Tortilijų suktinukai su lašiša

Šiandien turbūt visa Lietuva kalba tik viena tema - olimpinį aukso medalį, kurį iškovojo mūsų 15-metė plaukikė Rūta Meilutytė. Vis dėlto lietuviai - fenomenali tauta: neturim nei gerų stadionų, nei baseinų, valstybiniu lygmeniu skatinam bene vien tik krepšinį, bet mūsų šalies atstovai vis sugeba iškovoti kokį nors medalį olimpinėse žaidynėse ar pasaulio / Europos čempionatuose. Nerealu! Kur tie sportininkai treniruojasi ir kaip jie sugeba pasiekti tokių rezultatų - tai didžiausia mįslė.

Tiesa, nacionalinė televizija laidoje "Labas rytas" rodo reportažų ciklą "Lietuvos sporto viltys", bet iki šiol apie savo šiuolaikinius herojus sužinodavom tik tada, kai jie užlipdavo ant čempionų pakylos. Gal iš tiesų turėtume atsigręžti ir į kitas sporto šakas, o ne tik religija laikyti krepšinį?

Džiugu, kad Lietuvoje yra gerų ir perspektyvių sportininkų ir kad jie (nors kai kurie ir negyvena mūsų šalyje) vis tiek atstovauja Lietuvai svarbiose sporto varžybose.

O aš, kaip ne sportininkė ir visai net nesanti šalia jų, galiu pasakyti, kad valgyti reikia visiems. Ir aš galėčiau mūsų šalį atstovauti nebent mėgėjų kulinarų varžybose. :) Tad šiandien siūlau pasigaminti suktinukus su lašiša ir maskarpone sūriu.

Sudėtis:
6 tortilijų (apvalių, vidutinio dydžio) lakštai
200 g maskarpone sūrio
Pora šaukštų grietinės
Sauja žalių konservuotų alyvuogių
Pora raugintų agurkų
Pundelis krapų
Pora šviežių agurkų
200 g sūdytos lašišos

Paruošimas:
Maskarponės sūrį sumaišyti su labai smulkiai sukapotomis alyvuogėmis, raugintais agurkais ir krapais. Kad masė nebūtų per tiršta, įdėti porą šaukštų grietinės. Druskos į masę nedėjau, nes rauginti agurkai ir alyvuogės suteikia pakankamai sūrumo.
Masę tepti ant tortilijų lakštų. Viename lakšto šone dėti ilgomis juostelėmis supjaustytą agurką ir lašišą (kaip ruošiant sušį) ir susukti. Susuktas tortilijas suvynioti į maistinę plėvelę ir kelias valandas palaikyti šaldytuve. Prieš patiekiant supjaustyti gabalėliais.
Skanaus!

Lašišų vėrinukai su daržovėmis

Tai karštasis patiekalas tiems, kurie nenori daug laiko praleisti virtuvėje. O dar geriau tokį gaminti, kai ruošiatės šventei, nes vakarėlio dieną reikės tik užmauti žuvį ant iešmelių ir pašauti į orkaitę.

Sudėtis:
Lašišos filė (7 suaugusiems ir 3 vaikams pamaitinti naudojau 2 kg svorio lašišos filė)
250 g vyšninių pomidorų
Maža jauna cukinija
Keli šaukštai sojų padažo
2 šaukštai medaus
3 skiltelės česnako
Keli šaukštai aliejaus
Juodieji pipirai
Džiovintas bazilikas

Paruošimas:
Lašišos filė supjaustyti vidutinio dydžio kubeliais (kaip šašlykams). Atskirame inde paruošti marinadą: sojų padažą, medų, aliejų sumaišyti su pipirais, baziliku ir smulkiai sukapotu česnaku. Marinadą užpilti ant žuvies ir gerai išmaišyti, kad skystis pasiskirstytų ant visų žuvies gabalėlių. Palikti žuvį marinuotis per naktį.
Cukiniją nulupti ir daržovių skustuku supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Cukiniją dėti į indą ir užpilti verdančiu vandeniu - taip jos taps lankstesnės.
Ant iešmelių mauti gabalėlį žuvies, po to vyšninį pomidorą, vėl žuvies, susuktą į ritinėlį cukinijos gabalėlį ir pabaigai vėl žuvies.
Iešmelius dėti į šiek tiek riebalais pateptą kepimo skardą ir kepti orkaitėje apie 15-20 min.
Patiekti su daržovėmis. Skanaus!

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su tunu

Sluoksniuota tešla yra tikras gėris. Man ji patinka, nes gaminti su ja paprasta, o rezultatas visada geras. Pati sluoksniuotos tešlos minkyti dar nesu bandžiusi. Nežinau, ar kada ryšiuosi tą daryti, nes viskas atrodo užtrunka labai ilgai ir tas šimto kartų kočiojimas nelabai vilioja. Todėl sluoksniuotą tešlą (dažniausiai mielinę) perku parduotuvėje. Žinoma, turbūt savo pagaminta tešla būtų visai kitokia - juk ten kočiojant dėčiau tikro sviesto, o ne margarino, kaip daro tie tešlos gamintojai. Bet kol kas sluoksniuotos tešlos gaminimas namie atidedamas geresniems laikams (kai turėsiu daugiau laisvo laiko).

Jau esu rašiusi apie beveik kibinus, pyragėlius su kopūstais, tortą, pyragą su obuoliais, pagamintus iš sluoksniuotos tešlos. O šį kartą dalinuosi pyragėlių su tunu receptu. Šie pyragėliai vaiko gimtadienyje buvo lyg maži plaustai su burėmis. Taip papuošti visiškai lengva - į pyragėlį reikia įsmeigti medinį pagaliuką, o ant jo burę suformuoti iš popierinio trikampio.

Sudėtis:
2 morkos
Svogūnas
1 skiltelė česnako
Skardinė tuno aliejuje
Sauja smulkintų krapų
Pakuotė sluoksniuotos mielinės tešlos
Druska, pipirai
Kiaušinis aptepimui

Paruošimas:
Svogūną smulkiai supjaustyti ir apkepinti keptuvėje ant aliejaus. Kai svogūnai taps skaidrūs, įmesti stambiai tarkuotas morkas, įberti druskos, pipirų. Daržoves pakepinti, kol taps beveik minkštos. Tada nuimti nuo ugnies, įspausti česnako skiltelę, sumesti smulkiai kapotus krapus, tuną ir gerai išmaišyti. Įdaras paruoštas.
Tešlą atšildyti, supjaustyti stačiakampiais. Ant jų dėti šiek tiek įdaro, patepti tešlos kraštus plaktu kiaušiniu ir sulipdyti. Pyragėlio viršų taip pat aptepti plaktu kiaušiniu ir dėti į kepimo skardą. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.
Skanaus!

Pirmasis vaiko gimtadienis

Pagaliau radau laiko aprašyti pirmąjį mūsų vaiko gimtadienį.

Jau gerokai prieš šią šventę pradėjau galvoti vakarėlio temą ir pirmiausia, kas šovė į galvą, tai jūrinė tematika (juk vaikas gimė Klaipėdoje). Internete prisižiūrėjau krūvas nuotraukų iš visokių jūrinių gimtadienių ir kitokių švenčių. Tiesa, tos prisirankiotos idėjos dingo, mirus senojo kompiuterio kietajam diskui, bet kai kas liko galvoje. :) Tad gimtadienis buvo dryžuotas, jūrinis.

Taip atrodė kvietimas į gimtadienį.

Šventės rytą kambarį papuošėm popierine girlianda. Ją pagaminti visai paprasta, o atrodo tikrai įspūdingai ir namai pavirsta šventiškais.

Tiesa, girliandos iki šiol taip ir nenukabinom. Tegul mūsų namuose būna šventė ištisus metus. :) Arba pakeisim ją kokia kita, kai artės kitos šventės.

Svečiai paisė kvietime nurodyto aprangos kodo ir (beveik visi) buvo apsirengę dryžuotai. Atrodėm tikrai smagiai. Vaikas buvo mažasis jūreivis su specialiais jūreiviškais marškinėliais ir dryžuotais šortais. Iš pradžių jam buvo nejauku pamačius tiek svečių, bet vėliau įsidrąsino ir lipo ant ką tik dovanų gauto medinio arkliuko.

Aišku, mano didžiausias dėmesys buvo sutelktas į stalą. Tiesa, visi svečiai surinko į gimtadienį šiek tiek per anksti, tai kai kurioms puošybos detalėms man tiesiog nebeliko laiko. Bet ant stalo buvo servetėlės jūrine tematika ir kiekvienas svečias gavo po baltai mėlyną saldainį. O per skubėjimą pamiršau ant stalo pridėlioti kriauklių ir jūros akmenėlių.

Maistas taip pat buvo pritaikytas prie gimtadienio tematikos, todėl patiekalai arba atrodė kaip laiveliai, arba buvo pagaminti iš pagrindinės jūros gėrybės - žuvies. Vienas patiekalas - užkandis su arbūzais - iškrito iš konteksto, bet jį labai norėjau išbandyti ir (kad jau visai neišsiskirtų iš kitų patiekalų) pagaminau žvaigždžių (sakykim, jūros) formos. :)

Gimtadienio meniu buvo toks:

Užkandžiai
Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su tunu
Krevetės su sojų padažu
Užkandėlės su arbūzu ir Feta sūriu
Tortilijų suktinukai su lašiša

Karštasis patiekalas
Lašišų vėrinukai su daržovėmis
Daržovių salotos (salotų lapai, pomidorai, agurkai, braškės, aliejaus-citrinų sulčių užpilas)

Desertas
Vaisių laivas iš meliono
Biskvitinis tortas su braškėmis
Braškių limonadas

Prisivalgę ant popierinio vėjo malūnėlio parašėm po vieno žodžio linkėjimus vaikui gimtadienio proga. Vėliau fotografavomės ir... vaikas pavargo. Svečiai išvažiavo prie jūros, o vaikas lyg ir susiruošė miegoti. Tiesa, jis po to apsigalvojo, tad vietoj linksmybių pajūryje ėjom žaisti į kiemą.

Toks buvo tas pirmasis gimtadienis. Kitais metais galvosim kitokią vakarėlio temą ir atitinkamai puošimės. O receptais pamažu pasidalinsiu. Laukite. :)

Morkų pyragas

Anksčiau į visokius pyragus su morkom, cukinijom, burokėliais ir kitom daržovėm žiūrėjau atsargiai - nelabai man derinosi daržovės desertuose. Ir dabar negaliu sakyti, kad jau viską išbandžiau, bet prieš kelias dienas iškeptas morkų pyragas pranoko visus lūkesčius. Jis tiesiog tirpo burnoje - toks purus, lengvas, bet kartu ir gana sotus.

Sudėtis:
150 g margarino
2-3 valg. šaukštai aliejaus
1/3 stiklinės cukraus
1 labai kupinas valg. šaukštas rudojo drėgnojo cukraus "Farinas"
2 valg. šaukštai dirbtinio medaus
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
2 nedidelės morkos
3 kiaušiniai
Vanilinis cukrus
3-4 valg. šaukštai kvietinių miltų
Glajui:
2-3 valg. šaukštai cukraus pudros
Pusės citrinos sultys

Paruošimas:
Margariną ištirpinti, suberti cukrų, vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti. Kai margarinas su cukrum šiek tiek atvės, įmušti po vieną kiaušinius ir išmaišyti. Suberti kepimo miltelius, įpilti aliejų ir dar kartą išmaišyti. Morkas nuskusti ir smulkiai sutarkuoti (aš tarkuoju per tokią smulkią burokinę tarką - vidutinė tarp burokinės ir visai smulkios, per kurią trinamos bulvės cepelinams). Tarkuotas morkas mesti į tešlą. Po to suberti miltus ir gerai viską išmaišyti. Masė turi būti labai tirštos grietinės konsistencijos. Tešlą supilti į riebalais išteptą kepimo formą ir kepti 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. (vis žiūrėkite, kaip kepa, ir tikrinkite su mediniu pagaliuku. Tik jokiu būdu pirmąsias 15 min. kepimo neatidarinėkite orkaitės).
Kai pyragas iškepa, išimkite į lėkštę ir jam truputį atvėsus, užpilkite glajų, pagamintą iš cukraus pudros ir citrinos sulčių.
Leiskite pyragui visiškai atvėsti ir ... skanaus!

Cukinijų - bulvių blynai

Et, rodos vasara niekada neateis. O gal ji jau praėjo?.. Su kolegom prisiminėm juokelį, kad lietuviai devynis mėnesius laukia vasaros, o po to tris mėnesius - gero oro. Taip ir yra. Įpusėjo antrasis vasaros mėnuo, o aš net nespėjau visų savo turimų rūbų, trumpom rankovėm, iš spintos užkaborių išsitraukti. O kai už lango apsiniaukę ir lyja, tai norisi tik įsisupti į antklodę ir nelipti iš lovos.

Bet ką aš čia taip liūdnai. Iš tikrųjų tai noriu pasakyti, kad labai džiaugiuosi bent tuo, kad turgus lūžta nuo įvairiausių vaisių, uogų ir daržovių. Vis vaikštom ir ieškom tų tikrųjų ūkininkų, kurie patys augina daržoves, nepila per daug trąšų (ar net augina ekologiškai ir pateikia tą patvirtinančius pažymėjimus), maloniai bendrauja ir siūlo šviežias daržoves bei vaisius. Oi, kiek galima visko tuose turgeliuose prisižiūrėti... Pilna tokių, kurie tik apsimeta ūkininkais ir kalba tai, ką tu nori girdėti. Bet iš tiesų matai, kad vieną savaitę jie parduoda daržoves su užrašais "Lenkija", o kitą savaitę tos pačios daržovės jau tampa jų pačių augintomis. Todėl labai svarbu įžvelgti ir tai, kas slypi už žodžių - bendrauti ir, žinoma, ragauti.

Beje, vakar nusipirkau tikrų lietuviškų trešnių. Aš šias uogas labai mėgstu, bet tos didelės tamsiai raudonos uogos iš Lenkijos ar Vengrijos yra be jokio skonio. O vakar netyčia užtikau ūkininką, visą įdegusį, besišypsantį, kuris pasakojo apie savo ekologinį ūkį ir siūlė atvažiuoti patiems prisiskinti trešnių. Na, pati gal nevažiuosiu skinti, bet tos jo nuskintos uogos pasakiškos. Tikros. Saldžios. Skanumėlis.

Jokio recepto iš trešnių nepasiūlysiu, nes jos ir be jokio "pagerinimo" gerai į pilvą lenda. Todėl šiandien siūlau receptuką su cukinijomis ir šviežiomis bulvėmis.

Sudėtis:
Cukinija
3-4 bulvės
1 kiaušinis
Pora šaukštų miltų
Druska, pipirai
Sauja svogūnų laiškų
Aliejaus kepimui
Padažui:
Pora agurkų
Česnako skiltelė
Pundelis krapų
200 ml natūralaus jogurto be priedų

Paruošimas:
Cukiniją ir bulves nuskusti, sutarkuoti burokine tarka. Įmušti kiaušinį, pagardinti prieskoniais ir suberti miltus bei susmulkintus svogūnų laiškus. Gerai išmaišyti ir blynus kepti keptuvėje ant aliejaus.
Blynus galima pateikti su jogurtiniu padažu. Jam stambiai sutarkuoti porą agurkų, įberti susmulkintus krapus, įspausti česnako skiltelę, pagardinti druska, pipirais ir sumaišyti viską su natūraliu jogurtu be priedų.
Be to, skanu į lėkštę prisidėti salotų (rukola ar kaip jos ten lietuviškai vadinamos). Skanaus!

Idėja: rankų darbo gėlės

Šį savaitgalį esame pakviesti į vaikišką gimtadienį, kuriame privalomas aprangos kodas - gėlės. Man, kaip moteriškei, paprasčiau: užsimetei gėlėtą sijoną ar suknelę ir pirmyn. O ką daryti su dviem mūsų šeimos vyrukais, kurie (aišku) gėlėtų marškinių ar kelnių neturi. Tai dabar ir suku galvą, po kokią gėlę jiems įsegus. Todėl ir Jums siūlau pasidairyti po mano rastas rankų darbo gėlių pievas.

Kelias rankų darbo gėlių idėjas jau buvau pateikusi, rašydama apie dovanas mamoms.

Man labai gražiai ir dailiai atrodo gėlės, pagamintos iš paprastų popierinių servetėlių. Dar nebandžiau jų gaminti pati, bet, manau, pabandysiu.


Nuotrauka ir gaminimo schema čia: Zakkalife.blogspot.com

Jei labiau mėgstate gvazdikus, galite pasigaminti ir juos.

Nuotrauka ir gaminimo schema čia: Foldingtrees.com

Jei skirtingai sukarpysite servetėles, gausite skirtingas gėles.

Nuotrauka iš čia: Diy-wedding-flowers

Ekologiškas ir daiktų perdirbimo idėjas palaikantiems žmonėms patiks gėlės iš užtrauktukų.

Nuotrauka iš čia: Giddyappony.blogspot.com

O gal geriate daug gėrimų skardinėse ir netyčia turite pasilikę atidarymo žiedelius? Štai jums idėja.

Nuotrauka iš čia: Curbly.com


Geltonos gėlės iš siūlų bumbuliukų - paprasta ir gražu.

Nuotrauka ir gaminimo schema čia: Itsoverflowing.com

Mano jau išbandyta schema - nuostabios rožės, pagamintos iš juostelės. Tiesa, būtinai šias gėles susiūkite, nes po kurio laiko juostelės (ypač atlasinės) išsivynioja ir gėlės tampa nebe gėlėmis.

Nuotrauka ir gaminimo schema čia: Burdastyle.com



Mėgstantiems origami, patiks japoniškos išlankstytos gėlytės.

 

Nuotrauka ir gaminimo schemų nuorodos čia: Elizabethannedesigns.com

Dar viena idėja - gėlės iš popierinių keksiukų formelių.

Nuotrauka ir gaminimo schemos čia: Marthastewart.com


O pabaigai visai paprastų siūtų gėlyčių pavyzdėliai.

Nuotrauka iš čia: Swakembroidery.com

Kaip matote, gėlės gali būti ne tik skintos iš darželio. Gerų Jums idėjų, gražių gėlių. Po savaitgalio parodysiu, kokias gėles mes įsisegėm į atlapus ir koks gėlėtas gimtadienis įvyko.

Naminiai bulvių traškučiai

Net nepastebėjau, kaip prabėgo savaitgalis. Dvi dienos praėjo kaip viena akimirka ir, kaip visada, nespėjau nuveikti visko, ką buvau suplanavusi (ar bent jau norėjau nuveikti). Bet graužtis nėra dėl ko - visi sveiki, sotūs ir apsikirpę. :) Vakar buvo ta diena, kai ėmėm žirkles į rankas ir trumpinom vaikui plaukus. Dabar jis atrodo kaip tikras berniukas - ne su į akis lendančiais ir ausis dengiančiais plaukais, o kirptas beveik bliūdeliu.

O kad vakaras būtų sotesnis, pasigaminom naminių bulvių traškučių. Tokio maisto iš parduotuvės neperku jau gana seniai. Kartais kelis pirktinius čipsus paragauju pas tėvus, bet šiuo pirktinių gėriu nepiktnaudžiauju. Kartais pagalvoju, kad būtų skanu suvalgyti traškučių su kokiu jogurtiniu ar avokadų padažu, bet sustabdau save pagalvojus, kad visokių E mano organizmui tikrai nereikia. Geriau paimu tortilijas ir jas pakepinu orkaitėje - gaunasi visai ne prastesni traškučiai. O šį kartą pasižaidžiau virtuvėje ir pasigaminau bulvinius traškučius. Užtrukau, bet buvo verta.

Sudėtis:
Bulvės
Mėgstami prieskoniai

Paruošimas:
Bulves nuskusti ir supjaustyti labai plonais griežinėliais. Bulvių griežinėlius nuplauti ir nusausinti. Dėti juos į kepimo skardą, apibarstyti mėgstamais prieskoniais ir kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje, kol pasidarys rusvi ir traškūs. Žinoma, didžiausias privalumas šiuo atveju - tolygiai kepanti orkaitė.
Skanaus traškėjimo!

Lietuvos tinklaraštininkų susitikimas BlogOut

Kas mane sekat Facebook'e, tas jau turbūt žinot, kad penktadienį lankiausi Lietuvos tinklaraštininkų susitikime "Blogout". Man, kaip pradedančiai tinklaraštininkei, šiame susitikime buvo įdomu išgirsti patyrusių blog'ų autorių pranešimus apie nuomonės reiškimo laisvę, apie tinklaraščių vertės kūrimą ir pan. Pasirodo, yra žmonių, kurie iš tiesų pragyvena iš savo rašomų blog'ų. Tik viena smulkmena, kad rašyti reikėtų angliškai, o ne viena seniausių pasaulio kalbų - lietuvių.

Kaip žmogus, šiek tiek susijęs su komunikacija, daug tikėjausi iš pranešimo apie socialinės ir tradicinės žiniasklaidos konkurenciją, bet šiek tiek tuo pranešimu nusivyliau. O gal mano lūkesčiai buvo per dideli?

Tiesa, ir nelabai supratau, kuo su blog'ais buvo susijęs Džiugo Paršonio pranešimas. Šiaip buvo įdomu pasiklausyti visokių išvedžiojimų apie tai, kad nereikėtų ištisus vakarus žiūrėti televizoriaus, o geriau šį laiką skirti sau, bet gal kažkur kokia paslėpta mintis apie blog'us ir buvo - tik aš tos minties po gausybe informacijos neradau.

Be to, reikia pagirti organizatorius už puikų renginio vietos parinkimą ir patį renginio organizavimą. Tiesą sakant, esu ta, kuriai per savo ankstesnę profesinę veiklą teko suorganizuoti turbūt daugiau nei 100 renginių, tad šis pasisėdėjimas "Klaipėdos" viešbučio panoraminėje salėje sukėlė ir šiokią tokią nostalgiją. Bet kita vertus, atsipūčiau, kad nebetenka bastytis po visą Lietuvą su dalomosios medžiagos dėžėmis ir renginių dalyvių registracijos lapais. :) Nukrypau nuo temos konkrečiai....

Taigi apie blogger'ius aš čia.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad kiti Lietuvos blogger'iai tokie pat eiliniai piliečiai: gal kiek uždari, susikaupę, bet turbūt taip ir turi būti - visi savo mintimis dalinasi interneto erdvėje. Tikiuosi, kad Lietuvoje aktyvių tinklaraštininkų ateityje bus daugiau nei 30, jie nebūtinai visi rašys apie IT, ir tokie susitikimai bus masiškesni. :)

Panna Cotta su trintomis braškėmis

Panna Cotta... Anksčiau man šis pavadinimas skambėjo labai gražiai ir atrodė, kad šį desertą pagaminti bus be galo sudėtinga. O iš tikrųjų viskas taip paprasta, kad kai norisi ko nors saldaus, o nesinori per daug kuistis virtuvėje, griebiuosi gaminti būtent Panna Cotta. Sako, kad itališkai šis pavadinimas reiškia kaitintą (virtą) grietinėlę, bet esu girdėjusi, kad norintiems maitintis ne taip kaloringai, siūlomas variantas ne iš grietinėlės, o iš neriebaus pieno.

Ir žinoma, šis desertas braškių sezonu negali būti be trintų braškių. Vanile kvepiantis grietinėlės desertas su braškėmis .... mmmm....

Tiesa, esu bandžiusi patiekti šitą gėrį ir su trintais persikais, trintomis vyšniomis, bet... braškės ir grietinėlė - vienareikšmiškai yra geriausios draugės.

Sudėtis:
200 ml riebios grietinėlės
200 ml pieno
Keli valg. šaukštai cukraus
Vanilės ekstraktas (aišku, geriausia tikra vanilė...)
Kupinas valg. šaukštas želatinos
Braškės

Paruošimas:
Želatiną užpilti trupučiu vandens ir palikti išbrinkti.
Į prikaistuvį supilti grietinėlę ir pieną, suberti cukrų ir kaitinti iki tol, kol taps labai karšta, bet neužvirs. Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol visiškai ištirps. Pakaitintą želatiną supilti į pieno ir grietinėlės puodą, gerai išmaišyti. Supilstyti į formeles, stiklinėles ar taures, atvėsinti, o vėliau dėti į šaldytuvą keletui valandų. Kai sustings, patiekti su trintomis braškėmis.
Skanaus!

Burokėlių salotos su Fetos sūriu

Rodos, mano dienotvarkėje dabar viskam trūksta laiko. Prieš savaitę atšventėme vaiko pirmąjį gimtadienį [kai tik rasiu laisvą valandėlę, visus šventinio stalo receptus aprašysiu] ir iškart po jo aš vėl pradėjau dirbti. Todėl dabar gyvenam kitokiu ritmu - ryte keliamės, ruošiamės kas į darbą, kas žaisti, o vakare kuičiuosi virtuvėje ruošdama maistą rytojaus dienai. Patiekalai gal ir nebe tokie išradingi, o ir nufotografuoti jų nebebūna kada. Tikiuosi, savaitgaliai bus tas laikas, kai galėsiu virtuvėje pasisukioti daugiau dėl malonumo, o ne iš reikalo.

Bet nėra taip blogai - valgom skaniai, visi sotūs ir patenkinti. O ir vaikas apsiprato dienomis būti be mamos. Tik jau kai grįžtu, tai užsikaria pusvalandžiui "maišiukas" ant rankų.

Kadangi vaiko gimtadieniui aprašyti reikia daugiau laiko, tad šiandien dalinuosi paprastesniu receptu - salotos su burokėliais ir Fetos sūriu. Pastaruoju metu labai pamėgau burokėlius, o burokėlių, pomidorų ir Fetos derinys man išvis atrodo fantastiškas. Pabandykit!

Sudėtis:
Indelis konservuotų burokėlių obuolių sultyse [šitie būna nerūgštūs]
200 g vyšninių pomidorų
Skardinė žalių alyvuogių
Sauja krapų
200 g Fetos sūrio
2 valg. šaukštai grietinės
Keli laiškiniai svogūnai
Pora šaukštų alyvuogių aliejaus
Šlakelis balzaminio acto

Paruošimas:
Į indą sudėti burokėlius, per pusę supjaustytus vyšninius pomidorus, alyvuoges, susmulkintus krapus ir svogūnų laiškus. Užpilti aliejaus, balzaminio acto ir sumaišyti. Palikti pastovėti bent pusvalandį, kad skoniai susimaišytų.
Fetos sūrį sutrinti šakute ir sumaišyti su pora šaukštų grietinės.
Po to pusvalandžio salotas permaišyti, dėti į lėkštę. Ant viršaus dėti po gabalėlį pertrinto Fetos sūrio. Kas bijo papildomų riebalų, Fetos sūrį gali su grietine ir nemaišyti, o tiesiog palaužyti jį gabalėliais ant salotų. Aš sūrį sumaišiau su grietine, kad jo skonis būtų švelnesnis ir ne toks sūrus.
Skanaus!