EXPO 2015 Milane - diena, pilna įspūdžių ir vaizdų (1 dalis)

Jau praėjusiais metais, kai sužinojau, kad Milane vyksianti EXPO 2015 paroda bus skirta maisto temai, pradėjau kalbinti visus aplinkinius kartu su manim keliauti į šią parodą. Juk iki Milano nukeliauti užtrunka tik kelias valandas, o ir kainos prasme, tai nėra itin brangu. Be to, EXPO tarptautinėje parodoje bent vieną kartą gyvenime būtina apsilankyti. Tuo labiau, jei jos vienijanti tema yra įdomi. Tad prikalbėjau važiuoti savo tėtį ir kartu su juo, užtikę gana pigius skrydžio bilietus, iškeliavome porai dienų į Milaną.

Kadangi šiame mieste lankėmės jau ne pirmą kartą, tai visiškai užteko pusdienio pasivaikščiojimui po žymiausias Milano vietas, o kitą dieną skyrėme EXPO parodai. Mums vienos dienos parodoje užteko - tiesą sakant, po tų 9 valandų vaikščiojimo jau buvome gerokai išsekę ir prisisėmę įspūdžių.
Ir dar - kadangi nesame dideli stovėjimo eilėse mėgėjai, tad per tą dieną apėjome mus įdomiausiais pasirodžiusius šalių paviljonus, o tuos, su didžiausiomis eilėmis, praleidome. Gal ir gaila, tačiau nebuvome Italijos paviljone, na, bet atleiskite, tokio ilgumo eilės aš seniai kur nebuvau mačiusi, o ir per gerą pusvalandį, kol mes slankiojome aplink jį ir spėjome užkąsti, eilė net nepasistūmėjo į priekį. Dieną prieš apsilankymą parodoje skaičiau kažkokio brito sudarytą TOP 5, kurie paviljonai geriausi, tadkeliose eilėse vis tik stovėjome: prie Pietų Korėjos, Austrijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Maroko paviljonų. Bet tai anaiptol nereiškia, kad visi tie stendai mums ir patiko. Apie savo TOP 5 parašysiu vėliau.

Italijos paviljonas ir gausybė norinčių jį aplankyti ar tiesiog pasėdėti prie fontano

Iškart reikia paminėti, kad paroda organizuota taip truputį itališkai - informacijos apie stendus ir jų išsidėstymą negavome net pagrindiniame informaciniame centre prie Milano pilies; žmonių, teikiančių bet kokią informaciją, pačioje parodoje taip pat nesimatė; kryptys nurodomos chaotiškai išdėstytais ženklais, kurie prieštarauja vieni kitiems, arba ženklų visai nėra... Žodžiu, reikia būti gana koordinuotiems, kad galėtumėte viską rasti patys, ramiai praeiti itin griežtas patikras prie įėjimo ir pan. Beje, patarimas: įėję pro vartus, kur patikrins jūsų rankines ir jus pačius, neišmeskite bilieto, nes išeinant jį vėl reikės nuskenuoti.

EXPO 2015 informacinis centras Milano centre prie pilies (foto ir nuo pilies pusės, ir pilies fone) - daug informacijos ten nerasite, bet galite įsigyti bilietą į parodą (jei nepirkote jo internetu) ar nusipirkti oficialios parodos atributikos

Dvejus metus iš eilės gruodį važiavome į kitą Milane vykstančią maisto ir rankų darbo gaminių parodą-mugę L'Artigiano in Fiera, tad su tėčiu tikėjomės, kad ir ši paroda bus kažkuo panaši, t.y. prisiragausim visokių šalių maisto, pamatysime, kuo kiekviena šalis didžiuojasi, bei galėsime įsigyti geriausių produktų iš įvairių pasaulio kampelių. Tiesą sakant, pasididžiavimo vertus dalykus tikrai pamatėme, bet paragauti kažko labai ypatingo nepavyko. Visi ragaujami dalykai buvo tik parduodami [už brangiai] arba jų visai stenduose nebuvo. Tai šiek tiek nuvylė, nes maisto paroda be ragaujamo maisto savo įspūdį sumenkina. Kita vertus, net jei jūsų kišenėje pilna šlamančiųjų valgymo zonoje ("Eataly") labai didelio pasirinkimo nerasite - tikras itališkas picas krosnyje kepė tik vienoje vietoje, kitas maistas atrodė kukliai. 

Prie šios picos irgi stovėjome ilgą eilę, bet vertėjo - skani, ką tik iš krosnies :)

Bendras įspūdis po parodos galėtų būti apibūdinamas keliais žodžiais:
- ekranai, ekranai, ekranai - vizualizacijos ekranuose buvo praktiškai visuose mūsų aplankytuose stenduose. Žinoma, visų tų filmukų, kurie sukosi su gražiausiais ir kai kada seilę varvinti priverčiančiais vaizdais, peržiūrėti nebuvo įmanoma. Suprantu, kad į tuos filmukus buvo sudėta daugybė darbo - nuo idėjos sukūrimo, filmavimo, montavimo iki pateikimo formos išdirbimo. Bet iš tiesų vaizdų buvo laaaaabai daug, tad turbūt daugiau įsiminė tų vaizdų gausa ir, kaip bebūtų keista, tie stendai, kuriuose buvo kažkas įdomesnio nei paprasti ekranai.

Pietų Korėja turėjo įspūdingiausius ekranus - tie du robotai ekranus kilnojo, judino, vartė. Tai buvo turbūt vienintelė vizualizacija, kurią pažiūrėjome nuo pradžių iki pabaigos.

Lietuvos paviljonas taip pat buvo su ekranais - aiški pagrindinė informacija apie šalį, visur dominuojantys verpstės gėlių motyvas

Argentina rodė jūros vaizdus

Irano paviljone ekranai sudarė visą sieną, o besikeičiantys vaizdai, suderinti su garsu, buvo gana įspūdingi ir mieli akims

Ispanijos paviljone ekranų buvo itin gausu - viršuje foto su ekranu-stalu, ant kurios "buvo ruošiamas maistas", kitoje erdvėje sienos ir grindys buvo apdėtos lėkštėmis ir ant jų nuolat sukosi vaizdai

- "kabantys sodai" - atsižvelgiant į parodos temą, kuri skamba: "Pamaitinkime planetą, energija gyvenimui", kai kurios šalys bandė parodyti, kaip išauginti kuo daugiau maisto net mažiausiame plote. Todėl man, kaip pradedančiajai sodininkei, buvo labai įdomu pažiūrėti į kvadratinio metro darželius, pakeltas lysves su gausybe daržovių ar kabančius sodus, kai daržovės ar kiti augalai auginami ant pastatų sienų. Ši sodo ant sienos idėja kartojosi bent keliuose paviljonuose ir atrodė įspūdingai.

Einant nuo metro, prie įėjimo į parodą pasitiko didžiulė vijokliniais jazminais apaugusi siena. Nepakartojamas kvapas ir žiedų grožis

Išėjimas iš Pietų Korėjos paviljono

Tokios sienos buvo bent kelios Italijos regionų stendų alėjoje

Izraelio paviljono siena, ant kurios auga rugiai ir net kukurūzai

Sodas ant stogo

Jungtinių Amerikos Valstijų paviljono siena, kuri yra nuolat drėkinama per ant jos viršaus įdiegtas sistemas ir kuri suskirstyta sekcijomis, atsidarančiomis kas tam tikrą laiką.

Biologinės įvairovės kvartalas su pakeltomis lysvėmis

- veiksmas. Lankytojai gausiai buriuojasi prie tų paviljonų, kur kažkas vyksta. Žiūrėk, prie Baltarusijos stendo moteriškių būrelis traukia liaudies dainas - tuntas lankytojų jų klausosi; prie Tailando paviljono ruošiamasi kovos pasirodymui - čia jau buriuojasi žmonės; prie Slovėnijos stendo šoka merginų grupė - žmonių spiečius šalia. Kuo daugiau veiksmo, tuo smagiau. Ir kiekviena šalis stengiasi tą veiksmą palaikyti.

Baltarusijos moteriškės traukė dainas iš širdies

Prie Lenkijos stendo ekstremalūs dviratininkai

Irano paviljone grojo ir dainavo vietiniai muzikantai, kurių dainos buvo šauniai suderintos su vaizdais ekranuose - rodos, dainavo ne šie penki asmenys, bet visas būrys žmonių (žr. nuotrauką apačioje)

- laiptai, laiptai, laiptai... Kai tik pradedi vaikščioti po šią nerealaus dydžio parodą, tai lipi į visus paviljonus, aplankai visus tris ir daugiau jų aukštų, o po gero pusdienio, jau ieškai ką gali pamatyti nelipdamas tūkstančio laiptelių ir pradedi vertinti tuos paviljonus (o buvo ir tokių), kurie turi eskalatorius (pvz., JAV ar Azerbaidžanas).

- klasteriai. Taip pavadinti šalių, kurios atitinka tą pačią tematiką, bendri paviljonai. Tokių klasterių buvo bent keletas - kava, kakava ir šokoladas, ryžiai, prieskoniai ir kt. Idėja suvienyti šalis, manyčiau, tikrai gera. Kita vertus, kai kurios šalys tuose klasteriuose buvo nelabai pasiruošusios ką nors pristatyti, stendai buvo tuštoki, arba priešingai - stendai tapo tikromis tos šalies prekių parduotuvėmis, net neatitinkančiomis klasterio tematikos (pvz., po Basmati ryžių tematika įkurdintas indiškų suvenyrų kioskelis).

Šalia vieno iš klasterių dunkso pakeltos lysvės, pilnos daržovių

Prieskonių klasterio sienas puošė čili pipirai

- technologijos. Kaip jau minėjau, didžiausiose eilėse mes nestovėjome, tad negaliu pasakyti nieko apie Vokietijos ar Japonijos stenduose parodytas technologijas. Sako, kad tie paviljonai buvo pilni stebuklų. Tačiau ir kituose stenduose įdomybių netrūko. Ir kadangi paroda buvo skirta ne tik maistui, bet ir energijos gamybai, tad šioje srityje kai kurios šalys atskleidė savo vizijas.

Čekai pasakoja apie energijos gamybą

Kinijos paviljone galima sužinoti, kokius maisto produktus tinka valgyti - atsistoji prieš ekraną, jis tave nuskenuoja ir parašo produktus, kuriuos turi išbraukti iš savo raciono, o kuriuos valgyti daugiau

Estijos paviljone galima pasivažinėti dviračiu po virtualias gatves

Parodoje įrengtoje ateities parduotuvėje obuolius į dėžutes dėlioja robotai

- formos. Čia turiu galvoje paviljonų formas. Kokių jų tik nėra... Ir tada susimąstai, kokia beribė žmogaus fantazija ir kaip galvodamas apie tą pačią temą, gali sukurti begalę idėjų bei kaip skirtingai jas įgyvendinti. Be to, pagiriamuosius žodžius reikėtų skirti ne tik idėjų kūrėjams, bet ir inžinieriams, kurie sugebėjo tai paversti realybe.

Malaizijos paviljonas

Kinijos paviljonas

Lenkijos paviljonas atrodo, kaip sukaltas iš medinių dėžių

Rusijos paviljonas veidrodiniu stogu

Indonezijos paviljonas nupintas iš vytelių - beje, labai specifinis kvapas jame tvyrojo, įtariu, nuo tų vytelių...

Išgirtasis Didžiosios Britanijos paviljonas, kuris, tiesą sakant, nelabai kuo nustebino - lyg ir avilio konstrukcija, lyg ir pievos bitėms, bet tai ir viskas, ką britai galėjo parodyti...

- italų kalba. Nors paroda ir tarptautinė, tačiau jei ji vyksta Italijoje, rodos, beveik natūralu, jog daugelį užrašų galite rasti tik itališkai, o žmonės įvairių šalių paviljonuose kalba tik sava kalba arba vėlgi itališkai. Na, bent jau žemėlapį su šalių paviljonų išdėstymu pavyko gauti anglų kalba.

Kadangi įrašas jau ir taip labai ilgas, tad rytoj aprašysiu savo geriausiųjų paviljonų TOP 5 ir papasakosiu įspūdžius iš kai kurių kitų patikusių paviljonų. Laukite tęsinio....

Braškinis rachat-lukum desertas

Įsibėgėjant braškių sezonui, skubame mėgautis ne tik paprastu vasaros džiaugsmu - braškėmis su pienu, bet ir mąstom, ką dar įdomaus ir skanaus iš jų galima pagaminti. Kadangi man vakar atsitiko toks dalykas, kad nusipirkau ne itin skanių braškių [būna ir tokių], tad teko galvoti, kaip jas panaudoti. Pirmiausia, išviriau kompotą iš braškių ir rabarbarų, o po to netyčia užtikau labai lengvą deserto receptą. Rašoma, kad tai - rachat lukum desertas, nors iš tiesų aš jį labiau pavadinčiau putėsiais. O vaikas valgydamas sakė, kad tai braškinis zefyras. Žodžiu, kaip pavadinsim, taip nepagadinsim.

Desrtas gaminamas labai paprastai ir jam reikia vos kelių ingredientų. Be to, kas man labai patinka, yra didžiulė erdvė fantazijai - sakyčiau, kad galima į šį desertą pridėti grietinėlės ir netgi tokiu pagrindu pagamintus putėsius panaudoti torto pertepimui.

Sudėtis:
300 g braškių
220 g cukraus pudros
20 g želatino (galima naudoti agar agarą)
Pusės citrinos sultys
Vanilinis cukrus

Paruošimas:
Uogas nuplauti ir virtuviniu trintuvu sutrinti iki vientisos masės. Į sutrintas braškes suberti želatiną ir palikti apie 15-20 min. išbrinkti. Kai želatinas išbrinksta į tą patį dubenį suberti cukraus pudrą, vanilinį cukrų, įspausti citrinos sultis, gerai išmaišyti ir statyti ant viryklės. Ant silpnos ugnies masę kaitinti, kol želatino granulės ištirpsta. Tik jokiu būdu neužvirinkite.
Kai želatinas ištirpsta, dubenį nuimti nuo viryklės ir palikti atvėsti. Ataušusią masę plaktuvu (mikseriu) plakti tol, kol jos tūris padidės ir spalva taps gerokai šviesesnė. Gerai išplaktą masę supilti į formą ir dėti į šaldytuvą bent valandai.

Kai masė sutvirtėja, ją galima supjaustyti kvadratėliais ir pabarstyti cukraus pudra.
Puikus desertas paruoštas! Skanaus!

Naminė ruginė duona su raugu

Duonos kepimas namuose visada buvo didžia tradicija, kurią mes, šiais vartotojiškais laikais, apleidome. Sakoma, kad šviežiai kepamos duonos kvapas į namus pritraukia gerovę ir sėkmę, o netekėjusioms merginoms šis kvapas padeda pritraukti patį geriausią vyrą. Tad pasiraitokime rankoves ir neapleiskime tradicijos kepti duoną namuose. Tą daryti yra labai paprasta, o skonis tūkstančius kartų geresnis nei pirktinės duonos. Be to, galite į valias paleisti savo fantaziją ir duonai naudoti įvairius miltų derinius, berti visokias sėklas, džiovintus vaisius, uogas ir pan.

Aš duoną kepu su raugu, kurį gavau iš savo draugės. Tą raugą sunaudojau pirmai duonai, o po to nuo kiekvienos gaminamos duonos atsidedu po porą šaukštų raugo kitam kepimui. Taigi raugas yra toks nesibaigiantis dalykas, kurio visada turi ir kas kelias dienas, nori-nenori, vėl kepi duoną.

Galiausiai, pagyras šiai duonai baigsiu tuo, kad šios duonos nereikia minkyti. Tiesą sakant, net rankų nereikia išsitepti. Miltus dedu "iš akies", tad sunku taip tiksliai parašyti sudėtį, bet sakoma, kad kiekviena šeimininkė turi atrasti savo duonos receptą pati - kokie miltai ir kokiomis proporcijomis jai skaniausi. Tešlą sumaišyti užtruks vos kelias minutes - pradedam.

Sudėtis:
Raugas
~300 g ruginių miltų
3 kupini valg. šaukštai kvietinių miltų
3 valg. šaukštai avižinių miltų
1 arb. šaukštelis druskos
2 valg. šaukštai cukraus
3-4 valg. šaukštai aliejaus (naudoju alyvuogių išspaudų, t.y. NE pirmo spaudimo, aliejų)
Sauja kmynų
~350 ml šilto vandens

Paruošimas:
Kadangi raugas nuo vieno kepimo iki kito laikomas šaldytuve, tad iki tešlos maišymo likus bent 5-6 valandoms išimu raugą iš šaldytuvo ir palaikau kambario temperatūroje. Geriausias rimtas yra toks: ryte iš šaldytuvo išimu raugą, vakare sumaišau tešlą ir kildinu per naktį, o tada ryte kepu. Arba atvirkščiai - vakare išimu raugą, ryte sumaišau tešlą, kildinu per dieną ir kepu vakare.
Į didelį dubenį suberti visus miltus, sudėti cukrų, druską, kmynus, supilti aliejų. Supilti vandenį (geriausia ne visą iš karto, o dalimis) ir išmaišyti labai tirštą tešlą. [Beje, vanduo turi būti šiltas, nes duona geriau pakils.] Tada dėti raugą ir vėl gerai išmaišyti. Tešla turi būti tiršta, bet maišoma su šaukštu ir ne kieta. Palikti tešlą pakilti bent 4-5 valandas.
Kai tešla pakyla, nuo jos atidėti porą kupinų šaukštų tešlos - tai bus raugas kitam kepimui. O likusią tešlą dėti į kepimo formą. Aš naudoju silikoninę pailgą formą, todėl papildomai jos niekuo netepu. Jei naudosite metalinę formą, geriausia - išklokite ją kepimo popieriumi.
Kepti apie valandą - pirmas 20 minučių 180 laipsnių orkaitėje, vėliau kaitrą sumažinti iki 150 laipsnių.
Kaip jau minėjau, galima eksperimentuoti - naudoti daugiau sėklų ar kitokias rūšis miltų.
Ir turbūt visi žinote, bet pakartosiu - iškepusią duoną atvėsinkite, o tik tada ragaukite.
Skanios duonos ir tegul jos kvapas atneša gausą į jūsų namus!

Brokolių kotletai

Vėl buvo užklupusi netikėta prastova mano blog'e, bet dabar, tikiuosi, grįžti į reguliaraus rašymo vėžes ir vis dažniau pasigirti savo skaniais patiekalais. Be to, visai netrukus papasakosiu apie savo įspūdžius iš pasaulinės parodos EXPO 2015, kuri šiemet vyksta Milane. Vos prieš savaitę ten lankiausi su tėčiu ir dabar renku įspūdingiausius kadrus iš beveik 450 nuotraukų, kuriuos pristatysiu ir čia.

O šiandien papasakosiu apie savo neseniai gamintą ir be galo man patikusį patiekalą - brokolių kotletus, kukulius ar spurgas. Net nežinau, kaip tiksliau juos pavadinti, bet, patikėkit manim, jei mėgstate brokolius, šis patiekalas bus vienas geriausių, kuriuos kada nors ragavote. Sotu, skanu, geras užkandis, tinka valgyti karštą ir šaltą. Šio skanėsto receptą radau čia, bet, žinoma, pritaikiau jį savo skoniui. :)

Sudėtis:
Brokolis
Sauja mirkytų migdolų riešutų
50 g fermentinio sūrio
50 g kietojo sūrio
3 kiaušiniai
Krapai
Džiuvėsėliai
Skiltelė česnako
Laiškiniai svogūnai
Druska, pipirai
Padažui:
Konservuotų pomidorų indelis
2 skiltelės česnako
1/4 raudonojo svogūno
Druska, pipirai

Paruošimas:
Brokolį susmulkinti žiedynais ir šiek tiek apvirti, t.y. dėti į puodą, užpilti vandeniu ir užkaisti. Virti, kol vanduo užvirs, po to vandenį nupilti, o brokolio žiedynus aplieti šaltu vandeniu, kad neprarastų spalvos.
Mirkytus migdolus virtuviniu kombainus ar peilio pagalba šiek tiek sukapoti, bet palikti ir stambesnių gabalėlių. Taip pat susmulkinti ir apvirtą brokolį. Viską sudėti į dubenį, pagardinti druska ir pipirais, dėti kapotus krapus ir laiškinius svogūnus, įtrėkšti česnako ir įmušti 2 kiaušinius. Galiausiai, įdėti ir tarkuotą sūrį bei viską gerai išmaišyti. Masė ne itin gerai sukimba, todėl aš formavau rutuliukus, kuriuos papildomai mirkiau kiaušinio plakinyje ir džiuvėsiuose. Tokius rutuliukus dėti į kepimo skardą ir kepti įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 20-25 minutes. Kaip visada, pasikartosiu - stebėkite kepimą, nes kai kurios orkaitės yra ypatingos ir mėgsta priežiūrą, tad kepimo laikas gali skirtis.
Kol brokolių kotletukai kepa, laikas paruošti trintų pomidorų padažą. Konservuotus pomidorus savo sultyse sumesti į virtuvinį trintuvą, ten pat mesti šiek tiek pasmulkintą svogūną bei česnakų skilteles. Įberti druskos, pipirų ir viską sutrinti iki norimos konsistencijos. Galite įpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus.

Kotletukus galite valgyti karštus ar šaltus, pietums ar vakarienei. Brokolių mėgėjai mane supras - tai nuostabu!
Skanaus!

Anakardžių riešutų majonezas

Jau seniai knietėjo išbandyti žaliavalgiškus majonezus, tad vieną dieną ryžausi ir išbandžiau. Tiesa, pagailėjau savo virtuvinio plaktuvo-trintuvo ir nebemaliau tos masės iki vienalytiškumo, bet ir taip buvo skanu. Manau, kitą kartą dar įdėsiu pusę šaukštelio krienų.

Sudėtis:
100 g anakardžių riešutų
2 valg. šaukštai citrinos sulčių
Druska, pipirai
Švieži krapai
1 valg. šaukštas alyvuogių aliejaus
1 skiltelė česnako
~ 0,5 stiklinės vandens

Paruošimas:
Riešutus užpilti vandeniu ir mirkyti bent 4-5 valandas, o geriausia - per naktį. Vandenį, kuriame mirko riešutai, nupilti, o riešutus sumesti į virtuvinį trintuvą. Įberti druskos, pipirų, įmesti sukapotą česnako skiltelę, įpilti šiek tiek vandens (pyliau pirmiausia pusę nurodyto kiekio, o po to žiūrėjau į konsistenciją) ir trinti S formos peiliais. Šie tiek sutrynus, supilti citrinos sultis, aliejų ir sukapotus krapus. Trinti iki vienalytės konsistencijos.
Valgykite su šviežiomis daržovėmis. Skanaus!

P.S. Taip pat galima pagaminti majonezą iš bet kurių riešutų ar sėklų.

Sushi tortas

Vieną kartą per Velykas atsitiko toks dalykas... Susiruošiau gaminti sushi, išviriau kibius ryžius. Žvilgt į lentynėlę, o ten nėra Nori lapų sušiams gaminti. Buvo tik mažutis pakelis traškių, pakepintų dumblių lapų, kurie valgomi kaip traškučiai. Teko suktis iš padėties - lipdžiau sušių pyragą - tortą.

Tiesą sakant idėją užmačiau kadaise internete. Gal maniškis ir nebuvo toks išvaizdus, bet tikiu, kad toks pat skanus. :)

Sudėtis:
Kibūs ryžiai
Ryžių actas
Sūdyta lašiša
Agurkas
Avokadas
Sezamų sėklos
Pora Nori lapelių

Paruošimas:
Ryžius išvirti ir dar šiltus sulaistyti ryžių actu. Į pasirinktą formą (aš naudojau silikoninę formą pailgam keksui) dėti Nori lapą, ant jo ryžius. Viską pabarstyti sezamų sėklomis, sėti sluoksnį avokado griežinėlių, agurko ir sūdytos lašišos. Tada vėl sluoksnis ryžių ir Nori lapeliai. Formą uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve porą valandų.
Valgyti kaip ir įprastus sušius su Wasabi krienais, sojų padažu ir marinuotais imbierais.
Tiesą sakant, galite improvizuoti - dėti tiek sluoksnių, kiek tik norite, galite vietoj lašišos dėti krevetes, o gal išvis tik daržoves. Skanių fantazijų!

O kai turėsiu daug Nori lapų, vėl darysiu įprastus sushi. :)

Sveiki pusryčiai - vaisių salotos su Chia pudingu

Turbūt prieš porą metų neįsivaizduodavau savo pusryčių be kavos su pienu ir bandelės, pyrago ar kokio kito saldau kepinio. Kepdavau pyragus vieną po kito ir, kadangi mano šeimynos vyrai nebuvo tokie saldumynų mėgėjai, valgydavau juos pati bei vaišinau kolegas. Tik staiga įvyko toks keistas dalykas: sulūžo (tiksliau, mažasis šiuo klausimu pasidarbavo) orkaitė ir nebegalėjau kepti pyragų. Įdomiausia tai, kad niekaip negalėjome rasti, kas tą orkaitę sutaisys, o visi meistrai tiesiog sakė, kad laikas pirkti kitą. Taigi taip natūraliai įvyko, kad prisižadėjau sau keisti savo pusryčiavimo įpročius ir nebevalgyti rytais kepinių. Nuo to laiko darbe pusryčiaudama valgau 2 bananus ir (nuo šių metų pradžios) geriu arbatą. O kartais, kai pavyksta atsikelti anksčiau, arba savaitgaliais, lepinuosi vaisių salotomis. 

Pastaruoju metu man labai patinka kokosų pienas. Plaku su juo kokteilius arba pagardinu vaisių salotas. O šiandien pasidalinsiu, kaip ruošiu chia sėklų pudingą, kuriuo gardinu vaisių salotas.

Sudėtis:
1 bananas
1 kriaušė
1 obuolys
Pusė saujos razinų
Šiek tiek anakardžių riešutų
1 valg. šaukštas chia sėklų
Pusė stiklinės kokosų pieno
1 valg. šaukštas agavų sirupo

Paruošimas:
Į kokosų pieną įpilti agavų sirupo ir suberti chia sėklas. Gerai išmaišyti ir palikti 15-20 minučių pastovėti. Chia sėklos turi tokią savybę išbrinkti, dėlto skystis, su kuriuo jos sumaišomos tampa tirštos, pudingo konsistencijos.
Į lėkštę pjaustome vaisius, suberiame razinas, riešutus. Beje, vaisius galite rinktis tokius, kokius mėgstate, ar kokius tuo metu turite. Kai chia sėklos išbrinksta, vaisius užpilti šiuo pudingu, išmaišyti ir skanauti.
Skanių ir sveikų pusryčių!

P.S. Beje, mūsų lietuviški linų sėmenys yra tikrai ne ką blogesni nei chia sėklos. Ir jei maltus linų sėmenis užpilsite skysčiu bei paliksite pusvalandžiui, jūs taip pat turėsite tirštoką "kisielių".
Po tokių pusryčių - tiek su chia, tiek su linų sėmenimis - jausitės žvalūs ir sotūs.