Sūrūs varškėčiai

Na ir senokai berašiau... Iš pradžių lyg ir nebuvo įkvėpimo, vėliau - laiko, o galiausiai, aptingau. Žinau, negražu, bet toks metas - ruduo. Kai už lango pradeda kristi medžių lapai, mane kasmet aplanko rudeninė apatija. Tada nesinori nieko, tik sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką. O šią ir kitą savaitę aš atostogauju, tai tas noras žiūrėti į vieną tašką dar stipriau pasireiškia. Tik vaikas neleidžia ramiai sėdėti ir vis tempia prie savo žaidimų ir knygučių. Tai ir gerai. Gal kaip nors išsijudinsiu ir nebūsiu mieganti meškutė šį rudenį.

O šiandien papasakosiu apie visai neseniai atrastą skanumyną - sūrius varškėčius. Tiesa, saldžius varškėčius - labai labai skanius - kepa profesionalios virėjos fabriko, kuriame aš dirbu, valgykloje. Kai tik jie būna valgiaraštyje, iškart juos ir imu. O namie pradėjau gaminti sūrius varškėčius, kuriuos valgom su jogurtiniu padažu arba grietine ir žalumynais.

Svarbiausia varškėčių gamybos paslaptis, pasirodo, yra visai paprasta. Kad varškėčiai (tiek saldūs, tiek sūrūs) nebūtų kieti, reikia labai saikingai berti miltų. Tešlą geriausia sumaišyti šaukštu, o ne minkyti iki kietumo. Kuo mažiau miltų, tuo puresni varškėčiai. 

Sudėtis: 
200 g varškės (9 proc. riebumo)
50 g fermentinio sūrio
1 kiaušinis
2 kupini valg. šaukštai miltų
Druska, pipirai, malta raudonoji paprika, kario prieskoniai

Paruošimas:
Varškę sumaišyti su kiaušiniu. Įberti druskos, prieskonių. Sūrį sutarkuoti smulkia tarka ir suberti į varškę. Gerai išmaišyti, įdėti miltus ir vėl permaišyti. Tešla turi gautis minkšta, lipni. Suvilgyti rankas vandeniu ir formuoti nedidelius varškėčius, kepti juos keptuvėje su aliejumi.
Patiekti su grietine ar mėgstamu padažu.
Skanaus!

"Tinginukai" su mėtomis ir daržovių padažu

Iš vaikystės prisimenu varškės su mėtomis skonį. Mano baba virdavo cepelinus su varškės ir mėtų įdaru. Būdavo labai skanu, todėl ir dabar jei darau kokį varškės įdarą virtinukams ar cepelinams, irgi įdedu mėtų. O vakar viriau ir "tinginukus" iš varškės su mėtomis. Sakyčiau, išėjo labai neblogai. Ypač su daržovių padažu.

Sudėtis:
250 g varškės
1 kiaušinis
3-4 valg. šaukštai miltų
Keli mėtos lapeliai
Žiūpsnelis druskos

Paruošimas:
Varškę rankomis sumaigyti, sutrupinti. Sumesti labai smulkiai sukapotus šviežių mėtų lapelius. Įmušti kiaušinį, įberti druskos, miltų ir gerai išmaišyti. Tešla neturi būti per kieta. Be to, geriausia, jei tešla bent kelias valandas pastovi - tada mėtų skonis labiau jaučiamas.
Į puodą įpilti vandens ir užvirinti. Į verdantį vandenį mesti nedidelius varškinės tešlos gabaliukus. Virti apie 5-7 min., laiką skaičiuojant nuo to momento, kai "Tinginukai" iškyla į vandens paviršių.
Skaniausia su grietinės ir sviesto padažu. O mes vakar valgėm su troškintų daržovių padažu - svogūną, morką, cukiniją supjausčiau nedideliais gabalėliais, apkepinau, įbėriau druskos, prieskonių, įpyliau šiek tiek pieno ir įdėjau porą šaukštų grietinės. Viską patroškinau apie 15 min. ir patiekiau. Tokį padažą galima valgyti ir su bulvių koše, kruopomis, naudoti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų.
Paprasta, greita ir skani vakarienė. Nors tiktų ir lengviems pietums. Skanaus!

Kokosinė Panna Cotta

Šį kartą pasidalinsiu receptu be nuotraukos. Tiesiog nespėjau nufotografuoti, suvalgėm visą gėrį labai greitai, tad neliko laiko nuotraukos komponavimui.

Vieną vakarą sugalvojau, kad labai norisi Panna Cotta deserto. Grietinėlės šaldytuve buvo, tad ėmiausi darbo. Po kurio laiko, kai grietinėlė su cukrumi jau buvo puode, apsižiūrėjau, kad paprasto pieno tai nėra..... Pasirausiau savo sandėliuke ir radau kokosų pieno. Tad pakeičiau receptą ir gaminau kokosinę Panna Cotta.

Sudėtis:
200 ml grietinėlės
200 ml kokosų pieno
Vanilės ankštis
Maždaug pusė stiklinės cukraus
1 kupinas valg. šaukštas želatinos

Paruošimas:
Želatiną užpilti trupučiu vandens ir palikti išbrinkti.
Grietinėlę sumaišyti su kokosų pienu ir cukrumi. Iš vanilės iškrapštyti sėklytes, sumesti į puodą ir įmesti pačią  vanilės ankštį. Puodą dėti ant ugnies ir kaitinti, kol viskas taps labai karšta, bet neužvirs.
Išbrinkusią želatiną truputį pakaitinti, kad ištirptų visi grūdeliai ir, maišant kaitintą grietinėlę, supilti ją į puodą. Gerai išmaišyti, supilstyti į formeles ir dėti kelioms valandoms į šaldytuvą sustingti.
Masei pradėjus stingti, galima desertą pabastyti kokoso drožlėmis.
Skanaus!

Tiesa, desertas išeina riebesnis nei gaminant tradicinę Panna Cotta iš grietinėlės ir karvės pieno. Bet skonis taip pat geras. Tik gal kitą kartą dėčiau šiek tiek daugiau cukraus, nes pritrūko saldumo. Eksperimentuokite ir Jums pavyks atrasti geriausią skonį!

Varškėčiai

Štai ir prasidėjo ruduo. Dar šiandien lyg ir šilta diena, bet oras jau kvepia rudeniu. O vasaros lyg ir nebuvo... Kai kas sako, kad tas porą karštų savaičių galima užskaityti kaip gerą vasarą, bet man pasirodė, kad šilumos trūko. Kita vertus, svarbiausia, kad namie būtų šilta. Visomis prasmėmis.

O kad būtų smagiau, siūlau pasigardžiuoti kitokiais varškėčiais. Minkšti, purūs, saldūs... Tinka ir šeštadienio pusryčiams, ir darbo dienos vakarienei.

Sudėtis:
200 g varškės
4 kiaušiniai
2 valg. šaukštai manų kruopų
2 valg. šaukštai miltų
2 valg. šaukštai cukraus
Vanilinis cukrus

Paruošimas:
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir varške. Suberti manų kruopas ir gerai išmaišyti. Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų. Į varškės ir trynių masę dėti šaukštą miltų ir pusę plaktų baltymų. Viską atsargiai permaišyti, sudėti likusius miltus ir baltymus. Atsargiai išmaišyti ir kepti sausoje (ar vos šiek tiek riebalais pateptoje), nesvylančioje keptuvėje.
Patiekti su grietine.
Skanaus!

Panna Cotta su trintomis braškėmis

Panna Cotta... Anksčiau man šis pavadinimas skambėjo labai gražiai ir atrodė, kad šį desertą pagaminti bus be galo sudėtinga. O iš tikrųjų viskas taip paprasta, kad kai norisi ko nors saldaus, o nesinori per daug kuistis virtuvėje, griebiuosi gaminti būtent Panna Cotta. Sako, kad itališkai šis pavadinimas reiškia kaitintą (virtą) grietinėlę, bet esu girdėjusi, kad norintiems maitintis ne taip kaloringai, siūlomas variantas ne iš grietinėlės, o iš neriebaus pieno.

Ir žinoma, šis desertas braškių sezonu negali būti be trintų braškių. Vanile kvepiantis grietinėlės desertas su braškėmis .... mmmm....

Tiesa, esu bandžiusi patiekti šitą gėrį ir su trintais persikais, trintomis vyšniomis, bet... braškės ir grietinėlė - vienareikšmiškai yra geriausios draugės.

Sudėtis:
200 ml riebios grietinėlės
200 ml pieno
Keli valg. šaukštai cukraus
Vanilės ekstraktas (aišku, geriausia tikra vanilė...)
Kupinas valg. šaukštas želatinos
Braškės

Paruošimas:
Želatiną užpilti trupučiu vandens ir palikti išbrinkti.
Į prikaistuvį supilti grietinėlę ir pieną, suberti cukrų ir kaitinti iki tol, kol taps labai karšta, bet neužvirs. Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol visiškai ištirps. Pakaitintą želatiną supilti į pieno ir grietinėlės puodą, gerai išmaišyti. Supilstyti į formeles, stiklinėles ar taures, atvėsinti, o vėliau dėti į šaldytuvą keletui valandų. Kai sustings, patiekti su trintomis braškėmis.
Skanaus!

Tinklaraštininkų diena ir vanilinis plombyras

Šiandien tarptautinė tinklaraštininkų diena. Tad visus tokius, kaip aš, rašytojus sveikinu šios šventės proga!  Nors ir neberašau kiekvieną dieną (kaip buvo pačioje mano blog'o gyvavimo pradžioje), bet darau tą su malonumu ir tikiuosi, kad entuziazmas ir toliau neišblės. Kad tik laiko užtektų.

Piešinys iš čia: Business2community.com

O šios dienos proga visiems dovanoju skaniausių pasaulyje ledų - riebaus vanilinio plombyro - porciją.

Gal nuotrauka ir ne pati geriausia, bet skonis viską atperka. :) O ir pagaminti labai paprasta. Apie šiuos ledus sužinojau iš draugės, kuri šių ledų recepto nuorodą iš interneto atsiuntė kaip tik tada, kai aš jai papasakojau, kad kurį laiką tenka atsisakyti visų pieno produktų. Perskaičiau tą receptą ir kuriam laikui pamiršau. Bet kai jau į mano racioną vėl grįžo pieno produktai, pabandžiau šiuos ledus pasigaminti. Ką galiu pasakyti - tai ledai, pagaminami per 5 minutes. Jokių žalių kiaušinių, jokių ledų gaminimo mašinų, jokių permaišymų, kaip gaminant kitus ledus. Paprasta kaip 2x2. :)

Beje, tokių panašių ledų (tik su sausainiais) receptas yra ir naujame Lietuvos maisto tinklaraštininkų elektroninio žurnalo °C numeryje.

Sudėtis:

400 ml riebios grietinėlės

Pusė indelio kondensuoto pieno

Vanilės ekstrakto

Paruošimas:

Išplakti grietinėlę iki standžių putų. Į ją supilti kondensuotą pieną, sudėti vanilę ir dar šiek tiek paplakti. Paruoštą masę supilame į plastikinį indą ir dedame į šaldymo kamerą. Kai sustingsta, griebiam šaukštą ir skanaujam. [Aš ledus šaldau per naktį.]

Skanaus! 

P.S. Ledų konsistencija gaunasi tokia, kaip ir pirktinių ledų. O svarbiausia, kad skonis natūralus, be jokių priedų E. Ir po tokių ledų (plombyrai man skaniausi) jokių pirktinių ledų nesinori.

Namuose gamintas sviestas

Kai namuose atsiranda mažas vaikas ir kai jis pradeda ragauti "suaugusiųjų" maisto, norisi valgyti kuo sveikesnį ir natūralesnį maistą. Niekada ir nesimaitinom perdėm nesveikai, bet daugelį produktų sėkmingai sau pirkom ir nesukom dėl to galvos. O pasirodo, reikia tiek nedaug pastangų, kad ant stalo būtų šviežiai iškeptos duonos, ką tik pagamintos varškės ar netgi sviesto.

Šiandien papasakosiu apie naminį sviestą. Jį gaminti pirmą kartą pabandžiau prieš savaitę. Vadovavausi tuo seniai žinomu posakiu: "Neplak grietinėlės torto kremui per ilgai, nes sviestą suplaksi." Plakiau, plakiau, bet tikro sviesto taip ir nepagaminau. Gavosi toks labai tirštas grietinėlės kremas. Į jį įdėjau druskos, krapų. Buvo skanu, bet tai - netikras sviestas. O šiandien pagaminau tikrą grietinėlės sviestą. Ir tuo labai džiaugiuosi. :) O ir reikėjo visai nedaug pakoreguoti gamybos technologiją.

Deja, savo gaminto sviesto (bent jau šiandien) nufotografuoti nespėjau. Pirmiausia, gaminau jo nelabai daug, o be to, su ką tik iškepta, dar šilta duona jis tiesiog tirpte ištirpo. Bet būtinai dar jo gaminsiu. Šiandien nusipirkau pusę litro riebios grietinėlės, tad ryt bus nauja partija sviesto.

Taigi.

Sudėtis:
35% riebumo grietinėlė

Paruošimas:
Kambario temperatūros grietinėlę plakti virtuviniu mikseriu, kol susidarys gelsvi gabalėliai ir atsiskirs pasukos. Aš plakiau 200 ml grietinėlės, tad gabalėliai pasirodė gal po 5-7 minučių plakimo vidutiniu greičiu. Po to ėmiau medinį šaukštą ir tuos gabalėlius suplojau į vieną gabaliuką. Išėmiau jį ir dėjau ant kelių sluoksnių marlės gabalėlio ir sietelio. Palikau šiek tiek nusivarvėti ir viskas. Minkštas, skanus sviestas pagamintas. Galite į jį įberti druskos, įdėti kitokių prieskonių arba naudoti natūralų.

P.S. Sviestą išplaksite tik tokiu atveju, jei plaksite ŠILTĄ (o ne ištrauktą iš šaldytuvo) grietinėlę.

P.P.S. Kiek gramų sviesto gavau, negaliu pasakyti - vis dar neturiu virtuvinių svarstyklių. Tiesa, po gamybos proceso liko daugiau nei pusė stiklinės pasukų. Pastovėjusios pusdienį ant stalo, jos pradėjo tirštėti. Aš pasukų ir panašių gėrimų negeriu, ketinau sunaudoti jas kokiam pyragui, bet per vakarienę vyras su vaiku tas pasukas išgėrė. Sako, skanu - tiksliau, vyras pasakė, o vaikas išsižiojęs gaudė šaukštelį su tuo skysčiu. :)

Skanaus!