Vėrinys iš biserio karoliukų

Šią vasarą besiruošdama įmonės jubiliejaus renginiui, nutariau prie suknelės priderinti rankų darbo vėrinį. Interneto platybėse radau idėją apie "orinį" vėrinį (rusiškai jis vadinamas - воздушка, tad įvedus šį pavadinimą paieškos lange, rasite daugybę pavyzdžių). Kadangi jį pasigaminti nėra labai sunku, tad ėmiausi darbo. Šiame darbeliui skyriau porą vakarų ir šventėje pasipuošiau savo vėriniu. Tiesa, ne itin nutaikiau spalvas ir vėrinio mėlynumas buvo skirtingas nei suknelės mėlis, bet... ką darysi. :)

O vėrinys atrodė šitaip:

Jam pagaminti naudojau melsvus bei bespalvius, skaidrius biserio karoliukus ir šiek tiek kito atspalvio kristalinius blizgius karoliukus. Suvėriau karoliukus ant valo (kadaise jį pirkau žvejų parduotuvėje) taip, kad karoliukai būtų susimaišę. Suvėriau karoliukų tiek, kad išėjo apie 3 metrai valo su karoliukais. Po to ėmiau vąšelį ir nėriau paprastą pynutę, vis įterpdama po karoliuką. Darbas reikalaujantis atidumo, kruopštumo ir kantrybės.

Sumezgiau taip visus karoliukus ir ėmiausi formuoti vėrinį. Ant storo kartono nusibraižiau trapeciją ir dėliojau pynutę nuo plačiausio trapecijos krašto aukštyn link siauresnio, vis prismeigdama kraštą adatėle. Po to reikėjo tuos kraštus sumegzti ir uždėti antgalį. Tiesą sakant, man tai buvo sunkiausia dalis. Kai jungiamosios detalės buvo uždėtos - vėrinys baigtas.

Labai vaizdžiai aprašyta kartu su nuotraukomis, kaip gaminti šį vėrinį, šiame puslapyje.

O taip mano vėrinys atrodė ant kaklo.

Toks vėrinys, pagamintas su meile, gali būti ir puiki dovana mamai, sesei, draugei. Sėkmės kuriant savo vėrinius!