Turbūt prieš gerus metus plačiai imta kalbėti apie žaliavalgystę. Neva toks gyvenimo būdas labai sveikas, labiausiai mus suartina su gamta ir pan. Populiariausias naujienų portalas net turėjo rubriką - Žaliavalgės dienoraštis. Tiesą sakant, šis eksperimentas buvo pasibaisėtinas - visiškai nesigilino į žaliavalgystės principus, o tų straipsnių autorė pasižymėjo begemoto apetitu ir valgė beveik vien bananus. Skaičiau ir bambėjau: nejaugi žaliavalgiai tokie neišradingi ir valgo tik salotas ir vaisius?
Vėliau akis užkliuvo už kitų interneto puslapių, kuriuose buvo pateikiami žaliavalgiški receptai. Išvada viena: viskas trinta pertrinta, daugybė riešutų, sėklų ir (kas man baisiausia) visas maistas šaltas. Aišku, jei gyveni šalyje, kur ištisus metus termometro stulpelis pakyla daugiau nei 20 laipsnių aukščiau nulio, tai gal tokia gyvenimo dieta ir tinka, bet mūsų gimtinėje žiemą savęs neįsivaizduoju be arbatų, sriubos ir galų gale be cepelinų. :)
Kita vertus, išbandyti kokių neva žaliavalgiškų receptų niežtėjo nagai, tai šiandien ir išbandžiau - gaminau saulėgrąžų paštetą. O pavadinau jį beveik žaliavalgišku todėl, kad vis dėlto kepinau svogūną ir skrudinau pačias saulėgrąžas, o juk tikrieji žaliavalgiai nieko nekepina ir nekaitina daugiau nei iki 45 laipsnių temperatūros.
Sudėtis:
150 g saulėgrąžų sėklų
Pusė gerai prinokusio avokado
Svogūnas
Skiltelė česnako
Šlakelis aliejaus
Druska
Paruošimas:
Saulėgrąžų sėklas pakepinti. Svogūną supjaustyti smulkiai ir pakepinti keptuvėje ant aliejaus. Į virtuvinį trintuvą (galima naudoti ir mėsmalę, jei tokią turite) suberti saulėgrąžas, česnaką, apkepintą svogūną su visu aliejumi ir pusę avokado. Viską sutrinti iki beveik vientisos masės. Pagardinti druska.
Paštetą valgyti reikėtų su daržovėmis - aš jį tepiau ant agurko skiltelių. Galiausiai, turiu paminėti, kad tai be galo be krašto sotus ir, aišku, kaloringas patiekalas, todėl kad ir kokie alkani būtumėt, jo daug nesuvalgysit.
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą