Vištienos kepenėlių ir širdelių paštetas

Visai nebespėju pasidalinti receptais ir idėjomis. Darbų užkrito tiek, kad vos spėju suktis, tad jau grįžus po darbo, pažaidus su vaiku ir prigaminus valgyt kitai dienai, jau nelabai yra jėgų ir noro rašyti. Bet šiandien prisėdau. Ir papasakosiu visai ne apie kokius vegetariškus pietus, o apie vištos kepenėlių ir širdelių paštetą. Kadangi sriuboms virti naudojame vištienos sultinį, tai perkame namines vištas. O iš ūkininko perkant vištą, priedo gauni kepenėles, širdelę, skrandį ir... kojas su visais nagais. Kojų prašom mums nebeduoti, nes jos keliautų tiesiai į šiukšlinę; skrandelį išverdam sultiniui, o iš kepenėlių ir širdelių pasigaminu paštetą.

Sudėtis:
1 morka
1 svogūnas
~0,5 kg (iš kelių vištų) kepenėlių ir širdelių
Druska, pipirai, kario prieskoniai
Sviestas

Paruošimas:
Svogūną ir morką supjaustyti gabalėliais ir apkepinti keptuvėje su aliejumi. Kai daržovės šiek tiek apkepa, sumesti pasmulkintas kepenėles ir širdeles. [P.S. Kepenėles prieš kepant geriau pamirkyti piene - jos taps minkštesnės ir sodresnės]. Pagardinti druska, pipirais, kario prieskoniais. Gerai apkepti ir palikti atvėsti. Virtuviniu smulkintuvu apkeptas daržoves ir kepenėles bei širdeles susmulkinti, įdėti kambario temperatūros sviesto ir dar kartą pertrinti. Paštetą sudėti į indą ir palikti kelioms valandoms šaldytuve. Patiekti su duona ir daržovėmis.
Skanaus!

Beveik žaliavalgiškas saulėgrąžų paštetas

Turbūt prieš gerus metus plačiai imta kalbėti apie žaliavalgystę. Neva toks gyvenimo būdas labai sveikas, labiausiai mus suartina su gamta ir pan. Populiariausias naujienų portalas net turėjo rubriką - Žaliavalgės dienoraštis. Tiesą sakant, šis eksperimentas buvo pasibaisėtinas - visiškai nesigilino į žaliavalgystės principus, o tų straipsnių autorė pasižymėjo begemoto apetitu ir valgė beveik vien bananus. Skaičiau ir bambėjau: nejaugi žaliavalgiai tokie neišradingi ir valgo tik salotas ir vaisius?

Vėliau akis užkliuvo už kitų interneto puslapių, kuriuose buvo pateikiami žaliavalgiški receptai. Išvada viena: viskas trinta pertrinta, daugybė riešutų, sėklų ir (kas man baisiausia) visas maistas šaltas. Aišku, jei gyveni šalyje, kur ištisus metus termometro stulpelis pakyla daugiau nei 20 laipsnių aukščiau nulio, tai gal tokia gyvenimo dieta ir tinka, bet mūsų gimtinėje žiemą savęs neįsivaizduoju be arbatų, sriubos ir galų gale be cepelinų. :)

Kita vertus, išbandyti kokių neva žaliavalgiškų receptų niežtėjo nagai, tai šiandien ir išbandžiau - gaminau saulėgrąžų paštetą. O pavadinau jį beveik žaliavalgišku todėl, kad vis dėlto kepinau svogūną ir skrudinau pačias saulėgrąžas, o juk tikrieji žaliavalgiai nieko nekepina ir nekaitina daugiau nei iki 45 laipsnių temperatūros.

Sudėtis:
150 g saulėgrąžų sėklų
Pusė gerai prinokusio avokado
Svogūnas
Skiltelė česnako
Šlakelis aliejaus
Druska

Paruošimas:
Saulėgrąžų sėklas pakepinti. Svogūną supjaustyti smulkiai ir pakepinti keptuvėje ant aliejaus. Į virtuvinį trintuvą (galima naudoti ir mėsmalę, jei tokią turite) suberti saulėgrąžas, česnaką, apkepintą svogūną su visu aliejumi ir pusę avokado. Viską sutrinti iki beveik vientisos masės. Pagardinti druska.

Paštetą valgyti reikėtų su daržovėmis - aš jį tepiau ant agurko skiltelių. Galiausiai, turiu paminėti, kad tai be galo be krašto sotus ir, aišku, kaloringas patiekalas, todėl kad ir kokie alkani būtumėt, jo daug nesuvalgysit.
Skanaus!