Kad ir kaip bebūtų liūdna, vasara jau pasibaigė. Kadangi šią savaitę atostogauju, tai važiavome per visą Lietuvą į Druskininkus, ir ką - medžiai jau geltonuoja, pliaupia lietus, dangus nuolat pilkas... Toks oras man yra pats nemaloniausias. Su mielu noru visas žiemas praleisčiau kur nors šiltuose kraštuose. Ten, kur yra daug daržovių ir vaisių, kur saulė ir žiemos metu bent kiek išlenda iš už debesų. Bet kol kas tai lieka gražia svajone. Sako, kad svajonės pildosi, tai gal kada nors ir išsipildys mano "paukščio" noras - išskristi žiemai į pietus. :)
O kad nepamirštume, kaip gera vasarą, norime bent lašelį saulės ir šilumos užkonservuoti. Kol dar visiškai nesibaigė pomidorų sezonas, skubame juos kišti į stiklainius ir gaminti naminį pomidorų padažą.
Sudėtis:
1 kg pomidorų
2 dideli svogūnai
2 paprikos
Pusė galvutės česnako (4-5 skiltelės)
Čili pipiras (galima ir nedėti)
Sauja baziliko lapelių (galima naudoti ir džiovintus bazilikus)
Šaukštas smulkintų saulėje džiovintų pomidorų
Druska, pipirai
Cukrus
Balzaminis actas
Paruošimas:
Svogūnus, porą česnako skiltelių, čili pipirą smulkiai sukapoti ir apkepinti keptuvėje su aliejumi. Kitoje keptuvėje ar troškinimo inde pakepinti gabalėliais supjaustytas paprikas. Kai jos suminkštės, į tą pačią keptuvę dėti supjaustytus pomidorus. Troškinti tol, kol pomidorai sukris. Viską pabarstyti druska, pipirais, kitais mėgstamais prieskoniais. Kadangi nuo paprikų ir pomidorų betroškinant atsiskyrė odelės, jas būtina pašalinti pertrinant visą pomidorų ir paprikų troškinį per sietą. [Šitos proceso dalies būtų galima išvengti, jei pomidorai ir paprikos būtų iškart nulupti - pomidorus galite užplikyti verdančiu vandeniu ir jų odelė lengvai atsiskiria, o paprikas galima pakepti orkaitėje ir po to joms suminkštėjus susukti į maistinę plėvelę ar foliją ir taip leisti joms atvėsti. Kai atvėsta, išsuktos iš folijos jos lengvai nusilupa] Kai pomidorų ir paprikų masė tampa be odelių, į ją sudėti kepintus svogūnus su česnakais, baziliko lapelius, trintą česnaką ir saulėje džiovintus pomidorus. Tada viską sutrinti virtuviniu trintuvu (blenderiu) ir vientisą masę vėl statyti ant ugnies. Įberti šaukštą cukraus, įpilti balzaminio acto, jei trūksta, dar įberti druskos. Pomidorų padažą užvirinti ir dėti į iškaitintus stiklainius. Arba suvalgyti pietų metu. :)
Skanaus!
2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis
2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis
Varškės desertas su pistacijomis
Jau beveik keturi mėnesiai nebevalgau jokių pyragų, pyragėlių, sausainių ir kitų kepinių. Na, būna kartais, kad prie progos suvalgau kokį gabalėlį torto, bet tikrai taip nebepiktnaudžiauju kepiniais kaip anksčiau. Juk seniau net neįsivaizduodavau, kaip gali prasidėti rytas be kavos su pienu ir bandelės, pyrago ar kito kokio kepinio. Dabar pusryčiams dažnai renkuosi bananus - sotumo tiek pat, o ir sveikiau.
Iš tiesų niekada negalvojau, kad reikia atsisakyti kepinių, tačiau po kelių labai aiškių ženklų (turbūt atsiųstų kažkieno iš aukščiau, besirūpinančio mano sveikata) nusprendžiau, kad reikia vis dėlto šio patarimo paklausyti. Ir žinot, visai nesigailiu. Dabar manęs jau visai nebetraukia jokie pyragai ir ramiai praeinu pro Maximos konditerijos skyriuje gulintį Kuršėnų vyniotinį, o sugedusi orkaitė visiškai neliūdina.
Nors ir nevalgau pyragų, bet desertų neatsisakiau. Štai vaiko gimtadieniui gaminau puikų ledų tortą (kurį vaikas iki šiol prisimena ir, kai kas nors filmukuose pradeda kalbėti apie tortus, jis bėga į šaldiklį ieškoti torto), o visai neseniai pradėjau gaminti gana riebų, bet labai skanų varškės desertą. Žinoma, geriausia, jei varškė gaminta namuose ir yra nerūgšti.
Sudėtis:
200 ml riebios grietinėlės
150 g varškės
2 valg. šaukštai cukraus
2 valg. šaukštai kondensuoto pieno
Vanilinis cukrus
Pistacijos
Paruošimas:
Grietinėlę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi suplakti iki gana standžių putų. Tik neperplakti - ji turi būti ne kieta, o minkštos konsistencijos. Į grietinėlę sudėti varškę, kondensuotą pieną ir vėl plakti mikseriu, kol viskas gerai susimaišys ir taps vientisa, gražia mase. Ragaujam ir pagal skonį saldinam. Dedam masę į indelius ir pabarstome kepintomis pistacijomis.
Skanaus!
Iš tiesų niekada negalvojau, kad reikia atsisakyti kepinių, tačiau po kelių labai aiškių ženklų (turbūt atsiųstų kažkieno iš aukščiau, besirūpinančio mano sveikata) nusprendžiau, kad reikia vis dėlto šio patarimo paklausyti. Ir žinot, visai nesigailiu. Dabar manęs jau visai nebetraukia jokie pyragai ir ramiai praeinu pro Maximos konditerijos skyriuje gulintį Kuršėnų vyniotinį, o sugedusi orkaitė visiškai neliūdina.
Nors ir nevalgau pyragų, bet desertų neatsisakiau. Štai vaiko gimtadieniui gaminau puikų ledų tortą (kurį vaikas iki šiol prisimena ir, kai kas nors filmukuose pradeda kalbėti apie tortus, jis bėga į šaldiklį ieškoti torto), o visai neseniai pradėjau gaminti gana riebų, bet labai skanų varškės desertą. Žinoma, geriausia, jei varškė gaminta namuose ir yra nerūgšti.
Sudėtis:
200 ml riebios grietinėlės
150 g varškės
2 valg. šaukštai cukraus
2 valg. šaukštai kondensuoto pieno
Vanilinis cukrus
Pistacijos
Paruošimas:
Grietinėlę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi suplakti iki gana standžių putų. Tik neperplakti - ji turi būti ne kieta, o minkštos konsistencijos. Į grietinėlę sudėti varškę, kondensuotą pieną ir vėl plakti mikseriu, kol viskas gerai susimaišys ir taps vientisa, gražia mase. Ragaujam ir pagal skonį saldinam. Dedam masę į indelius ir pabarstome kepintomis pistacijomis.
Skanaus!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)