2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Brokolių ir bulvių pyragas su Fetos sūriu

Vos pora dienų liko iki švenčių. Dar gausybė reikalų, galvoje sukasi mintys apie šventinį stalą, o kur dar Kalėdų senelio pareigų atlikimas. Bet taip skubant nereikia apleisti ir savęs - kartkartėmis reikia sustoti ir pasimėgauti akimirka, tuo, kas vyksta čia ir dabar. Pasimėgaukime puodeliu arbatos, pasėdėkime žiūrėdami į mirgančias eglutės švieseles, pasiklausykime mėgstamos muzikos, išsikepkime pyragą sau.

Šiandien mano virtuvėje kepa bulvių košės ir brokolių pyragas su Fetos sūriu. Skanus, sotus, tinkantis tiek pietus, tiek vakarienei.


Sudėtis:
4 bulvės
Sviestas
Grietinė
4 kiaušiniai
Pusė brokolio
Didelis svogūnas
2 skiltelės česnako
100 g Feta sūrio
3 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
100 g tarkuoto kietojo sūrio
Krapai
Druska, pipirai

Paruošimas:
Bulves išvirti ir iš jų su sviestu ir grietine pagaminti bulvių košę. [Galite naudoti ir nuo pietų ar vakarienės likusią bulvių košę] Į atvėsusią bulvių masę įmušti 2 kiaušinius, įberti druskos, pipirų, šiek tiek tarkuoto sūrio. Viską išmaišyti.
Brokolį šiek tiek apvirti. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustyti ir šiek tiek apkepinti keptuvėje. Į dubenį sudėti smulkintą apvirtą brokolį, apkeptą svogūną ir česnaką. Įberti druskos, pipirų, įdėti jogurto, įmušti 1 kiaušinį, suberti tarkuotą kietąjį sūrį ir mažais kubeliais supjaustytą Fetos sūrį. Viską išmaišyti.
Į kepimo indą įpilti šiek tiek aliejaus ar patepti sviestu. Tada dėti bulvių masę ir išlyginti ją, kad susidarytų lygus pirmas sluoksnis. Ant jo dėti brokolių masę, išlyginti ir dėti į įkaitintą iki 180-200 laipsnių orkaitę. Kepti apie pusvalandį arba kol gražiai pagels.
Valgyti su sviesto-grietinės padažu arba trintais pomidorais, pagardintais svogūnu ir česnaku.
Skanaus!

2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Tradicinis kūčių patiekalas - Kūčia

Iš vaikystės Kūčių ir Kalėdų nelabai prisimenu. Suprantama, gyvenome dar tais laikais, kai tokios šventės nebuvo švenčiamos, o prie vaišėmis nukrauto stalo sėsdavome tik gruodžio 31 d., laukdami Naujųjų metų. Todėl ir dabar man nauji metai yra džiugesnė šventė nei Kalėdos, dažniausiai tapatinamos su persivalgymu.

Kita vertus, jau atėjus nepriklausomybės laikams, mokykloje turėjome vyresnio amžiaus auklėtoją, ir ji prieš žiemos atostogas per klasės valandėlę organizuodavo suneštines kūčių vaišes. Ką aš nešdavausi tai neprisimenu, turbūt kažką gero ir skanaus, bet pamenu, kad auklėtoja būtinai iškamantinėdavo, kas atsineš Kūčią. Aš net nežinojau, kas tai per patiekalas, tad niekad ir nesisiūliau. Bet tada šitą daiktą ir paragavau, o mokytoja pasakodavo, kad visi lietuviai anksčiau per Kūčias valgydavo šį patiekalą, kaip patį svarbiausią. Po tų klasės valandėlių daugybę metų apie šį patiekalą ir negalvojau, o šeimoje mes jo negamindavome (kaip, beje, ir aguonų pieno). Praėjusiais metais Kūčias valgėme savo mažoje šeimoje, tad būdama namie su sirguliuojančiu vaiku, pagalvojau, kad verta paeksperimentuoti ir pagaminti tą Kūčią.






Paruošimas yra labai paprastas: kviečių grudus reikia gerai nuplauti vandeniu ir užmerkti. Taip mirkyti vis pakeičiant vandenį parą arba dvi. Tada Kūčių dieną vandenį nupilti, palikti suvarvėti. Atskirame inde nuplikyti aguonas. Į dubenį dėti nuvarvintus grūdus, nuplikytas aguonas ir porą šaukštų medaus. Viską išmaišyti ir palikti pastovėti. Po valandos ar dviejų galima tiekti kūčių vakarienei.

Sako, seniau mūsų protėviai pirmiausia po maldos kūčių vakarienės metu siųsdavo ratu dubenį su kūčia ir visi kabindavo po šaukštą. Be to, skaičiau, kad lietuviai, dar būdami pagonys ir tikėdami gamtos dievais, švęsdavo žiemos saulėgrįžą ir prieš šią šventę taip pat pasninkaudavo, o per šventę valgydavo tik termiškai neapdorotus patiekalus iš grūdų, daržovių, sėklų ir riešutų. Galbūt ir šis patiekalas Kūčia taip pat atėjęs iš tų laikų.

Ramios ir jaukios jums Kūčių vakarienės. Nors ant stalo ir turi būti 12 patiekalų, bet nepersivalgykite - visko reikia tik paragauti. Skanaus!

2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Kūčiukai

Net nematau  kur ir nežinau kaip, bet gruodis vos spėjęs prasidėti, jau netrukus ir baigsis. Dar tiek norisi nuveikti, dar tiek įspūdžių patirti, o metai jau skaičiuoja paskutines dienas. Nors aš beveik neišeinu iš virtuvės, bet kažkaip su vaiku pasivėlinom, tai ir šiemet likom be meduolinio namelio. Už tai su malonumu draugams ir draugų draugams kepu sumuštinių tortus su tunu, lašiša, Fetos sūriu ir mascarpone bei džiovintais pomidorais. Einamiausias tortas mano virtuvėje, dėl kurio, panašu, jau rikiuojasi eilė, o garsas eina iš lūpų į lūpas. :) Ir atrodo jis maždaug taip:


Visada malonu, kai kam nors patinka mano kepti tortai, tad visada džiaugiuosi, kai yra kam kepti.

Bet šiandien ne apie sumuštinių tortą rašysiu.  Noriu pasidalinti praėjusių metų patirtimi, kepant kūčiukus. Iš tiesų sugalvojau apie tai parašyti todėl, kad jau gerą savaitę vis internete mirga kūčiukų receptai, bet daugelis iš jų yra su kiaušiniais ar pienu. O koks pienas ar koks kitas gyvulinės kilmės produktas dedamas į kūčių patiekalus? Tad mano receptas tikrai be jokių kūčioms neleistinų produktų. Kūčiukai išeina truputį traškūs, bet skanūs.


Sudėtis:
2-3 st. miltų
1 arb. šaukštelis sausų mielių
3 valg. šaukštai aliejaus
1 valg. šaukštas cukraus
Žiupsnelis druskos
Vandens

Paruošimas:
Vandenį pašildyti iki maždaug 40 laipsnių. Į puodelį įpilti truputį šilto vandens, įberti cukraus, mielių ir gerai išmaišyti. Visa tai palikti 10 minučių pastovėti.
Į dubenį suberti miltus, cukrų, druską, aguonas, išmaišyti. Viduryje padaryti duobutę ir į ją pilti mielių mišinį, aliejų bei šiltą vandenį. Suminkyti tešlą. Tešla turi būti elastinga ir nelabai kieta. Tešlą palikti porai valandų pakilti. Tada pakilusią tešlą dar kartą suminkyti ir iš jos suformuoti ilgas "dešras" bei jas supjaustyti gabalėliais. Kūčiukus dėti kepti į įkaitintą iki 170 laipsnių orkaitę ir kepti, kol gražiai pagels.
Valgyti per kūčias su kisieliumi ar aguonų pienu.