2011 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

Žaliosios salotos su lašiša


Sudėtis:
100 g sūdytos lašišos
Gūžė salotų lapų
Svogūnas
Nedidelė cukinija
Agurkas
Krapai
2 šaukštai grietinės arba natūralaus jogurto
Šaukštelis krienų
Šaukštelis acto
Šaukštelis cukraus
Druskos, pipirų, indiškų kmynų

Paruošimas:
Pusė svogūno supjaustyti pusžiedžiais, sudėti į nedidelį indą. Paruošti marinatą: į pusę stiklinės vandens įdėti šaukštelį cukraus, tiek pat druskos ir įpilti acto. Užpilti marinatą ant svogūno ir palikti apie 15-20 min.
Kitą pusę svogūno supjaustyti ir apkepinti kartu su šiaudeliais pjaustyta cukinija. Pagardinti druska, pipirais ir indiškais kmynais. Agurką nulupti, perpjauti pusiau, išimti sėklas ir sutarkuoti. Į sutarkuotą agurką pripjaustyti krapų, sudėti krienus, pabarstyti druska ir sumaišyti su grietine ar jogurtu.
Į lėkštę priplėšyti salotų lapų, ant jų dėti marinuotus svogūnus ir dar šiltą apkepintą su svogūnais cukiniją. Ant viršaus uždėti agurko, sumaišyto su grietine bei krapais, ir keletą lašišos gabalėlių. Skanaus!

2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Įdarytos pievagrybių kepurėlės

Na ką, šventės buvo geros ir sočios. Atrodo, baigėsi tas laikotarpis, kai stengiausi viską suspėti - ir atvirukus nupiešti, ir snaiges vąšeliu nunerti, ir saldainius pagaminti, ir tortą iškepti. Viską spėjau, viską padariau, o dabar atėjo metas pailsėti. :) Ir po trumpų Kalėdinių atostogų grįžtu prie puodų ir blog'o rašymo. Tarpušvenčiu irgi valgyti reikia. :) Šį kartą siūlau pasigaminti įdarytas pievagrybių kepurėles (jei po Kūčių dar neatsibodo grybai).


Sudėtis: 
Pievagrybiai
Morka
Svogūnas
Pusė paprikos
Sūris „Feta“
Fermentinis sūris
Druska, pipirai, džiovintos petražolės, bazilikai
Skiltelė česnako

Paruošimas:
Pievagrybių kotelius išsukti iš viršūnėlių. Kotelių mums nereikės - juos galite panaudoti kitiems patiekalams.
Įdarui svogūną, morką ir papriką supjaustyti labai mažais kubeliais. Visas daržoves pabarstyti druska, pipirais ir šiek tiek apkepinti keptuvėje. Tačiau neperkepinkite, nes daržovės turi likti šiek tiek kietokos. Kai daržovės šiek tiek apkepa, nuimti keptuvę nuo ugnies, sudėti smulkiai supjaustytą sūrį „Feta“, pabarstyti džiovintomis petražolėmis ir bazilikais, įspausti česnako skiltelę. Viską gerai išmaišyti ir paruoštą įdarą dėti į pievagrybių kepurėles. Jas sudėti į kepimo indą, pabarstyti tarkuotu fermentiniu sūriu ir kišti į įkaitintą orkaitę. Kepti apie 15 minučių, kol sūris gražiai apskrus. Skanaus!

2011 m. gruodžio 24 d., šeštadienis

Gražių ir jaukių švenčių!


Dovanoju Jums šiek tiek sniego - bent jau nerto vąšeliu. :) Jaukaus Kūčių vakaro, džiaugsmingų Šv. Kalėdų!

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Vegetariškos dešrelės

Kai buvom Indijoje, prisiragavom visokio vegetariško maisto (apie tai galėjote skaityti mano kitame blog'e - http://100rupiju.blogspot.com). Ten netgi greito maisto kavinėse (kad ir McDonald's) yra vegetariški mėsainiai, kaip jie vadina Veg.burgers. Bangaloro mieste buvom per Užgavėnes ir ieškojom, kur suvalgyti blynų, kad metai būtų skalsūs. Bet geriausiu atveju radom kažką panašaus į greito maisto kavinę, kurioje buvo patiekiami į blynus (ar labai ploną duoną, kokia panašiai yra lavašas) suvynioti visokie gėriai. Beveik kebabai. :) Valgiau aš tą Veg.rolls'ą ir galvojau, iš ko jie gamina tuos savo kotletukus. O dabar namie pasigaminau kažką panašaus, tik formavau dešreles. 

Sudėtis (~8-9 vnt.):

Skardinė karališkųjų pupelių
Pusė svogūno
Sauja avižinių dribsnių
1 kiaušinis
Druska, pipirai
Ciberžolė, maltas kuminas, maltos kalendros, džiovintos mėtos
Džiūvėsėliai

Padažui:
Baklažanas
2 pomidorai
Pusė svogūno
Skiltelė česnako
200 g natūralaus jogurto be priedų
Druska, pipirai, džiovintos petražolės


Paruošimas:
Nuo pupelių nupilti skystį ir šiek tiek nusausinti. Pupeles truputį sukapoti, bet jos neturi būti sutrintos į košę. Įmušti kiaušinį, sudėti avižinius dribsnius ir šiek tiek džiūvėsėlių. Suberti prieskonius ir viską gerai išmaišyti. Masę palikti šiek tiek pastovėti.
Iš masės formuoti dešreles, apvolioti džiūvėsėliuose ir apkepti keptuvėje iš visų pusių. 


Padažui baklažaną kepti iki 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol suminkštės. Kai iškepa, šiek tiek atvėsinti, nulupti odelę ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Baklažano gabalėlius ir svogūną sutrinti virtuviniu trintuvu. Įspausti česnako skiltelę, pagardinti prieskoniais, druska. Pomidorą nulupti ir supjaustyti mažais kubeliais. Sudėti į baklažanų masę, supilti jogurtą ir išmaišyti. 
Šias dešreles galima patiekti ir su kitokiu jogurtiniu padažu. Skanaus!

2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kalėdų senelis nebeslapukas ir Kūčiukai

Apšerkšniję mūsų žiemos... Jau antra diena Klaipėda apsitraukusi šerkšnu. Tiesa, vakar buvo sunku ką nors ir įžiūrėti per rūką, bet šiandien jau žiemiškai pilkas dangus. Tokia mūsų pajūrio žiema - kol kas žemiau -3C ribos nekrentam. :) Bet apšerkšnijusios Kalėdos irgi gražu. :)

Šiandien noriu pasidžiaugti dviem dalykais. Pirmiausia tuo, kad vakar gavau pirmąją Kalėdinę dovaną šiemet. :) Kadangi dalyvavau organizuotoje maisto tiklaraštininkų akcijoje "Kalėdų senelis slapukas", tai mane jau aplankė tas dovanas nešantis "senelis". Labai labai ačiū Jurgitai iš blog'o Duonos ir žaidimų, kurios dovanėlė pasiekė mane.


Dabar visi laikykitės - kepsiu išsijuosus. :))

Kitas malonus dalykas yra tas, kad mūsų kabelinės TV tiekėjas prieš šventes (matyt, viliodamas klientus) įjungė visus papildomus paketus ir pas mus rodo "Kuchnia TV". Dabar jau nebereikia taikyti laiko, kada gi rodo kokią nors kulinarinę laidą - tiesiog įsijungi ir bet kada pamatysi ką nors įdomaus. :) Aišku, likus porai dienų iki švenčių prie televizoriaus sėdėti nelabai tenka, bet vis užmetu akį, ką ten gamina.

Ir galiausiai, šiandien dalinuosi kūčiukų receptu, nes vakar bandžiau kepti tikrus, tradicinius, sauso pasninko Kūčių pyragėlius - be pieno, be kiaušinio. Receptą radau Nijolės Marcinkevičienės knygoje "Metai už stalo". Beje, ten rašo, kad šližikai ir kūčiukai - tai ne tas pats valgis. Hmm... mūsų šeimoje kūčiukus visada vadindavom šližikais, o, pasirodo, pastarieji yra verdami puode kaip kokie skryliai.

Taigi, kūčiukai.

Sudėtis:
0,5 kg miltų
10 g mielių (aš naudojau pusę pakelio, t.y. apie 7 g sausų mielių)
Šaukštas aguonų
Šaukštas cukraus (būtų galima dėti ir daugiau)
2 šaukštai aliejaus
Druska

Paruošimas:
Vandenį pašildyti, sudėti pusę miltų, su cukrumi ištrintas mieles. Gerai išplakti, paviršių pabarstyti miltais ir pastatyti šiltai, kad pakiltų. Vėliau suberti likusius miltus, aguonas, supilti aliejų ir išminkyti tešlą. Paviršių sulyginti ir palikti pakilti. Iš pakilusios tešlos daryti volelius, juos supjaustyti ir dėti į miltais pabarstytą skardą. kepi karštoje orkaitėje, kol gražiai pagels.
Valgyti su aguonų pienu ar kisieliumi.

2011 m. gruodžio 21 d., trečiadienis

Kepiniai Kalėdoms: raukšlėtieji sausainiai su kokosais

Namai kvepia sausainiais. O ar kitaip gali būti prieš Kalėdas? :) Antrą dieną iš eilės kepu tokius pat sausainius - raukšlėtuosius sausainius su kokosais. Tiesa, pirmąjį kartą, įtariu, pagailėjau miltų, tad sausainiai išėjo be formos ir panašesni į blynus. Nors skonis buvo pasakiškas. Tad nutariau, kad reikia pabandyti dar kartą ir įgyvendinti šį receptą iki galo, kad ir skonis būtų geras, ir vaizdas akiai mielas. Ir šį kartą viskas išėjo gerai. :) 

Raukšlėtuosius sausainius visada kepdavau pagal šį Chocolate Crinkles receptą. Jis labai gerai pateiktas ir netgi parodytas visas kepimo procesas. Bet dabar šokoladinių sausainių nenorėjau kepti, nes jau gerus 5 mėnesius nevalgau jokio šokolado ir vengiu kakavos. Todėl pagalvojau, kad reikėtų paeksperimentuoti ir pakeisti kakavą sausu pienu (tiksliau, pieno mišinuku, kuris šiaip skirtas kūdikiams, bet pas mus jis kažkaip užsilikęs stovi lentynoje). Dar pridėjau kokoso drožlių ir ką, rezultatas maloniai nudžiugino. Dalinuosi receptu.


Sudėtis (~25 sausainiams): 
Puodelis cukraus
Pusė puodelio sauso pieno
Pusė puodelio aliejaus
2 kiaušiniai
½ arb. šaukštelio kepimo miltelių
Vanilinio cukraus
Puodelis (su kaupu) miltų (gali būti ir truputį daugiau, kad sausainiai būtų standesni)
3 šaukštai kokoso drožlių

Paruošimas:
Cukrų sumaišyti su sausu pienu ir aliejumi. Pridėti vanilinio cukraus, įmušti kiaušinius, išmaišyti. Įdėti kepimo miltelius, kokoso drožles ir miltus. Masę gerai išmaišyti. Ji turi būti labai tiršta, bet nekieta. Indą su tešla dėti į šaldytuvą ir palikti kelioms valandoms, kad šiek tiek sukietėtų.
Kai tešla tampa kietesnė, formuoti sausainius – susukti nedidelį rutuliuką ir jį apvolioti cukraus pudroje. Rutuliukus dėti į kepimo skardą, paliekant pakankamai vietos jiems išsiplėsti į šonus.
Kepti įkaitintoje iki 190 laipsnių orkaitėje apie 10-12 minučių. Išėmus iš orkaitės palaukti kelias minutes ir išimti sausainius ant grotelių. Taip vėsdami jie nesudrėks ir iš išorės bus traškūs, o viduje minkšti. Skanumėlis neišpasakytas. :) 

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Kalėdiniai atvirukai

Kalėdos - tai tas metas, kai rūpinamės ne tik tuo, ką Senelis Šaltis atneš mūsų artimiesiems, bet ir kaip tos dovanėlės bus supakuotos. Be to, dažniausiai kiekvieną dovanėlę lydi ir beveik būtinas atributas - šventinis atvirukas. Tiesa, gaila, kad jau nebe tie laikai, kai draugams ir pažįstamiems siųsdavome atvirukus paštu. Dabar šį ritualą pakeitė elektroniniai atvirukai, kuriuos paprastai išsiunčiame paskutinę darbo dieną prieš šventes. 

Bet jei nesiunčiame atvirukų paštu, tai bent jau galime pagaminti keletą jų artimiesiems ir įteikti Kalėdų rytą (arba Kūčių vakarą - jei Seneliai Šalčiai nebeturi kantrybės ir dovanos jiems drasko maišą). 

Tokius atvirukus gaminau prieš porą metų. 


Vienos rūšies atvirukai pagaminti iš juostelių, jas suklijuojant kaip eglutes.


Kitos rūšies atvirukai su eglutėmis, išlankstytomis iš popieriaus. Lankstymo schemą galite rasti čia.




Pirmoji šių metų atvirukų partija buvo gana spalvota. Kam patinka burbulai, galima lengvai nupiešti tokius atvirukus. Reikia tik turėti storesnio popieriaus (galima ir faktūrinio), keleto flomasterių ar spalvotų rašiklių. Ir štai rezultatas:




Be to, jei piešti nelabai sekasi, galima tiesiog kūrybiškai pažvelgti į fejerverkus. :) 



Galiausiai, mėgstu japoniškos kompizicijos stilių, todėl gaminu ir tokius atvirukus, kurie iš esmės tinkami bet kuriai progai. 


 
Iš tikrųjų nežinau, ar tikrai tas stilius vadinasi būtent taip, bet kai mokiausi dailės mokykloje, mūsų kompozicijos mokytoja jį taip įvardino. Jo esmė - kompozicijos padalijimas į kelias dalis ir dekoravimas linijomis bei tušavimu. Linijos, atsimušusios į lapo padalijimo vietas, privalo keisti kryptį. Bet tokiu pat dekoravimu galima piešti ir burbulus. 

 
Tokios mano atvirutės. Tiesa, šiųmetinių nededu, nes blog'e lankosi ir tie, kuriems atvirukai bus skirti. :)

O čia kelios idėjos iš visagalio interneto:

 
Gerų kūrybinių minčių! Smagaus pasiruošimo šventėms! O ryt pradėsim didžiuosius kepimus ir saldainių ruošimą.

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Kepti obuoliai su riešutais

Tokią niūrią dieną, kaip šiandien, kai vėjas kėsinasi patekti į namus net pro mažiausius langų plyšelius, o lietaus lašai garsiai barškina į palanges, norisi kokio šilto deserto. O tokį pagaminti labai lengvai, kai namie guli dėžutė obuolių.

Sudėtis: 
3-4 obuoliai
4 šaukšteliai kapotų riešutų (aš naudojau migdolus)
Sauja razinų
2 šaukštai medaus (galima naudoti dirbtinį)

Paruošimas:
Obuolius nulupti, supjaustyti nedidelėmis riekelėmis ir sudėti į kepimo indelius. Geriausiai naudoti antaninius obuolius, kurie yra gana standūs ir truputį rūgštoki. Obuolius pabarstyti riešutais, šaukštu užvarvinti medaus, įberti kelias razinas ir viską pašauti į orkaitę 10-15 minučių. Viskas! Skanaus! Galima valgyti ir su ledais arba plakta grietinėle.

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Salotos su burokėliais ir kriaušėmis

Artėjant Kūčioms, ruošiamės gaminti įprastus to vakaro patiekalus. Aš šį kartą siūlau šiek tiek kitokią burokėlių mišrainę. Tik aš įdėjau dar tarkuoto sūrio (gaminau juk ne gruodžio 24 d.), o per Kūčias, kaip žinia, jo valgyti negalima, tad reikėtų jį pašalinti. Bet pabandykit šias salotas valgyti ir ne sauso pasninko metu - nors ir nesu burokėlių mėgėja, bet man buvo skanu.


Sudėtis:
2 virti burokėliai
Pomidoras
Kietasis sūris
Kriaušė
Pusė svogūno
Žaliosios alyvuogės
Druska, pipirai
Alyvuogių aliejus

Paruošimas:
Kriaušę ir pomidorą nulupti, supjaustyti mažais kubeliais. Virtus burokėlius taip pat smulkiai supjaustyti kubeliais, o svogūną – plonomis riekelėmis. Alyvuoges perpjauti pusiau, sūrį smulkiai sutarkuoti. Visus produktus sudėti į indą, pabarstyti druska, grūstais pipirais. Užpilti aliejaus ir sumaišyti. Skanaus!

2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Meduoliai su avižiniais dribsniais

Kaip matau, visi masto tinklaraščiai tiesiog lūžta nuo Kalėdinių saldumynų receptų. Taip, nors oras ir rudeniškas, tačiau visi ruošiamės Kalėdoms - kepam, verdam, čirškinam. Kokios Kalėdos be saldumynų?  Bent jau tortas ant šventinio stalo privalo būti. O kur dar saldainiai ir kitokie skanumynai...

Paskutiniąją savaitę prieš Kalėdas iš namų lįsti nebesinori - parduotuvėse grūstys, visi kažkur skuba, lekia ir perka viską maišais. Mano Kalėdų Senelis šiemet (kaip bebūtų keista) labai pareigingas ir visas dovanas paruošė ne paskutinę dieną prieš Kūčias, o iš anksto. Šaunuolis, sakyčiau! :) Todėl ta proga galima daugiau laiko sugaišti virtuvėje ir pagaminti tokius patiekalus, kuriems paprastai pritrūksta laiko ar kantrybės. Šį kartą mano virtuvėje kvepia cinamonu, nes kepiau meduolius su avižiniais dribsniais. Receptą, kaip visada, kūriau begamindama ir štai, kas išėjo.


Sudėtis:
2 kiaušiniai
Nepilna stiklinė cukraus
3 valg. šaukštai dirbtinio medaus
2 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
Pusė stiklinės avižinių dribsnių
3 valg. šaukštai aliejaus
Sauja razinų
Sauja saulėgrąžų sėklų
Pusė šaukštelio kepimo miltelių
Pusė šaukštelio cinamono
2-3 stiklinės miltų

Paruošimas:
Kiaušinius išsukti su cukrumi. Sudėti medų, įpilti aliejaus ir išmaišius masę šiek tiek pakaitinti virš garų, t.y. uždėti indą ant puodo su verdančiu vandeniu. Po kelių minučių indą nuimti nuo garų vonelės ir į masę sudėti jogurtą, razinas ir saulėgrąžų sėklas. Įmaišome kepimo miltelius, cinamoną, avižinius dribsnius. Po truputį beriame miltus ir minkome tešlą. Tešla turi būti nelabai kieta, bet neturėtų lipti prie rankų. Palikti tešlą pusvalandžiui šaldytuve.
Iš tešlos formuoti meduolius ir dėti į kepimo skardą. Kepti įkaitintoje iki 180-190 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 15-20 minučių, kol gražiai pagels.
Meduolius galima aplieti cukraus glajumi.
Meduoliai iš išorės yra kietoki, tačiau viduje minkšti.

Patarimas. Kad meduoliai (kaip ir mielinės bandelės) būtų minkštesni, juos tik iškepusius reikia sudėti į puodą, uždengti ir palikti atvėsti. Uždarame inde susidarę garai neleis kepiniams sukietėti. 

Skanaus! 

2011 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

Ukrainietiški barščiai

Tokius barščius verda mano mama. Nežinau, ar tikrai ukrainiečiai valgo tokius barščius, bet mūsų šeimoje tokia sriuba vadinama būtent taip. Tik, virdama šią sriubą, aš dedu daugiau prieskonių nei mano mama. Apkritai mano patiekaluose prieskonių yra nemažai. Kartais ir padauginu. :) Receptuose rašau tik tuos pagrindinius - druską, pipirus, lauro lapus, maltą raudonąją papriką, džiovintas petražoles ar bazilikus. Bet dažnai patiekaluose atsiduria ir neišvardinti prieskoniai - maltos kalendros, indiški kmynai, juodasis kuminas, firmos "Avokado" prieskonių mišinys bulvėms ar Chmeli suneli (tuose prieskonių mišiniuose yra tik įvairios džiovintos žolelės ir daržovės, nėra jokių cheminių priedų ir E). Žinot, kaip būna, - žiupsnelis to, kruopelė ano ir išeina visai geras rezultatas. :) Todėl rekomenduoju gaminant improvizuoti ir pridėti žiupsnelį kažko savo.

Bet apie ką mes čia... Aaaa.... barščiai. :) 

Sudėtis:
1-2 bulvės
3 virti burokėliai
1 paprika
¼ kopūsto
1 svogūnas
1 morka
1 didelis pomidoras
Mėsos sultinys
Druska, pipirai, 3 lauro lapai
Česnakas (pagal skonį)

Paruošimas:
Pasiruošti mėsos sultinį. Kaip jau esu minėjusi, aš sultinį ruošiu iš naminės mėsos – vištienos arba jautienos. Gabalėlį mėsos užpilu vandeniu, įberiu, druskos, pipirų, įdedu lauro lapelius ir verdu, kol sultinys tampa sodrus. Žinoma, beverdant reikia nugriebti vis susidarančias putas.
Į sultinį sudėti kubeliais supjaustytą bulvę ir virti, kol kubeliai taps beveik minkšti. Tuo tarpu keptuvėje apkepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Kai svogūnas tampa skaidrios spalvos, į keptuvę suberti stambiai tarkuotą morką ir mažais kubeliais supjaustytą papriką.
Kai bulvės sultinyje beveik išverda, sudėti apkepintas daržoves ir supjaustytą kopūstą. Keletą minučių pavirti, kol kopūstas tampa nebetraškus. Galiausiai į puodą sudėti tarkuotus burokėlius ir nuluptą bei kubeliais supjaustytą pomidorą. Sriubą paragauti, pagardinti mėgstamais prieskoniais, jei trūksta, druska. Viską pavirti dar keletą minučių ir kviesti namiškius prie stalo.
Į lėkštę, kurioje bus patiekiama sriuba, įberti 1/3 (arba daugiau – kas kaip mėgsta) smulkiai sukapotos česnako skiltelės ir tik tada pilti karštą sriubą. Patiekti su grietine ir pjaustytais žalumynais. Skanaus!

Kalėdiniai saldumynai skanumynai

Pirmosios saldžios Kalėdinės dovanos jau įteiktos, kitos išsiųstos, o už savaitės bus ruošiama saldumynų skanumynų antra porcija. Gaila, šiandien taip skubėjau nunešti pirmąsias saldumynų dėžutes įteikti, kad nebespėjau nufotografuoti galutinio rezultato, kaip viskas atrodė jau supakuota. Bet dėžučių sudėtis bus fotoreportaže. :)

Bet pirmiausia pasigirsiu, kad jau atlikau Kalėdų senelio slapuko pareigą ir išsiunčiau dovaną. Ją sudarė Jamie Oliver patiesalai stalui (su kišenėlėmis įrankiams), mano rankų darbo žaisliukas eglutei iš veltinio lakštų ir juostelių, mano vąšeliu nerta snaigė ir, žinoma, vėlgi mano papaišytas atvirukas. Dovana atrodė taip:


Aišku, aš ją supakavau ir išsiunčiau. Tikiuosi, tas, kas gaus šią dovaną, liks ja patenkintas. :)

O saldžiąsias dovanas pradėjau ruošti jau prieš kelias dienas. Nes vieni saldainiai - džiovintos slyvos šokolade - reikalauja išankstinio pasiruošimo. Tiksliau jas reikia gan ilgai mirkyti, kad jos įgautų tam tikrą skonį.  Šį kartą paėmiau apie 250 g (~50 vnt.) džiovintų slyvų ir jas užpyliau šlakeliu Ouzo (kas nežino, tai graikų alkoholinis gėrimas su stipriu anyžių skoniu) bei kokiais 80 g Žalių devynerių (pyliau iš akies, tai tiksliai nežinau, kiek ten tų gramų išėjo). Žodžiu, anyžinio gėrimo nepadauginau, kad jo skonis jaustųsi tik šiek tiek - ne visi juk mėgsta tą anyžių skonį.
Taigi tokiame skystyje slyvas mirkiau dvi paras. Per tą laiką didžioji dalis skysčio susigėrė į slyvas, o pačių jų skonis tapo lengvai alkoholinis.
Po to ėmiau 100 g juodojo šokolado, ~50 g baltojo šokolado ir apie 40-50 g sviesto. Metalinį dubenėlį su šokoladu uždėjau ant puodo su verdančiu vandeniu ir ant šios garų vonelės ištirpinau šokoladą.
Slyvas šiek tiek nusausinau ir merkiau į skystą šokolado masę. Tokį paruoštą saldainį dėjau ant folijos. Ant saldainio viršaus pabarsčiau migdolo lapelių

arba sezamo sėklų.


Kitas skanumynas - tai baltojo šokolado triufeliai, kurių receptą užtikau čia. Juodojo / pieniško šokolado triufelius jau buvau gaminusi, o baltojo šokolado - ne. O čia receptas dar toks su kokosais ir migdolo riešutu - visai kaip Rafaelo saldainiai. Negalėjau nesusigundyti pabandyti pagaminti šiuos grožius.
Perskaičiusi receptą, pagalvojau, jog man 40 triufelių bus per daug (naivuolė! Taip galvojau, kol dar nebuvau jų pagaminusi ir paragavusi), tai proporcijas šiek tiek mažinau. Ėmiau 100 ml kokosų pieno (ant pakuotės rašo "Extra creamy" - suprask, pagerintas riebumo ir tirštumo prasme. Jame ištirpinau 250 g baltojo šokolado ir įtarkavau šiek tiek citrinos žievelės. Atvėsusį šokoladą kišau į šaldytuvą ir laukiau, kol sustings. Turbūt recepto autorės naudotas kokosų pienas buvo gerokai tirštesnis nei maniškis, todėl, kaip ji rašo, užtenka kelias valandas pašaldyti. Bet man masė sustingo tik po geros paros šaldytuve.
Žodžiu, po tiek laiko ėmiau dviem šaukšteliais formuoti rutuliukus ir apvoliojau juos kokosų drožlėse.


Galiausiai į juos smeigiau po šiek tiek apkepintą migdolo riešutą be odelės.

Baigta!

Taigi galima formuoti  saldžias dovanėles. Pirmas sluoksnis: griliažas su sezamo sėklomis, riešutais ir saulėgrąžų sėklomis. 


Antras sluoksnis - džiovintos slyvos šokolade.


Ir galiausiai baltojo šokolado triufeliai.


Dėžutę uždarom ir jau galima dovanoti. Skanaus pasiruošimo šventėms!

2011 m. gruodžio 13 d., antradienis

Kitokia pica - kukurūzų paplotėliai

Man patinka picos, makaronai, sūris ir pomidorai. Manau, galėčiau gyventi Italijoje ir valgyti jų maistą be jokių problemų. Nesuprantu tų žmonių, kurie sako, kad makaronai ar pica neskanu. Bet pica gali būti ir kitokia - ne ta, tikroji itališka su plona kvietinių miltų tešla ir kalnu sūrio, o ... pagaminta iš kukurūzų košės.

Šį kartą nelabai galiu pakomentuoti šiuos paplotėlius taip, kad išvardinčiau kokie produktai, ką gero daro mūsų organizmui, ar kuo padeda palaikyti gražią figūrą. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad šis patiekalas panašus į picą (tik šiek tiek ne tokio dydžio) ir yra labai skanus. Bent jau man patiko tikrai.


Sudėtis:
Stiklinė kukurūzų kruopų
2 kiaušiniai
2 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
3-4 kupini šaukštai miltų (gali prireikti šiek tiek daugiau, priklausomai nuo košės konsistencijos)
Druska, pipirai

Įdarui:
Trinti pomidorai
1 arb. šaukštelis krienų
2 valg. šaukštai majonezo
Sauja žaliųjų alyvuogių
2 pomidorai
Svogūnas
Petražolės
Druska, pipirai, džiovinti bazilikai
Fermentinis sūris
Sūris „Feta“

Paruošimas:
Iš kukurūzų kruopų išvirti nekietą košę ir leisti jai atvėsti. Į atšalusią košę įmušti kiaušinius, sudėti jogurtą, druską, pipirus ir gerai išmaišyti. Sudėti miltus ir sumaišyti nekietą tešlą. Iš tešlos šaukštu ar rankomis (suvilgytomis vandeniu) formuoti paplotėlius ir dėti juos ant riebalais pateptos kepimo skardos.
Ant paplotėlių galima dėti norimus įdarus – panašiai kaip picai: įjunkite fantaziją ir pirmyn! Aš gaminau dviejų rūšių įdarus. Pirmas. Paplotėlį patepiau su majonezo, krienų, džiovintų bazilikų užtepu, uždėjau po porą pomidoro riekelių, smulkiai pjaustyto „Fetos“ sūrio, porą žaliųjų alyvuogių, perpjautų pusiau ir viską pabarsčiau tarkuotu fermentiniu sūriu.
Kiti paplotėliai buvo patepti su trintais pomidorais. Ant jų uždėtas plonai pjaustytas svogūnas, kelios riekelės pomidoro, žaliosios alyvuogės, smulkintos petražolės ir viskas apibarstyta sūriu.
Paplotėlius kišti į gerai įkaitusią orkaitę ir kepti apie 30 minučių. Skanaus!

Kita paplotėlių variacija – tokios pat tešlos paplotėliai kepami keptuvėje kaip blyneliai ir patiekiami su pomidorų salotomis (pomidorai + svogūnai + druska, pipirai + grietinė). Irgi labai skanu. :)

2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Trinta špinatų sriuba


Aš mėgstu trintas sriubas, todėl kartais eksperimentuoju su produktais ir žiūriu, koks gaunasi rezultatas. Šį kartą gaminau špinatų sriubą, bet pridėjau salierų stiebų ir skonis išėjo visai kitoks nei tradicinės špinatų sriubos. Be to, sako, kad salierai yra tas produktas, kurio virškinimui sunaudojama daugiau kalorijų nei jis pats turi. O špinatai sugeria perteklinius mūsų suvalgytus riebalus. [Va kiek informacijos kartais suteikia kulinarinės laidos. Tik gaila, kad kažkodėl tos laidos neberodo]. Taigi sriubytė išeina tokia "valgyk ir lieknėk". :)

Sudėtis:
200 g šaldytų špinatų
4 bulvės
1 didelis svogūnas
1 morka
2 skiltelės česnako
Keletas saliero stiebų (gali būti šaldyti)
Druska, pipirai, kiti prieskoniai

Paruošimas:
Bulves, morką, svogūną ir česnakus supjaustyti vidutinio dydžio gabalėliais, užpilti vandeniu ir virti, kol visos daržovės suminkštės. Baigiant virti, sudėti pjaustytus saliero stiebus ir dar pavirti keletą minučių. Paskaninti sriubą druska, pipirais, kitais prieskoniais. Kai daržovės suminkštėja, puodą nuimti nuo ugnies ir sudėti šaldytus špinatus. Puodą uždengti ir palaikyti keletą minučių. Po to viską sutrinti virtuviniu trintuvu ir gautą sriubą dar kartą šiek tiek pakaitinti. Patiekti su grietine.

2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Kalėdinė puokštė ir saldumynai

Liko tik pora savaičių iki didžiausių žiemos švenčių. Namus vis puošiu, puošiu ir niekaip nebaigiu. :) Bet už tai jau pasigaminau Kalėdinę puokštę, kuri jau netrukus papuoš mūsų stalą kambaryje. 


Kai vyras iš parduotuvės parsinešė du vazonėlius, skirtus gėlėms persodinti, iškart pasisakiau, kad vieną vazonėlį pasiimsiu aš. Tiesa, galbūt vėliau tas vazonas galės būti panaudotas pagal tiesioginę paskirtį, o gal liks kur nors dūlėti spintoje. :) Taigi išpiešiau tą vazoną auksinės spalvos flomasteriu.


Po to į vidų pridėjau blizgučių, padėliojau didesnių ir mažesnių auksinės matinės ir blizgios spalvos žaisliukų, džiovintų apelsinų skiltelių, kaspinėlį, kažkokį blizgų šiaudą, kurį pasilikau iš vienos nuvytusios gėlių puokštės, ir... baigta. :)


Toks puokštės vaizdas iš viršaus. Tik fotografė atsispindi žaisliukuose. :) Kokią dieną įdėsiu ir kitus papuošimus: eglutę su savo gamybos žaisliukais ir virtuvės papuošimus.

O dabar dar mintys sukasi apie skanumynus, kuriuos ruošiu šventėms. Renkuosi torto receptą, netgi pagalvojau apie šimtalapį Kalėdoms. Bet nesu tikra, ar tikrai pavyks prisiruošti jį iškepti šioms šventėms. Be to, turiu tradiciją (jei jos nesutrikdo kokie negalavimai, kaip pvz., praėjusiais metais) artimiesiems ir draugams pagaminti Kalėdinių saldumynų krepšelius. Ten būna, pavyzdžiui, šokoladiniai triufeliai, imbieriniai keksiukai, džiovintos slyvos šokolade ir būtinai griliažas su riešutais ir sezamo sėklomis. Skanumas neišpasakytas, tik dantims nelabai sveika. :) O ir pagaminamas labai lengvai. Suberiat kokias 1,5 stiklinės cukraus į keptuvę ir laukiat, kol cukrus pradės lydytis ir ruduoti. Tada suberiat riešutus ir sezamo sėklas, dar sekundė pakaitinat ir pilat ant folijos, išteptos aliejaus lašeliu. Kai atvėsta, sulaužot mažais gabaliukais ir skanaujat. :)


Šiemet griliažas neabejotinai bus, o likusi krepšelio sudėtis dar nėra labai aiški. Tiesa, ryt išbandysiu jau porą saldumynų receptų. Ruoškitės! :))

2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Daržovių pyragas

Rytas buvo baltas - šiandien į Lietuvos pajūrį atkeliavo žiema. Tiesa, pasisvečiavo ji tik pusdienį, ir vėl pila lietus, kartais krenta kruša. Galvoju, gal ši žiema jau bus gerokai panašesnė į tas, kurias prisimenu iš savo studentavimo pajūryje metų: kai visoje Lietuvoje sninga, čia lyja.

O tokiu oru norisi ne tik praskaidrinti nuotaiką puošiant namus Kalėdoms [papuošimų nuotraukos bus artimiausiu metu], bet ir suvalgant ką nors karšto ir skanaus. Nekalbu apie tuos sausainius, kurie dar liko iš vakarykštės kepimo dienos. :) Kalbu apie tikrą lietuvišką maistą - bulves. Šį kartą iš jų gaminau savotišką pyragą. 


Sudėtis:
5 vidutinio dydžio bulvės
1 didelė morka
Svogūnas
Pusė vidutinio dydžio cukinijos
2 kiaušiniai
2 šaukštai grietinės arba majonezo
Druska, pipirai, maltos kalendros, kiti prieskoniai
Fermentinis sūris

Paruošimas:
Daržoves nulupti, nuskusti. Morką, cukiniją ir bulves sutarkuoti stambia tarka, svogūną supjaustyti plonais pusžiedžiais. Į kepimo indą dėti pusę tarkuotų bulvių, pabarstyti druska, pipirais, maltomis kalendromis. Ant jų dėti pusę supjaustyto svogūno, po to sluoksnis tarkuotos morkos. Vėl viską pabarstyti druska ir prieskoniais. Sekantis sluoksnis – tarkuota cukinija, ant jos – likęs svogūnas. Pabarstom druska ir prieskoniais. Galiausiai, dedame likusias tarkuotas bulves. Kiaušinius išplakame su grietine ar majonezu ir prieskoniais. Plakinį pilame ant bulvių. Kepimo indą uždengiame folija ir kišame į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Po gero pusvalandžio foliją nuimame, ant pyrago užberiame tarkuoto sūrio ir kepame dar apie valandą, kol visos daržovės tampa minkštos, o viršus pasidengia rusva plutele. Skanaus!


Mes šį pyragą valgėme kaip karštąjį patiekalą, tačiau mėsos mėgėjams tai gali būti ir savotiškas garnyras.

2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Smėlio juostelės ir pirmieji Kalėdiniai sausainiai

Kai nuvažiuoju pas tėvus, dažnai ant jų virtuvės stalo randu "Smėlio juostelių". Jas kepė vieno Lietuvos miesto didžioji duonos kepykla. Tik, sakyčiau, šios juostelės tokios tikrai nevykusios. Kramtai ir nejauti jokio skonio. Jau net nekalbu apie uogienę, kuri turėtų būti juostelės viduje, - jos ten paprasčiausiai nėra. Kramtai, kramtai ir tas sausainis tik veliasi po burna, tad kyla klausimas, iš ko tos juostelės pagamintos. Gal tikrai iš smėlio?

Iš vaikystės prisimenu, kad smėlio juostelės turi būti su daug džemo ir pabarstytos riešutais. O tokios jos gali būti tik keptos namie. 

Taigi sumaniau tokių juostelių - tikrų, su uogiene ir riešutais - išsikepti namie. O štai ir rezultatas: 

Sudėtis:
200 g sviesto
1,5-2 stiklinės miltų
¾ stiklinės cukraus
Vanilinis cukrus
Pusė šaukštelio kepimo miltelių
1 kiaušinis
Sauja migdolų riešutų
Obuolių (ar kokia tik jums patinka) uogienė ar džemas
Kiaušinis juostelių patepimui

Paruošimas:

Į indą supilti miltus, cukrų, kepimo miltelius, vanilinį cukrų. Įdėti iš šaldytuvo ištrauktą sviestą ir viską peiliu kapoti tol, kol viskas virs trupiniais. Tada įmušti kiaušinį ir gerai išminkyti tešlą. Paruoštą tešlą keletui valandų dėti į šaldytuvą.
Gerai atšaldytą tešlą padalinti į kelias dalis ir gana plonai iškočioti. Supjaustyti tešlą juostelėmis. Ant vienos tešlos juostelės vidurio išilgai dėti uogienės. Tešlos kraštelius aplink patepti kiaušiniu ir užkloti kita juostele. Juostelės viršų taip pat patepti kiaušiniu ir pabarstyti sutrintais riešutais.
Juosteles dėti į kepimo skardą ant kepimo popieriaus ir kepti įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros orkaitėje, kol juostelės gražiai pagels. 


Be to, iš tos pačios tešlos pagaminau ir pirmųjų šiemet Kalėdinių sausainių - eglučių ir žvaigždučių. Patepiau iš tešlos paruoštus sausainius kiaušiniu ir pabarsčiau įvairiais priedais - kapotais riešutais, sezamo, moliūgų ar saulėgrąžų sėklomis. 



Skanaus švenčių laukimo!