų (1 dalis)

Jau praėjusiais metais, kai sužinojau, kad Milane vyksianti EXPO 2015 paroda bus skirta maisto temai, pradėjau kalbinti visus aplinkinius kartu su manim keliauti į šią parodą. Juk iki Milano nukeliauti užtrunka tik kelias valandas, o ir kainos prasme, tai nėra itin brangu. Be to, EXPO tarptautinėje parodoje bent vieną kartą gyvenime būtina apsilankyti. Tuo labiau, jei jos vienijanti tema yra įdomi. Tad prikalbėjau važiuoti savo tėtį ir kartu su juo, užtikę gana pigius skrydžio bilietus, iškeliavome porai dienų į Milaną.

Kadangi šiame mieste lankėmės jau ne pirmą kartą, tai visiškai užteko pusdienio pasivaikščiojimui po žymiausias Milano vietas, o kitą dieną skyrėme EXPO parodai. Mums vienos dienos parodoje užteko - tiesą sakant, po tų 9 valandų vaikščiojimo jau buvome gerokai išsekę ir prisisėmę įspūdžių.
Ir dar - kadangi nesame dideli stovėjimo eilėse mėgėjai, tad per tą dieną apėjome mus įdomiausiais pasirodžiusius šalių paviljonus, o tuos, su didžiausiomis eilėmis, praleidome. Gal ir gaila, tačiau nebuvome Italijos paviljone, na, bet atleiskite, tokio ilgumo eilės aš seniai kur nebuvau mačiusi, o ir per gerą pusvalandį, kol mes slankiojome aplink jį ir spėjome užkąsti, eilė net nepasistūmėjo į priekį. Dieną prieš apsilankymą parodoje skaičiau kažkokio brito sudarytą TOP 5, kurie paviljonai geriausi, tadkeliose eilėse vis tik stovėjome: prie Pietų Korėjos, Austrijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Maroko paviljonų. Bet tai anaiptol nereiškia, kad visi tie stendai mums ir patiko. Apie savo TOP 5 parašysiu vėliau.

Italijos paviljonas ir gausybė norinčių jį aplankyti ar tiesiog pasėdėti prie fontano

Iškart reikia paminėti, kad paroda organizuota taip truputį itališkai - informacijos apie stendus ir jų išsidėstymą negavome net pagrindiniame informaciniame centre prie Milano pilies; žmonių, teikiančių bet kokią informaciją, pačioje parodoje taip pat nesimatė; kryptys nurodomos chaotiškai išdėstytais ženklais, kurie prieštarauja vieni kitiems, arba ženklų visai nėra... Žodžiu, reikia būti gana koordinuotiems, kad galėtumėte viską rasti patys, ramiai praeiti itin griežtas patikras prie įėjimo ir pan. Beje, patarimas: įėję pro vartus, kur patikrins jūsų rankines ir jus pačius, neišmeskite bilieto, nes išeinant jį vėl reikės nuskenuoti.

EXPO 2015 informacinis centras Milano centre prie pilies (foto ir nuo pilies pusės, ir pilies fone) - daug informacijos ten nerasite, bet galite įsigyti bilietą į parodą (jei nepirkote jo internetu) ar nusipirkti oficialios parodos atributikos

Dvejus metus iš eilės gruodį važiavome į kitą Milane vykstančią maisto ir rankų darbo gaminių parodą-mugę L'Artigiano in Fiera, tad su tėčiu tikėjomės, kad ir ši paroda bus kažkuo panaši, t.y. prisiragausim visokių šalių maisto, pamatysime, kuo kiekviena šalis didžiuojasi, bei galėsime įsigyti geriausių produktų iš įvairių pasaulio kampelių. Tiesą sakant, pasididžiavimo vertus dalykus tikrai pamatėme, bet paragauti kažko labai ypatingo nepavyko. Visi ragaujami dalykai buvo tik parduodami [už brangiai] arba jų visai stenduose nebuvo. Tai šiek tiek nuvylė, nes maisto paroda be ragaujamo maisto savo įspūdį sumenkina. Kita vertus, net jei jūsų kišenėje pilna šlamančiųjų valgymo zonoje ("Eataly") labai didelio pasirinkimo nerasite - tikras itališkas picas krosnyje kepė tik vienoje vietoje, kitas maistas atrodė kukliai. 

Prie šios picos irgi stovėjome ilgą eilę, bet vertėjo - skani, ką tik iš krosnies :)

Bendras įspūdis po parodos galėtų būti apibūdinamas keliais žodžiais:
- ekranai, ekranai, ekranai - vizualizacijos ekranuose buvo praktiškai visuose mūsų aplankytuose stenduose. Žinoma, visų tų filmukų, kurie sukosi su gražiausiais ir kai kada seilę varvinti priverčiančiais vaizdais, peržiūrėti nebuvo įmanoma. Suprantu, kad į tuos filmukus buvo sudėta daugybė darbo - nuo idėjos sukūrimo, filmavimo, montavimo iki pateikimo formos išdirbimo. Bet iš tiesų vaizdų buvo laaaaabai daug, tad turbūt daugiau įsiminė tų vaizdų gausa ir, kaip bebūtų keista, tie stendai, kuriuose buvo kažkas įdomesnio nei paprasti ekranai.

Pietų Korėja turėjo įspūdingiausius ekranus - tie du robotai ekranus kilnojo, judino, vartė. Tai buvo turbūt vienintelė vizualizacija, kurią pažiūrėjome nuo pradžių iki pabaigos.

Lietuvos paviljonas taip pat buvo su ekranais - aiški pagrindinė informacija apie šalį, visur dominuojantys verpstės gėlių motyvas

Argentina rodė jūros vaizdus

Irano paviljone ekranai sudarė visą sieną, o besikeičiantys vaizdai, suderinti su garsu, buvo gana įspūdingi ir mieli akims

Ispanijos paviljone ekranų buvo itin gausu - viršuje foto su ekranu-stalu, ant kurios "buvo ruošiamas maistas", kitoje erdvėje sienos ir grindys buvo apdėtos lėkštėmis ir ant jų nuolat sukosi vaizdai

- "kabantys sodai" - atsižvelgiant į parodos temą, kuri skamba: "Pamaitinkime planetą, energija gyvenimui", kai kurios šalys bandė parodyti, kaip išauginti kuo daugiau maisto net mažiausiame plote. Todėl man, kaip pradedančiajai sodininkei, buvo labai įdomu pažiūrėti į kvadratinio metro darželius, pakeltas lysves su gausybe daržovių ar kabančius sodus, kai daržovės ar kiti augalai auginami ant pastatų sienų. Ši sodo ant sienos idėja kartojosi bent keliuose paviljonuose ir atrodė įspūdingai.

Einant nuo metro, prie įėjimo į parodą pasitiko didžiulė vijokliniais jazminais apaugusi siena. Nepakartojamas kvapas ir žiedų grožis

Išėjimas iš Pietų Korėjos paviljono

Tokios sienos buvo bent kelios Italijos regionų stendų alėjoje

Izraelio paviljono siena, ant kurios auga rugiai ir net kukurūzai

Sodas ant stogo

Jungtinių Amerikos Valstijų paviljono siena, kuri yra nuolat drėkinama per ant jos viršaus įdiegtas sistemas ir kuri suskirstyta sekcijomis, atsidarančiomis kas tam tikrą laiką.

Biologinės įvairovės kvartalas su pakeltomis lysvėmis

- veiksmas. Lankytojai gausiai buriuojasi prie tų paviljonų, kur kažkas vyksta. Žiūrėk, prie Baltarusijos stendo moteriškių būrelis traukia liaudies dainas - tuntas lankytojų jų klausosi; prie Tailando paviljono ruošiamasi kovos pasirodymui - čia jau buriuojasi žmonės; prie Slovėnijos stendo šoka merginų grupė - žmonių spiečius šalia. Kuo daugiau veiksmo, tuo smagiau. Ir kiekviena šalis stengiasi tą veiksmą palaikyti.

Baltarusijos moteriškės traukė dainas iš širdies

Prie Lenkijos stendo ekstremalūs dviratininkai

Irano paviljone grojo ir dainavo vietiniai muzikantai, kurių dainos buvo šauniai suderintos su vaizdais ekranuose - rodos, dainavo ne šie penki asmenys, bet visas būrys žmonių (žr. nuotrauką apačioje)

- laiptai, laiptai, laiptai... Kai tik pradedi vaikščioti po šią nerealaus dydžio parodą, tai lipi į visus paviljonus, aplankai visus tris ir daugiau jų aukštų, o po gero pusdienio, jau ieškai ką gali pamatyti nelipdamas tūkstančio laiptelių ir pradedi vertinti tuos paviljonus (o buvo ir tokių), kurie turi eskalatorius (pvz., JAV ar Azerbaidžanas).

- klasteriai. Taip pavadinti šalių, kurios atitinka tą pačią tematiką, bendri paviljonai. Tokių klasterių buvo bent keletas - kava, kakava ir šokoladas, ryžiai, prieskoniai ir kt. Idėja suvienyti šalis, manyčiau, tikrai gera. Kita vertus, kai kurios šalys tuose klasteriuose buvo nelabai pasiruošusios ką nors pristatyti, stendai buvo tuštoki, arba priešingai - stendai tapo tikromis tos šalies prekių parduotuvėmis, net neatitinkančiomis klasterio tematikos (pvz., po Basmati ryžių tematika įkurdintas indiškų suvenyrų kioskelis).

Šalia vieno iš klasterių dunkso pakeltos lysvės, pilnos daržovių

Prieskonių klasterio sienas puošė čili pipirai

- technologijos. Kaip jau minėjau, didžiausiose eilėse mes nestovėjome, tad negaliu pasakyti nieko apie Vokietijos ar Japonijos stenduose parodytas technologijas. Sako, kad tie paviljonai buvo pilni stebuklų. Tačiau ir kituose stenduose įdomybių netrūko. Ir kadangi paroda buvo skirta ne tik maistui, bet ir energijos gamybai, tad šioje srityje kai kurios šalys atskleidė savo vizijas.

Čekai pasakoja apie energijos gamybą

Kinijos paviljone galima sužinoti, kokius maisto produktus tinka valgyti - atsistoji prieš ekraną, jis tave nuskenuoja ir parašo produktus, kuriuos turi išbraukti iš savo raciono, o kuriuos valgyti daugiau

Estijos paviljone galima pasivažinėti dviračiu po virtualias gatves

Parodoje įrengtoje ateities parduotuvėje obuolius į dėžutes dėlioja robotai

- formos. Čia turiu galvoje paviljonų formas. Kokių jų tik nėra... Ir tada susimąstai, kokia beribė žmogaus fantazija ir kaip galvodamas apie tą pačią temą, gali sukurti begalę idėjų bei kaip skirtingai jas įgyvendinti. Be to, pagiriamuosius žodžius reikėtų skirti ne tik idėjų kūrėjams, bet ir inžinieriams, kurie sugebėjo tai paversti realybe.

Malaizijos paviljonas

Kinijos paviljonas

Lenkijos paviljonas atrodo, kaip sukaltas iš medinių dėžių

Rusijos paviljonas veidrodiniu stogu

Indonezijos paviljonas nupintas iš vytelių - beje, labai specifinis kvapas jame tvyrojo, įtariu, nuo tų vytelių...

Išgirtasis Didžiosios Britanijos paviljonas, kuris, tiesą sakant, nelabai kuo nustebino - lyg ir avilio konstrukcija, lyg ir pievos bitėms, bet tai ir viskas, ką britai galėjo parodyti...

- italų kalba. Nors paroda ir tarptautinė, tačiau jei ji vyksta Italijoje, rodos, beveik natūralu, jog daugelį užrašų galite rasti tik itališkai, o žmonės įvairių šalių paviljonuose kalba tik sava kalba arba vėlgi itališkai. Na, bent jau žemėlapį su šalių paviljonų išdėstymu pavyko gauti anglų kalba.

Kadangi įrašas jau ir taip labai ilgas, tad rytoj aprašysiu savo geriausiųjų paviljonų TOP 5 ir papasakosiu įspūdžius iš kai kurių kitų patikusių paviljonų. Laukite tęsinio....