Savaitgalis buvo turiningas - ne tik apsilankėm Jūros šventėje, bet ir radau laiko prisėsti prie savo jau kelis mėnesius apleisto mezginio bei laiko paeksperimentuoti virtuvėje.
Mezginys lėtai juda į priekį. Apie savo megzto palto detalių nėrimą vąšeliu jau esu rašiusi. Krūvos tų dalių jau buvo susiūtos į dvi mezginio priekio dalis. Dar krūva detalių vis gulėjo dėžutėje ir laukė geresnių laikų, t.y. kai aš turėsiu ūpo ir laiko juos toliau siūti į vieną bendrą mezginį. Prisiruošiau. Ir labai tikiuosi, kad vaikas dažniau laikysis režimo ir nueis miegoti anksčiau nei 23 valandą, tad, prigaminusi valgių rytojaus dienai, galėsiu bent valandėlę skirti mezgimui. Jau laukiu nesulaukiu, kada pabaigsiu šį megztą paltą ir galėsiu jį apsivilkti.
Nuotraukos kokybė nelabai gera - fotografavau vakare (ką čia vakare - jau naktį) ir ne su foto aparatu, o telefonu. :)
Taigi, sakyčiau, kad pusė darbo jau padaryta - liko tik pabaigti nugarą, dvi rankoves ir viską dailiai susiūti. Dabar tas puzzle dėliojimas ir užima daugiausiai laiko. Bet įdomu.
O virtuvėje kaip visada - minčių daug, tik laiko eksperimentams trūksta. Praėjusią savaitę viename iš maisto tinklaraščių radau žaliavalgiško torto receptą. Kai tiek visi dabar aplink kalba apie žaliavalgystę, tai susigundžiau išbandyti ne tik saulėgrąžų paštetą , bet ir šį tortą.
Perskaičius receptą pagalvojau, kas čia bus per tortas - pagrindas riešutai, kremas riešutai su riešutų aliejumi. Bet išbandyti nagai niežtėjo. Tik receptą truputį pakoregavau pagal save. Kitą kartą gal šiek tiek mažiau pilčiau kokosų aliejaus, nes jo skonis nustelbia visus kitus.
Jei mėgstate riešutus, šis desertas jums tikrai patiks. Bet jei tikitės, kad skonis bus kaip tikro sūrio pyrago, tai geriau taip negalvokite - teks nusivilti. Aš šitą receptą išbandžiau - skonis geras, net mano vaikui patiko ta riešutų masė su braškėm. Bet tikrai nesuprantu, kaip šis desertas gali pakeisti tikrus, keptus pyragus su kremais... Kaip matot, man iki žaliavalgės mąstymo, oi, kaip toli.... Bet pabandykit - gal jūs labiau žaliavalgiai nei aš. :)
Sudėtis:
Pagrindui:
120 g lazdyno riešutų
5 džiovinti abrikosai
2 džiovintos datulės
Kremui:
200 g anakardžių riešutų
5 valg. šaukštai kokosų aliejaus
5 valg. šaukštai agavų sirupo
10 nedidelių (šaldytų) braškių
Pusės citrinos sultys
Paruošimas:
Anakardžių ir lazdynų riešutus (atskiruose indeliuose) mirkyti vandenyje per naktį. Taip pat užmerkti kelioms valandoms ir džiovintus abrikosus bei datules (galima ir viename inde).
Torto pagrindui į virtuvinį kombainą suberti mirkytus, nusausintus lazdynų riešutus ir džiovintus vaisius. Viską gerai sumalti, kol riešutai bus smulkūs kaip sausainių trupiniai. Torto formą ar kitą indą, kuriame formuosite tortą, iškloti maistine plėvele ir sudėti lazdyno riešutų masę. Gerai išlyginti, kad būtų lygus nestoras sluoksnis.
"Sūrio" krepmui mirkytus, nusausintus anakardžių riešutus suberti į virtuvinį kombainą, įpilti kokosų aliejų (jei gaminsite tuo metu, kai kambariuose vėsu ir kokosų aliejus bus sukietėjęs, ištirpinkite jį), agavų sirupą, išspauskite pusės citrinos sultis (galite ir daugiau, jei mėgstate rūgščiau). Viską gerai sumalti, kol riešutų masė taps panaši į varškę. Daugiau nei pusę anakardžių riešutų masės pilti ant lazdyno riešutų sluoksnio ir išlyginti. Likusią riešutų masę dar kartą suplakti su atšildytomis (ar šviežiomis) braškėmis ir pilti ant riešutų masės formoje. Formą uždengti maistine plėvele ir kišti į šaldymo kamerą porai valandų. Prieš patiekiant siūlyčiau palaikyti tortą išėmus iš šaldiklio.
Skanių eksperimentų!
Oi ne, žalias maistas ir neturi būti idealus atitikmuo įprastiems patiekalams savo skoniu. Tai ir fiziškai neįmanoma, ir šiaip nelabai reikalinga. Tačiau lygiai taip pat kaip tarkim ožkos pieno varškės ar sojų pieno varškės skonis skiriasi nuo karvės pieno varškės skonio, taip ir anakardžių varškytės skonis nėra toks, kokį paprastai randame sūrio pyraguose. Bet juk pasirinkimai priklauso nuo kiekvieno žmogaus pomėgių. Man pvz., tie tikrieji sūrio pyragai dažniausiai būna per saldūs ir per riebūs, o kažkam jie kaip tik. Taip ir su žaliavalgyste :)
AtsakytiPanaikintiŽinoma, sutinku, kad žaliavalgiški patiekalai neturi ir negali būti tokio pat skonio. Kiekvienam savo. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčyjama. :) Man žaliavalgiški patiekalai yra daugiau kaip eksperimentas - pabandau pagaminti ir ragauju: tinka mūsų šeimai ar ne.
AtsakytiPanaikinti