Braškinis rachat-lukum desertas

Įsibėgėjant braškių sezonui, skubame mėgautis ne tik paprastu vasaros džiaugsmu - braškėmis su pienu, bet ir mąstom, ką dar įdomaus ir skanaus iš jų galima pagaminti. Kadangi man vakar atsitiko toks dalykas, kad nusipirkau ne itin skanių braškių [būna ir tokių], tad teko galvoti, kaip jas panaudoti. Pirmiausia, išviriau kompotą iš braškių ir rabarbarų, o po to netyčia užtikau labai lengvą deserto receptą. Rašoma, kad tai - rachat lukum desertas, nors iš tiesų aš jį labiau pavadinčiau putėsiais. O vaikas valgydamas sakė, kad tai braškinis zefyras. Žodžiu, kaip pavadinsim, taip nepagadinsim.

Desrtas gaminamas labai paprastai ir jam reikia vos kelių ingredientų. Be to, kas man labai patinka, yra didžiulė erdvė fantazijai - sakyčiau, kad galima į šį desertą pridėti grietinėlės ir netgi tokiu pagrindu pagamintus putėsius panaudoti torto pertepimui.

Sudėtis:
300 g braškių
220 g cukraus pudros
20 g želatino (galima naudoti agar agarą)
Pusės citrinos sultys
Vanilinis cukrus

Paruošimas:
Uogas nuplauti ir virtuviniu trintuvu sutrinti iki vientisos masės. Į sutrintas braškes suberti želatiną ir palikti apie 15-20 min. išbrinkti. Kai želatinas išbrinksta į tą patį dubenį suberti cukraus pudrą, vanilinį cukrų, įspausti citrinos sultis, gerai išmaišyti ir statyti ant viryklės. Ant silpnos ugnies masę kaitinti, kol želatino granulės ištirpsta. Tik jokiu būdu neužvirinkite.
Kai želatinas ištirpsta, dubenį nuimti nuo viryklės ir palikti atvėsti. Ataušusią masę plaktuvu (mikseriu) plakti tol, kol jos tūris padidės ir spalva taps gerokai šviesesnė. Gerai išplaktą masę supilti į formą ir dėti į šaldytuvą bent valandai.

Kai masė sutvirtėja, ją galima supjaustyti kvadratėliais ir pabarstyti cukraus pudra.
Puikus desertas paruoštas! Skanaus!

Vasara atėjo...

Pagaliau! Pagaliau galime sakyti, kad beveik atėjo vasara. Pagaliau galime džiaugtis šiltais orais, žeme besiridinėjančia saule, gaiviu vėjeliu. Tokiu oru ir parko takeliais vežimą stumdyti malonu, o dar maloniau prie jūros nulėkti. Štai vieną dieną išsiruošėm į Smiltynę. Prisitepėm kalną sumuštinių, šalia į dėžutę įmečiau daržovių salotų (pomidorų, agurkų griežinėliai, svogūnų laiškai, apvirti brokoliai ir šlakelis citrinos sulčių bei alyvuogių aliejaus), pagaminau naminio limonado (kelias braškes, mėtų lapelius, porą griežinėlių citrinos sutryniau su 5-6 šaukšteliais cukraus, užpyliau 2 litrais vandens, išmaišiau ir palikau pastovėti gerą pusvalandį) ir iškeliavom.

Pasivaikščiojom po pušyną. Grynu oru prisikvėpavom tiek, kad net galva apsisuko.

Po to įsitaisėm prie jūros. Tiesa, žmonių dar mažoka.

Vaiką paleidus ant smėlio, vos jį spėjom gaudyti - tiek džiaugsmo buvo tą smėlį barstyti, juo ropoti, jį paspardyti, juo pėdutėmis pakeliauti. Pirmą kartą vaikas ir kojas į Baltijos jūrą įkišo. Gaila, kad vanduo dar šaltas, nes taškytis jame tai būtų buvę dar smagiau nei su smėliu žaisti. :) Pažaidėm, pavalgėm ir vėl pušynu keliavom į keltą. Ten, atrodo, dar ir laidai apie Klaipėdą (ją rodo per LTV) į kadrą papuolėm.

Gera gyventi prie jūros! Ypač, kai dar tęsiasi atostogos ir kai geras oras. 

Beje, mūsų namuose vėl pražydo kaktusas. Atrodo, vos tik jis pajunta šilumą, iškart apsikrauna žiedų pumpurais. Šiemet jų suskaičiavom jau 12. Pirmieji žiedai jau skleidžiasi, o kiek jų bus per visą vasarą, tai nežinia.

Po ilgos ir turiningos dienos vaikas nulūžo 8 valandą vakaro, o mes su vyru sėdėjom tamsoje - po kažkokių neaiškių bumsėjimų elektros skydinėje elektros neturėjom iki pat nakties. Taigi ir Eurovizijos pirmąjį pusfinalį pamatėm tik kartojimo metu kitą dieną. Man visai patiko vengrų daina. Ką manot jūs?