Brokolių ir bulvių pyragas su Fetos sūriu

Vos pora dienų liko iki švenčių. Dar gausybė reikalų, galvoje sukasi mintys apie šventinį stalą, o kur dar Kalėdų senelio pareigų atlikimas. Bet taip skubant nereikia apleisti ir savęs - kartkartėmis reikia sustoti ir pasimėgauti akimirka, tuo, kas vyksta čia ir dabar. Pasimėgaukime puodeliu arbatos, pasėdėkime žiūrėdami į mirgančias eglutės švieseles, pasiklausykime mėgstamos muzikos, išsikepkime pyragą sau.

Šiandien mano virtuvėje kepa bulvių košės ir brokolių pyragas su Fetos sūriu. Skanus, sotus, tinkantis tiek pietus, tiek vakarienei.

Sudėtis:
4 bulvės
Sviestas
Grietinė
4 kiaušiniai
Pusė brokolio
Didelis svogūnas
2 skiltelės česnako
100 g Feta sūrio
3 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
100 g tarkuoto kietojo sūrio
Krapai
Druska, pipirai

Paruošimas:
Bulves išvirti ir iš jų su sviestu ir grietine pagaminti bulvių košę. [Galite naudoti ir nuo pietų ar vakarienės likusią bulvių košę] Į atvėsusią bulvių masę įmušti 2 kiaušinius, įberti druskos, pipirų, šiek tiek tarkuoto sūrio. Viską išmaišyti.
Brokolį šiek tiek apvirti. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustyti ir šiek tiek apkepinti keptuvėje. Į dubenį sudėti smulkintą apvirtą brokolį, apkeptą svogūną ir česnaką. Įberti druskos, pipirų, įdėti jogurto, įmušti 1 kiaušinį, suberti tarkuotą kietąjį sūrį ir mažais kubeliais supjaustytą Fetos sūrį. Viską išmaišyti.
Į kepimo indą įpilti šiek tiek aliejaus ar patepti sviestu. Tada dėti bulvių masę ir išlyginti ją, kad susidarytų lygus pirmas sluoksnis. Ant jo dėti brokolių masę, išlyginti ir dėti į įkaitintą iki 180-200 laipsnių orkaitę. Kepti apie pusvalandį arba kol gražiai pagels.
Valgyti su sviesto-grietinės padažu arba trintais pomidorais, pagardintais svogūnu ir česnaku.
Skanaus!

Tradicinis kūčių patiekalas - Kūčia

Iš vaikystės Kūčių ir Kalėdų nelabai prisimenu. Suprantama, gyvenome dar tais laikais, kai tokios šventės nebuvo švenčiamos, o prie vaišėmis nukrauto stalo sėsdavome tik gruodžio 31 d., laukdami Naujųjų metų. Todėl ir dabar man nauji metai yra džiugesnė šventė nei Kalėdos, dažniausiai tapatinamos su persivalgymu.

Kita vertus, jau atėjus nepriklausomybės laikams, mokykloje turėjome vyresnio amžiaus auklėtoją, ir ji prieš žiemos atostogas per klasės valandėlę organizuodavo suneštines kūčių vaišes. Ką aš nešdavausi tai neprisimenu, turbūt kažką gero ir skanaus, bet pamenu, kad auklėtoja būtinai iškamantinėdavo, kas atsineš Kūčią. Aš net nežinojau, kas tai per patiekalas, tad niekad ir nesisiūliau. Bet tada šitą daiktą ir paragavau, o mokytoja pasakodavo, kad visi lietuviai anksčiau per Kūčias valgydavo šį patiekalą, kaip patį svarbiausią. Po tų klasės valandėlių daugybę metų apie šį patiekalą ir negalvojau, o šeimoje mes jo negamindavome (kaip, beje, ir aguonų pieno). Praėjusiais metais Kūčias valgėme savo mažoje šeimoje, tad būdama namie su sirguliuojančiu vaiku, pagalvojau, kad verta paeksperimentuoti ir pagaminti tą Kūčią.

Paruošimas yra labai paprastas: kviečių grudus reikia gerai nuplauti vandeniu ir užmerkti. Taip mirkyti vis pakeičiant vandenį parą arba dvi. Tada Kūčių dieną vandenį nupilti, palikti suvarvėti. Atskirame inde nuplikyti aguonas. Į dubenį dėti nuvarvintus grūdus, nuplikytas aguonas ir porą šaukštų medaus. Viską išmaišyti ir palikti pastovėti. Po valandos ar dviejų galima tiekti kūčių vakarienei.

Sako, seniau mūsų protėviai pirmiausia po maldos kūčių vakarienės metu siųsdavo ratu dubenį su kūčia ir visi kabindavo po šaukštą. Be to, skaičiau, kad lietuviai, dar būdami pagonys ir tikėdami gamtos dievais, švęsdavo žiemos saulėgrįžą ir prieš šią šventę taip pat pasninkaudavo, o per šventę valgydavo tik termiškai neapdorotus patiekalus iš grūdų, daržovių, sėklų ir riešutų. Galbūt ir šis patiekalas Kūčia taip pat atėjęs iš tų laikų.

Ramios ir jaukios jums Kūčių vakarienės. Nors ant stalo ir turi būti 12 patiekalų, bet nepersivalgykite - visko reikia tik paragauti. Skanaus!

Kūčiukai

Net nematau  kur ir nežinau kaip, bet gruodis vos spėjęs prasidėti, jau netrukus ir baigsis. Dar tiek norisi nuveikti, dar tiek įspūdžių patirti, o metai jau skaičiuoja paskutines dienas. Nors aš beveik neišeinu iš virtuvės, bet kažkaip su vaiku pasivėlinom, tai ir šiemet likom be meduolinio namelio. Už tai su malonumu draugams ir draugų draugams kepu sumuštinių tortus su tunu, lašiša, Fetos sūriu ir mascarpone bei džiovintais pomidorais. Einamiausias tortas mano virtuvėje, dėl kurio, panašu, jau rikiuojasi eilė, o garsas eina iš lūpų į lūpas. :) Ir atrodo jis maždaug taip:

Visada malonu, kai kam nors patinka mano kepti tortai, tad visada džiaugiuosi, kai yra kam kepti.

Bet šiandien ne apie sumuštinių tortą rašysiu.  Noriu pasidalinti praėjusių metų patirtimi, kepant kūčiukus. Iš tiesų sugalvojau apie tai parašyti todėl, kad jau gerą savaitę vis internete mirga kūčiukų receptai, bet daugelis iš jų yra su kiaušiniais ar pienu. O koks pienas ar koks kitas gyvulinės kilmės produktas dedamas į kūčių patiekalus? Tad mano receptas tikrai be jokių kūčioms neleistinų produktų. Kūčiukai išeina truputį traškūs, bet skanūs.

Sudėtis:
2-3 st. miltų
1 arb. šaukštelis sausų mielių
3 valg. šaukštai aliejaus
1 valg. šaukštas cukraus
Žiupsnelis druskos
Vandens

Paruošimas:
Vandenį pašildyti iki maždaug 40 laipsnių. Į puodelį įpilti truputį šilto vandens, įberti cukraus, mielių ir gerai išmaišyti. Visa tai palikti 10 minučių pastovėti.
Į dubenį suberti miltus, cukrų, druską, aguonas, išmaišyti. Viduryje padaryti duobutę ir į ją pilti mielių mišinį, aliejų bei šiltą vandenį. Suminkyti tešlą. Tešla turi būti elastinga ir nelabai kieta. Tešlą palikti porai valandų pakilti. Tada pakilusią tešlą dar kartą suminkyti ir iš jos suformuoti ilgas "dešras" bei jas supjaustyti gabalėliais. Kūčiukus dėti kepti į įkaitintą iki 170 laipsnių orkaitę ir kepti, kol gražiai pagels.
Valgyti per kūčias su kisieliumi ar aguonų pienu.

Kale kopūstų traškučiai

Kadangi šiemet buvau jaunoji sodininkė ir turėjau galimybę vasarą daug laiko praleisti sode, tai susikasusi savo lysves, auginau šiek tiek Kale kopūstų. Tai lapiniai kopūstai, kurie dera iki pat didžiųjų šalnų ar sniego. Aš paskutiniuosius šių kopūstų lapus nuskyniau šią savaitę, t.y. lapkričio paskutiniąją savaitę, kai lauke pirmą kartą pasnigo. Tiesa, vėstant orams ir surinkus visus obuolius, šiuos kopūstus vėl atrado zuikiai, tai nusiskyniau tik tiek, kiek liko po šių mano "draugų" pasivaišinimo. Dabar jau abejoju, ar kitais metais auginsiu šiuos kopūstus darže - labai juos reikia saugoti: tai nuo zuikių, kurie pirmiausia nugraužė visus daigus ir antrą kartą atsodinus vis ateidavo pagraužti vieno kito lapo, tai nuo kopūstinių drugelių, kurių "dėka" po to reikėjo kovoti su lapus ėdančiais kirminais. Kita vertus, šie kopūstai labai patiko mano vaikui. Kiekvieną kartą atvažiavus į sodą, jis eidavo pažiūrėti, kaip auga tos "salotos" ir ar zuikiai vėl nenukramtė jų. Galiausiai, patikrinęs, kad visi vietoj, nuskindavo vieną kitą lapą sugraužti.

Kale kopūstus labai giria sveikuoliai ir ypač žaliavalgiai. Sako, kad šiuose kopūstuose tiek visokių naudingų vitaminų ir kitokių maistingų medžiagų, kad jie beveik atstoja daugelį gyvulinės kilmės produktų. Iš šių kopūstų aš gaminau salotas, viriau sriubas, dėjau į troškinius, plakiau kokteilius ir gaminau traškučius.

Taip kokteiliui panaudojau kopūstus - plakiau su ananasu ir bananu. Pyliau vandens ir šiek tiek agavų sirupo dėl saldumo. Skanu ir sveika. :)

O čia traškučiai. Gaminti juos be galo paprasta: kopūsto lapus nuplauti, nusausinti ir sudėti į kepimo skardą. Džiovinti lapus iki 120 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Priklausomai nuo orkaitės, išdžiūti gali ir greičiau, todėl reikėtų tikrinti. Kai lapai visai išdžiūsta, ištraukti iš orkaitės ir šiek tiek apšlakstyti aliejumi, sumaišytu su mėgstamais prieskoniais. Kramsnoti kaip įprastus traškučius.
Skanaus! 

Obuolių pyragas su kokosine karamele

Kaip jau minėjau, obuoliai pas mus sode užderėjo itin gausiai, tad pyragai su obuoliais tiesiog karaliauja mano virtuvėje. Šiandien kepiau pasakišką pyragą su kokosine "karamele". Na, tai ne visai karamelė - toks sutirštintas kokosų pienas, kitaip dar jį galima vadinti "dulce de leche". Čia toks mandras pavadinimas, o pagaminti šį gėrį netrunka ilgai ir rezultatas - nuostabaus skonio pagardas desertams. Jį galima naudoti kaip sutirštintą pieną gaminant kitus desertus, galima pilti ant vanilinio plombyro, galima valgyti kartu su vaisiais. Be to, tai dar viena alternatyva tiems, kad netoleruoja karvės pieno ar nori maitintis veganiškai - juk šiai karamelei paruošti reikia tik augalinių produktų.

Kaip gaminti šį augalinio pieno padažą radau čia, tik nurodytą migdolų pieną keičiau kokosų pienu. Ir kadangi manasis kokosų pienas buvo tirštesnis, tai ir virti reikėjo trumpiau. Trumpiau tariant, skubu dalintis receptu, nes slėpti tokio skonio pyragą ir kokosinę karamelę būtų nuodėmė.

Sudėtis:
Kokosinei "karamelei":
250 ml kokosų pieno
Vanilės ankštis
2-3 valg. šaukštai rudojo cukraus (aš per pusę naudojau nerafinuotą rudajį cukranendrių cukrų ir kokosų žiedų cukrų, kurį parsivežiau iš Indijos. Šis cukrus ne itin saldus, bet labai tamsios spalvos, tad ir mano sutirštintas pienas gavosi beveik juodas. Jei naudosite tik cukranendrių cukrų, karamelė bus šviesesnės spalvos)
Pyragui:
150 g sviesto
3 kiaušiniai
1/2 st. cukraus
4 valg. šaukštai miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
5-6 obuoliai (geriausiai Antaniniai ar kiti panašūs, išlaikantys savo formą)

Paruošimas:
Pirmiausia reikia pasiruošti kokosinę "karamelę". Į puodą supilti kokosų pieną, suberti rudąjį cukrų, įdėti perpjautą vanilės ankštį ir statyti ant vidutinės ugnies. Kaitinti, kol užvirs. Tada vis pamaišant virti dar apie 5-7 minutes, kol pienas pradės tirštėti. Tuo pat metu turėtų ir patamsėti spalva, bet manuoju atveju ji ir taip buvo tamsi, tad šio etapo nemačiau. Kai pienas sutirštėja, nuimti nuo ugnies ir palikti šiek tiek atvėsti.
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti skiltelėmis. Juos iškart sudėti į kepimo formą ir ant jų supilti paruoštą kokosinę karamelę.

Pyrago tešlai ištirpinti sviestą, į jį suberti cukrų, vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Baltymus išplakti iki standžių putų. Trynius sudėti į sviestą, sumaišytą su cukrumi, kartu suberti kepimo miltelius ir išmaišyti. Tada dėti pusę baltymų ir porą šaukštų persijotų miltų. Atsargiai išmaišyti. Galiausiai, sudėti likusius baltymus ir dar porą šaukštų persijotų miltų. Atsargiai maišyti, kol neliks sausų miltų.
Tešlą užpilti ant obuolių su kokosine karamele ir kepti įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

Šiltas pyragas tiesiog tirpsta burnoje. O su ledais kaip gardu... Obuolių skonis su subtiliu kokoso prieskoniu ir karameliniu saldumu. Pyragas, vertas nuodėmės, net jei laikotės dietos ar nemėgstate saldumynų. Skanaus!

Apverstas pyragas atrodo taip pat gražiai

Šokoladiniai blynai

Maisto gaminimas ir ypač tortų bei pyragų kepimas yra mano aistra. Tai daryti man labai patinka, todėl džiaugiuosi gamindama ne tik sau, bet ir tada, kai kas nors paprašo manęs iškepti tortą kokiai nors šventei. Tad kepant tortus kartais užsilieka tirpinto šokolado. Aš jo nevalgau, o ir savo mažajam nesiūlau, tad taip ir stovi vargšas vėl  sukietėjęs šokoladas. Vieną dieną sugalvojau jį panaudoti gana paprastam tikslui - šokoladiniams blynams [arba kaip kiti vadina, sklindžiams - tik aš niekada nevartoju šio žodžio ir nesuprantu, kuo skiriasi "blynas" nuo "sklindžio"]. Rezultatas išėjo tikrai geras, vaikas šokoladinius blynus raitė taip, kad net ausys linko, o aš valgiau su geltonųjų slyvukų uogiene, tai taip pat buvo labai skanu. Paklausite, o ką sakė vyras - ne, jis šokoladinių blynų idėjos nepalaikė ir valgė savo "einamiausią" patiekalą - keptas tarkuotas bulves.

Sudėtis:
50 g tirpinto juodo šokolado
2 kiaušiniai
1,5 stiklinės pieno
1/2 stiklinės pilno grūdo kvietinių miltų
2/3 stiklinės paprastų kvietinių miltų
Vanilinis cukrus
Vandens pagal poreikį
Aliejaus kepimui

Paruošimas:
Šokoladą ištirpinti su puse stiklinės pieno. Kiaušinius išplakti su likusiu pienu, į juos pilti atvėsusį tirpintą šokoladą. Įberti šiek tiek vanilinio cukraus ir įmaišyti pilno grūdo miltus. Tada suberti paprastus baltus kvietinius miltus. Išmaišyti. Jei tešla per tiršta, įpilti vandens (arba dar pieno). Tešla turi būti ne itin skysta.
Blynus kepti keptuvėje su aliejumi.
Iškepusius patiekti su grietine, uogiene ar kitais mėgstamais pagardais.
Skanaus!

Beveik kinietiška sriuba

Vasarą virti sriubos beveik nebuvo kada, bet dabar, atvėsus orams, vis dažniau ant viryklės puodas, o jame - garuojanti sriuba. Nors šį kartą papasakosiu apie kiek kitokią sriubą - greit paruošiamą, beveik tinkančią žaliavalgiams ir beveik kinietišką.

Apie panašią sriubą skaičiau viename forume. Ingredientų sriubai reikia vos kelių, o rezultatas, sakyčiau, visai neblogas. Tuo labiau, kad laiko sriubos paruošimui reikia labai nedaug.

Sudėtis:
Sultiniui:
Vanduo
Morka
Saliero kotai arba šaknis
Svogūnas
Druska, pipirai, mėgstami prieskoniai
2 skiltelės česnako
2 lauro lapai
Sriubos pateikimui:
Agurkas
Morka
Svogūnų laiškai
Sojų padažas
Ryžių makaronai

Paruošimas:
Morką nuskusti, saliero kotus ir svogūną susmulkinti, užpilti vandeniu, įberti druskos, pipirų, įmesti lauro lapus ir virti apie 20 minučių. Sultiniui baigiant virti, įmesti susmulkintą česnaką. Sultinį nuimti nuo ugnies ir perkošti - mums reikalingas tik skystis.
Agurką supjaustyti šiaudeliais, morką sutarkuoti smulkesne tarka, svogūnų laiškus sukapoti, ryžių makaronus užplikyti karštu vandeniu ir palikti, kol suminkštės.
Į lėkštę dėti visų paruoštų produktų - agurko, ryžių makaronų, morkos, svogūnų laiškų - ir užpilti paruoštu karštu sultiniu. Pagardinimui pilti sojų padažo.
Štai tokia greitai paruošiama sriuba. Vietoj čia paminėtų agurko bei morkos, galima dėti ir daugiau daržovių - pomidorų, šviežios, jaunos cukinijos, brokolių, netgi topinambų. Sriuba atvira eksperimentams ir skonių atradimui. O jei visai negalite valgyti sriubos be mėsos - virkite sultinį iš vištienos ar kitos mėsos.
Skanių eksperimentų!