Beveik žaliavalgiškas saulėgrąžų paštetas

Turbūt prieš gerus metus plačiai imta kalbėti apie žaliavalgystę. Neva toks gyvenimo būdas labai sveikas, labiausiai mus suartina su gamta ir pan. Populiariausias naujienų portalas net turėjo rubriką - Žaliavalgės dienoraštis. Tiesą sakant, šis eksperimentas buvo pasibaisėtinas - visiškai nesigilino į žaliavalgystės principus, o tų straipsnių autorė pasižymėjo begemoto apetitu ir valgė beveik vien bananus. Skaičiau ir bambėjau: nejaugi žaliavalgiai tokie neišradingi ir valgo tik salotas ir vaisius?

Vėliau akis užkliuvo už kitų interneto puslapių, kuriuose buvo pateikiami žaliavalgiški receptai. Išvada viena: viskas trinta pertrinta, daugybė riešutų, sėklų ir (kas man baisiausia) visas maistas šaltas. Aišku, jei gyveni šalyje, kur ištisus metus termometro stulpelis pakyla daugiau nei 20 laipsnių aukščiau nulio, tai gal tokia gyvenimo dieta ir tinka, bet mūsų gimtinėje žiemą savęs neįsivaizduoju be arbatų, sriubos ir galų gale be cepelinų. :)

Kita vertus, išbandyti kokių neva žaliavalgiškų receptų niežtėjo nagai, tai šiandien ir išbandžiau - gaminau saulėgrąžų paštetą. O pavadinau jį beveik žaliavalgišku todėl, kad vis dėlto kepinau svogūną ir skrudinau pačias saulėgrąžas, o juk tikrieji žaliavalgiai nieko nekepina ir nekaitina daugiau nei iki 45 laipsnių temperatūros.

Sudėtis:
150 g saulėgrąžų sėklų
Pusė gerai prinokusio avokado
Svogūnas
Skiltelė česnako
Šlakelis aliejaus
Druska

Paruošimas:
Saulėgrąžų sėklas pakepinti. Svogūną supjaustyti smulkiai ir pakepinti keptuvėje ant aliejaus. Į virtuvinį trintuvą (galima naudoti ir mėsmalę, jei tokią turite) suberti saulėgrąžas, česnaką, apkepintą svogūną su visu aliejumi ir pusę avokado. Viską sutrinti iki beveik vientisos masės. Pagardinti druska.

Paštetą valgyti reikėtų su daržovėmis - aš jį tepiau ant agurko skiltelių. Galiausiai, turiu paminėti, kad tai be galo be krašto sotus ir, aišku, kaloringas patiekalas, todėl kad ir kokie alkani būtumėt, jo daug nesuvalgysit.
Skanaus!

Graikinių riešutų padažas žuviai

Labai daug patiekalų gardiname padažais. Sakyčiau, kad mūsų dviejų su puse asmenų šeimoje be padažo neapsieina beveik nė viena vakarienė ar pietūs. Aišku, aš kalbu ne apie ketčupus iš stiklainių, o gerus, skanius, namie ruoštus padažus ir pagardus.

Padažai tinka prie visko - jais gardiname orkaitėje keptas bulves, daržoves, žuvies kukulius, vegetariškas dešreles, įvairius apkepus (pavyzdžiui, iš ryžių dribsnių) ir t.t. Jau net nekalbu apie tai, kad cepelinai ar kugelis neįsivaizduojami be gero padažo. Žinoma, tiems, kurie laikosi visokių dietų, turbūt padažais piktnaudžiauti ir nereikėtų, bet lašelis gero pagardo tikrai padės pasimėgauti maistu, nesukeldamas jokių baisių pasekmių.

Todėl šiandien siūlau riešutinio padažo receptą, kuris puikiai tinka prie žuvies - keptos, virtos ar troškintos. Receptą nusižiūrėjau iš mamos. Ji tokį padažą ruošia, kai per šventes kepa kokios nors žuvies filė. Užpila tą padažą ant iškeptos žuvies ir kuo ilgiau ta žuvis su padažu stovi ant stalo, tuo gardesnė ji darosi. Žodžiu, man toks užkandis labai prie širdies. :)

Aš šį kartą ruošiau maltos žuvies kepsniukus, su kuriais ir patiekiau padažą. O kadangi pora tų kepsniukų liko, tad šiandien juos pabaigiau pasigamindama žuvainį (t.y. žuvies sumuštinį aka fish-burger). Manau, tokius ruošti moka net ir koks mokinukas, todėl šį kartą rašau tik apie padažą.

Padažo sudėtis:
Sauja graikinių riešutų
2 valg. šaukštai majonezo
Valg. šaukštas natūralaus jogurto be priedų (man atrodo, kad mano mama jo nenaudoja, o deda tik majonezą)
2 skiltelės česnako
Druska, pipirai pagal skonį

Paruošimas:
Graikinius riešutus ir česnaką sudėti į virtuvinį trintuvą ir sumalti. Masę sumaišyti su jogurtu ir majonezu, pagardinti druska, pipirais. Baigta! Skanaukite su žuvimi.

Tortas su obuoliais ir jogurtu

Tas laikrodžio sukinėjimas pirmyn atgal man visiškai nepatinka. Kai rudenį persukam ir rytais miegam valanda ilgiau, tai dar galiu suprasti, bet dabar dingusi valanda kažkaip sujaukia visą kasdienybę. Net vaikas, kuriam kaip ir turėtų būti vienodai, ką laikrodis rodo, ir tas pasimetė, jo dienotvarkė susijaukė. Labai tikiuosi, kad greitai priprasim prie pasikeitimų ir vėl gyvensim pagal įprastą režimą.

O kad nuotaika dėl dingusios valandos pagerėtų, siūlau išsikepti biskvitinį tortą su obuolių uogiene ir jogurtu. 

Sudėtis:

Biskvitui:

4 kiaušiniai

4 valg. šaukštai cukraus

4 valg. šaukštai miltų

Vanilinis cukrus

Pertepimui:

Obuolių uogienė

Jogurto kremui:

300 g natūralaus jogurto be priedų

3 valg. šaukštai cukraus

Vanilinis cukrus

1 valg. šaukštas želatinos

Paruošimas:

Pirmiausia iškepti biskvitą. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Trynius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi išplakti iki baltos vientisos masės. Kitam inde išplakti baltymus iki standžių putų. Į išplaktus kiaušinio trynius dėti miltus ir gerai išmaišyti. Po to sukrėsti plaktus baltymus ir atsargiai išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo formą, išteptą riebalais. Kepti iki 180-190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 

Jogurtiniam kremui jogurtą išsukti su cukrumi (ar geriau cukraus pudra, nes ji geriau ištirpsta) ir vaniliniu cukrumi. Jei mėgstate, galite įberti šiek tiek cinamono. Želatiną užpilti keliais šaukštais vandens ir leisti išbrinkti. Po to pakaitinti ant silpnos ugnies, kol grūdeliai visiškai ištirpsta. Atvėsusią želatiną supilti į jogurtą ir išmaišyti. 

Atvėsusį biskvitą perpjauti ir pertepti obuolių uogiene. Aišku, galima ir kita mėgstama uogiene. Ant torto viršaus užpilti jogurto kremą ir dėti tortą į šaldytuvą per naktį. 

Nieko įmantraus, bet prie arbatos pats tas. Skanaus!

Sesers receptas: sūrio pyragėliai su kumpiu

Sudėtis:
125 g miltų

100 g sviesto

115 g vandens

4 kiaušiniai

120 g stambia tarka sutarkuoto sūrio pasirinktinai

150 g virto kumpio

druskos, maltų pipirų

malto muskato riešuto

Paruošimas:

Paruošti plikytą tešlą: puode užvirti pasūdytą vandenį su sviestu, kaitinti iki sviestas pilnai išsilydys. Kai vanduo užverda, vienu ypu suberti miltus ir mediniu šaukštu greitai išmaišyti, iki masė pradės atšokinėti nuo kaitinimo indo sienelių ir sušoks į gabalą. Tada tešlą perdėti į kitą indą ir įmaišyti po vieną kiaušinį(kiaušinį reikia labai gerai įmaišyti, tik tada dėti kitą ir vėl įmaišyti). Pagardinti maltais pipirais bei maltu muskato riešutu. Sutarkuoti fermentinį sūrį, suberti į tešlą, gerai išmaišyti.
Virto kumpio griežinėlius supjaustyti plonomis juostelėmis ir, sudėjus į tešlą, gerai išmaišyti. Galima įberti šviežiai pjaustytų krapų ar kitų šviežių žolelių pagal skonį. Įkaitinti orkaitę iki 180°C.
Į keksiukų kepimo formas sudėti tešlos (pakabinti po gerą valg. šaukštą) ir pastatyti kepti 20-25 minutėms. Pyragėlių paviršius turi būti dailiai apskrudęs. Iškepusius pyragėlius patiekti iš karto arba atvėsinti ir valgyti kaip užkandį.

Žuvies kukuliai pomidorų padaže

Ketvirtadienis - žuvies diena. Todėl traukiam iš šaldiklio žuvį ir gaminam kukulius pomidorų padaže.

Sudėtis:
0,5 kg žuvies filė (aš naudojau menkę)
2 skiltelės česnako
Pora  šaukštų sezamo sėklų
Kiaušinis
Keli šaukštai maltų džiuvėsėlių
2 svogūnai
Raudonoji paprika
Skardinė konservuotų pomidorų savo sultyse
Tailandietiškas saldus čili padažas (aš naudoju tokį)
Šiek tiek citrinos sulčių
Druska, pipirai, džiovintos petražolės

Paruošimas:
Į virtuvinį trintuvą (kombainą ar kaip kitaip jis vadinasi) sudėti pasmulkintą žuvies filė, česnako skilteles ir pusę svogūno. Viską sumalti, įmušti kiaušinį, suberti džiūvėsius, sezamo sėklas, pagardinti druska, pipirais ir sumaišyti.
Likusį svogūną supjaustyti pusžiedžiais, suberti į keptuvę ir pakepinti minutę kitą su trupučiu aliejaus. Po to ant svogūnų patalo dėti kukulius, suformuotus iš žuvies faršo. Truputį pakepinti ir į keptuvę įpilti šiek tiek vandens. Keptuvę uždengti ir leisti kukuliams pasitroškinti. Po kelių minučių į keptuvę sudėti konservuotus pasmulkintus pomidorus, supilti sultis nuo jų. Įberti šiek tiek druskos. Be to, įpilti Tailandietiško saldaus čili padažo. Jo kiekis priklauso nuo jūsų skonio - jei mėgstate aštriau, tai šliūkštelkite daugiau. :) Galiausiai, sudėti juostelėmis pjaustytą papriką, įspausti citrinos sulčių. Vėl keptuvę uždengti ir palikti troškintis 5-7 minutes. Keptuvę nuimti nuo ugnies, suberti džiovintas petražoles ir išmaišyti.
Kukulius patiekti su kuskuso kruopomis ir daržovėmis. Skanių pietų!

Laikas rankdarbiams

Vakar nieko negaminau - valgėm sumuštinius su juoda duona, avokadu ir tunu, iš šaldytuvo traukėm iš praėjusios dienos likusią trintą žiedinių kopūstų sriubą (dar viena variacija trintų sriubų tema).

Dabar visas savo laisvas akimirkas leidžiu rankdarbiams, o tiksliau - prie savo mezginio. Porą valandų praleidau vaikščiodama keliais aplink gabalą tapeto, ant kurio braižiau savo būsimo megzto palto iškarpas. Po to, kai vaikas vakare šiaip ne taip užmigo, dėliojau tuos nertus gabalėlius ant iškarpų ir mėgavausi gaunamu rezultatu. Aišku, kol rūbas bus pabaigtas, dar praeis ne viena (turbūt) savaitė, nes labai jau tas darbas imlus laikui ir reikalaujantis didelio kruopštumo. Bet jau iš pirmo gauto vaizdo tikiu, kad paltas bus nerealus. :) [Kas pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats?]

Čia kelios būsimo palto detalės.

Tikiuosi vis parodyti, kaip man sekasi kurti mano paltą. Ir kadangi jau oras šyla, tai reikia skubėti - reikės juk juo pasipuošti, kai bus ne taip šalta.

Šiupininė sriuba

Kaip žinia, nesam dideli mėsos valgytojai, nors sriubas beveik visada verdam iš mėsos sultinio. Ne, ne to, iš kokių kubelių, o išvirto iš tikro mėsos gabalėlio. Šiandien pasiknaisiojau savo sandėliukuose. Kaip visada, šaldiklyje radau jautienos, vištienos, o ir šaldytuvo lentynoje mėtėsi gabalėlis rūkyto kumpelio (likusio nuo lęšių mišrainės) ir (vaje, vaje..) dešrelių, todėl siūlau pasigaminti šiupininės sriubos.

Sudėtis:
Gabalėlis (~250 g) jautienos
Ketvirtis vištienos
Gabalėlis rūkyto kumpelio
Pora pieniškų dešrelių
2 morkos
Didelė bulvė
Svogūnas
Sauja žaliųjų alyvuogių
Šaukštas pomidorų pastos
Pora marinuotų ar raugintų agurkų
Citrina
Druska, pipirai, lauro lapeliai

Paruošimas:
Jautieną ir vištieną sudėti į puodą, užpilti vandeniu, įdėti lauro lapelius, pipirus, druską ir virti apie valandą. Mėsai išvirus, į sultinį dėti kubeliais pjaustytą bulvę.
Keptuvėje apkepinti smulkiai pjaustytą svogūną, stambiai tarkuotą morką. Kai daržovės beveik iškepa, sudėti pjaustytus raugintus (ar marinuotus) agurkus ir dar šiek tiek pakepinti. Sukrėsti pomidorų pastą ir gerai išmaišyti. Apkepintas daržoves dėti į sriubos puodą, kai bulvės bus suminkštėjusios. Be to, sudėti pjaustytą rūkytą kumpelį (galima naudoti rūkytas dešreles) ir dešreles, pavirti dar keletą minučių. Po to puodą nuimti nuo ugnies, sudėti per pusę pjaustytas alyvuoges ir leisti sriubai kelias minutes pailsėti.
Patiekti sriubą su grietine ir griežinėliu citrinos.
Rūgštoka, bet man pats tas. Tiesa, esu girdėjusi, kad į ją beverdant kai kas pila stikliuką degtinės. Nežinau, ar tikrai to reikia, man ir be degtinės sriuba skani. :) Man ši sriuba atrodo tokia žiemiška, bet tiks ir šiltesnėms pavasario dienoms.
Skanaus!

Pyragėliai su kopūstais

Kažkaip netikėtai mūsų namuose atsidūrė daug kopūstų. Nesam šios daržovės mėgėjai, bet kad jau tos kopūstų galvos guli ant stalo, tai reikia prisigalvoti, ką iš jų pagaminti ir kaip juos pakankamai greitai sudoroti. Aišku, viriau kopūstų sriubą, kepiau bulves su kopūstais ir svogūnais, gaminau vegetariškus balandėlius ir, galiausiai, pagaminau naują vyro patiekalą-favoritą: pyragėlius su kopūstais.

Sudėtis:
5 sluoksniuotos mielinės tešlos lakštai
Pusė nedidelės kopūsto gūžės
2 morkos
Svogūnas
Kiaušinis patepimui
Druska, pipirai, indiški kmynai (kuminas), malta džiovinta raudonoji paprika

Paruošimas:
Įdarui svogūną susmulkinti, morką ir kopūstą sutarkuoti burokine tarka. Daržoves apkepinti keptuvėje, pagardinti druska, pipirais, indiškai kmynais, malta džiovinta raudonąja paprika. Daržovių nereikia perkepinti.
Tešlos lakštus atšildyti, perpjauti per pusę. Dėti po truputį daržovių, kraštelius patepti plaktu kiaušiniu ir sulipdyti. Pyragėlio viršų aptepti plaktu kiaušiniu. Taip pagaminti visus pyragėlius, dėti juos į kepimo skardą ir kepti įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 15-20 minučių, kol gražiai pagels.
Skanaus! Galima valgyti vienus arba patiekti prie sriubos.

Vegetariški balandėliai

Balandėlius aš mėgstu, tik man visada atrodo, kad jiems pagaminti reikia begalės laiko. Gaminti juos su mėsa gal ir šiek tiek lengviau - faršą sumaišai su ryžiais ir suki į kopūsto lapus. O aš dažniausiai juos gaminu be mėsos, vegetariškus, kaip sakant, tad ir laiko įdarui pasiruošti reikia daugiau. Bet rezultatas visada atperka tą sugaištą laiką. Dalinuosi receptu - gal ir jūs susigundysite mėsą pakeisti daržovėmis.

Sudėtis:
Kopūsto galva
Stiklinė ryžių
2 svogūnai
3 morkos
Cukinija
2 pomidorai
2 skiltelės česnako
Keli šaukštai grietinės
Pora šaukštų pomidorų padažo
Druska, pipirai, malta raudona paprika, Chmeli suneli prieskoniai

Paruošimas:
Kopūsto galvą kišti į verdantį vandenį ir atskirti po vieną lapus. Juos pamirkyti kelias minutes vandenyje, kad suminkštėtų. Lapus sudėti į lėkštę, kad atvėstų. Po to iš lapų išpjauti kietąją dalį.
Įdarui išvirti ryžius ir atvėsinti. Svogūnus supjaustyti mažais kubeliais, morkas, cukiniją sutarkuoti burokine tarka, pomidorus nulupti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais, česnakus sukapoti. Keptuvėje apkepinti svogūnus ir česnakus. Po to į keptuvę sudėti morkas ir cukiniją. Kai daržovės beveik suminkštėja, sudėti pomidorus. Viską pagardinti prieskoniais. Pakepinti dar minutę ir nuimti nuo ugnies. Į daržoves įmaišyti išvirtus ryžius ir palikti atvėsti.

Taip atrodo įdaras

Į suminkštėjusius kopūsto lapus dėti šiek tiek įdaro ir susukti. Paruoštus balandėlius dėti į puodą, užpilti stikline vandens. Puodą uždengti dangčiu ir statyti troškinti. Visas procesas užtruks gal 20-25 minutes, kol kopūstai taps visai minkšti. Prieš baigiant troškintis, į puodą sukrėsti grietinę ir pomidorų padažą. Jei trūksta, įberti druskos, prieskonių. Dar leisti paburbuliuoti kelias minutes ir galima valgyti.
Aš valgiau balandėlius su bulvių koše, nors iš tikrųjų rekomenduočiau juos valgyti su ryžiais ar likusiu daržovių įdaru (man jo dažniausiai kažkiek lieka).

Beje, tokį įdarą galima kišti į paprikas, o ne sukti balandėlius. Taip aš dažnai darau paprikų sezono metu, tad įdarau paprikas ne tik kuskuso kruopomis, bet ir tokiu ryžių-daržovių įdaru.
Skanaus!

Žuvis su burokėliais ir krienų padažu

Gražaus pavasario proga noriu su jumis pasidalinti ... megztomis tulpėmis. Aš tokių numegzti, deja, nemoku, bet turbūt šį kartą užteks tiesiog jomis gėrėtis.

Foto iš čia:Flickr.com

O šiandien pietums siūlau žuvį su pomidorais, burokėliais ir krienų padažu.

Sudėtis:
2 žuvies filė (aš naudojau Nilines tilapijas)
2 nedideli virti burokėliai
Pusė svogūno
Pomidoras
2 valg. šaukštai trintos varškės
4 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
Šaukštelis krienų (galima naudoti ir Wasabi, tik turbūt nereikės tiek daug)
Sojų padažas
Pusės citrinos sultys
Druska, pipirai

Paruošimas:
Virtus burokėlius sutarkuoti, svogūną smulkiai sukapoti. Ant daržovių užpilti sojų padažo, užspausti citrinos sultis ir palikti bent pusei valandos.
Žuvies file pabarstyti druska, pipirais ir kepti gerai įkaitintoje keptuvėje po kelias minutes ant kiekvienos pusės.
Pomidorą nulupti ir supjaustyti griežinėliais.
Padažui trintą varškę sumaišyti su jogurtu, pagardinti prieskoniais, įdėti krienus ir gerai išmaišyti.
Į lėkštę dėti keptą žuvį, ant jos kelis griežinėlius pomidoro, burokėlių salotų ir krienų padažo. Papuošti kapotomis petražolėmis. Skanių pietų!
Beje, tokias burokėlių salotas su krienų padažu galima valgyti ir be žuvies.

Gražios Kovo 11-osios!

Kažkodėl mūsų valstybės nepriklausomybės šventės, kurių kaip reta pasaulio šalis turime net dvi, vis seka paskui kokią nors kitą, labiau komercializuotą šventę. Vasario 16-oji švenčiama iškart po Valentino dienos, o Kovo 11-oji - po Tarptautinės Moterų dienos. Aišku, daug švenčių yra gerai - tai pakelia nuotaiką ir dėl jų (o gal ne tik) tampame vis daugiau besišypsančia tauta. Tik liūdna, kad Valstybinės šventės truputį nublanksta prieš širdeles ir tulpes.

Todėl siūlau atkreipti dėmesį į jau mano išsakytas mintis apie tautinius rankdarbius bei namų papuošimus šiai progai ir šventę deramai švęsti. :) Be to, noriu pasidalinti straipsnio apie tautiškumą nuoroda. Šiek tiek politizuotas ir teoretizuotas straipsnis, bet pritariu jo esmei.

Gražios Jums šventės, mieli lietuviai!

Foto iš čia: Fanuspinta.lt

Trinta daržovių sriuba

Mano manymu, didžiausias trintų sriubų privalumas yra tas, kad į ją galima sudėti kokias tik nori daržoves ir beveik kas kartą gauti skirtingus skonius. Vieną kartą papildomai galima įdėti saliero stiebų, kitą kartą - įdomesnių prieskonių. Ir vis ragaujate naują sriubą.

Mano trintos sriubos standartinis daržovių rinkinys yra toks:
3-4 bulvės
Svogūnas
2 nedidelės morkos
Kelios skiltelės česnako
Druska, pipirai, keli lauro lapai
O toliau, kas tik šauna į galvą ir ką randu šaldytuve: salierai, cukinija, moliūgas, špinatai, žiedinis kopūstas, brokolis ir t.t.

Paruošimas - pat lengviausias: visas daržoves nuvalome, nuskutame, supjaustome nedideliais gabalėliais, užpilam vandeniu ir verdame, kol daržovės suminkštės. Po to imam trintuvą ir gerai viską sutriname iki vientisos masės. Dar kartą pakaitiname ir baigta. Skanaus!
Eksperimentuokite ir rasite sau priimtiniausią skonį! 

Su Kovo 8-ąja!

Mielosios, mano blog'o skaitytojos Moterys! Sveikinu Jus mūsų dienos proga! Šiandien užtenka vieno tulpės žiedo, kad mes nusišypsotume. Todėl dovanoju Jums visą vazą nuostabių tulpių ir linkiu, kad šypsenos niekada neblėstų Jūsų veiduose.

Gražios šventės!

Kitokie - tinginių ar ponių? - cepelinai

Pirmą kartą apie tokius cepelinus perskaičiau čia. Kadangi cepelinus mėgstu, tad mintis juos gaminti greičiau ir paprasčiau tikrai patiko. Be to, užkabino ir sakinys, kad šitie cepelinai netgi skanesni nei tikrieji, pagaminti iš bulvių. Tad šiandien išbadžiau juos ir aš. Tik labiau vadovavausi receptu, rastu čia - kai prisireikė, tai niekaip neatgaminau, kuriame maisto blog'e buvau jį mačiusi. :)

Sudėtis (5 normalaus dydžio cepelinams):
200 g varškės
2 kiaušiniai
4 valg. šaukštai manų kruopų
3 valg. šaukštai krakmolo
Druska
Įdarui:
Svogūnas
5-6 pievagrybiai
Druska, pipirai, malta džiovinta raudonoji paprika
Padažui:
50 g sviesto
4 valg. šaukštai grietinės
Druska, pipirai, malta raudonoji paprika

Paruošimas:
Varškę, kiaušinius, manų kruopas, krakmolą ir druską sumaišyti, suminkyti tešlą ir palikti ją bent 20 minučių, kol ji šiek tiek išbrinks. Aš palikau tiek laiko, kiek ruošiau įdarą.
Įdarui svogūną ir pievagrybius smulkiai supjaustyti, apkepinti keptuvėje su trupučiu aliejaus. Pagardinti druska, pipirais ir malta raudonąja paprika.
Iš pastovėjusios tešlos formuoti cepelinus su grybų įdaru ir apvolioti juos krakmole. Dėti į verdantį vandenį ir virti apie 7-10 minučių nuo to laiko, kai jie iškils į paviršių.
Padažui keptuvėje ar nedideliame puode ištirpinti sviestą, suberti prieskonius. Po to sudėti grietinę, gerai išmaišyti ir pakaitinti, kol suburbuliuos. Jei padažas išeina per tirštas, įpilti šiek tiek vandens ar pieno. 

Pirmas įspūdis apie šį patiekalą buvo: "Ėėė... čia visai ne cepelinai, o varškėčiai su įdaru." Vyras pritarė. Bet kai pradėjom valgyti, tai net konkuravom, kam teks trys cepelinai, o kam tik du. Galiausiai, vyras pavalgęs pasakė, kad tai - "nesuderinta, nesveika, bet labai skanu." Ir jam netgi skaniau už "Čili kaimo" cepelinus su mėsa. Aš dėl paskutinio sakinio nebūčiau tokia tikra - tikri cepelinai yra tikri cepelinai, bet ir tokie visai skanūs.
Gero apetito!

Jei būčiau knyga, būčiau...

Nesu didelė knygų skaitytoja, tačiau perskaičiusi apie Manoknyga.lt organizuojamą konkursą, susimąsčiau, tai kokia gi knyga aš būčiau. Visi romanai, detektyvai ir kiti grožinės literatūros atstovai iškart atkrito. Nee.. istorijų raizgalynės ne man. Būti knyga iš mokslinės literatūros skilties? Nee... gal kitą kartą. Iš knygų, kuriomis norėčiau būti, sąrašo išbraukiau ir visus atsiminimus bei biografijas. Kai kas sako, kad tai išplėstinės žurnalo "Žmonės" versijos, o aš sakau, kad reikia gyventi savą gyvenimą, o ne cekavintis, kaip kas anksčiau gyveno. Galiausiai, nutariau, kad vis dėlto knygyne man artimiausia yra kulinarinių knygų lentyna. O iš ten turbūt išskirčiau dvi knygas.

Pirmiausia, pagalvojau apie "Culina Mundi". Būti daugiau nei tūkstančio puslapio storumo knyga ne kiekvienas gali. O ir šiaip koks lobynas turėtų būti į tiek daug puslapių sudėta. Bet kita vertus galvoju, kad viso pasaulio neišragausi, tad žiūrėti į 4000 nuotraukų ir tiesiog leisti seilėms tekėti reikalauja per didelės valios ir kantrybės.

Taigi mano pasirinkimas: būčiau "Skonio žinynas". Kulinarinė knyga be paveikslėlių. Tai - iššūkis. Juk vyrauja nuomonė, kad kulinarinio blog'o niekas neskaitytų, jei jame nebūtų nuotraukų, o čia storiausia knyga ir be paveikslėlių. Hmmm... bandom.

Užsimerkiu ir įsivaizduoju, kaip nerealu žinoti, kas su kuo derinama ir kokie įdomūs gali būti skoniai išgaunami tiesiog kartu valgant tam tikrus produktus. Burokėliai ir cinamonas? Braškės ir raudonieji svogūnai? Plombyras su baziliku?

Tai tikras lobis eksperimentuojant virtuvėje. Aš noriu būti šita knyga. O kokia knyga būtumėte jūs?

Atvirukai gimtadieniui: gėlės

Tęsiu savo mėgstamą atvirukų temą. Kai norime pasveikinti artimą žmogų gimtadienio proga, dažnai prie dovanos pridedame ir atviruką. Ten įrašome gražiausius linkėjimus. Aš, kaip visada, esu už rankų darbo atvirukus, nes juose įrašyti žodžiai visada nuoširdesni. Todėl šiandien siūlau keletą gimtadienio atvirukų idėjų.

Gimtadienio atvirukai gali būti patys įvairiausi tiek atlikimo technika, tiek tuo, kas ant jo pavaizduota. Šį kartą siūlau gimtadienio atvirukų su gėlėmis idėjas. Pasistengsiu šią temą plėtoti ir kitą kartą pasiūlyti kitokių gimtadienio atvirukų idėjų.

Pirmiausia, mano mėgstama japoniška kompozicija. 

Rašydama apie Kalėdinius ir Valentino dienos atvirukus, jau rodžiau šio stiliaus atvirukų pavyzdžių.

Kitas lengvas darbelis - vaškine kreidele nupieštas gėlės pagrindas ir spalvos išlietos akvarele.

Jei ruošiatės atvirukų gaminimui iš anksto, galite panaudoti džiovintus gėlių žiedlapius.

Tik turiu perspėti, kad po tam tikro laiko gėlių žiedlapiai ant atviruko patamsėja.

Galiausiai, jei manote, kad visai neturite meninės gyslelės, galite pasinaudoti vadinamais paruoštukais. Dabar parduotuvėse (net nebūtinai specializuotose rankdarbių) galima rasti įvairių, net visai geros kokybės lipdukų su gėlėmis, skirtų atvirukų gamybai. Jums teliks juos priklijuoti ir galbūt padekoruoti kokiu nors mielu ornamentu.

Tokie mano gaminti atvirukai. O čia dar kelios idėjos iš visagalio interneto.

Jei mėgstate nerti vąšeliu - ši idėja jums. 

Foto iš čia: Make-handmade.com

 Jei namie mėtosi užsilikę siūlų galiukai ar kutai, pagaminkite gėlytes iš jų.

Foto ir gamybos procesas čia: Craftstylish.com

Jei turite kantrybės, gaminkite gėlytes iš popieriaus juostelių. Angliškai šį technika vadinama quilling, kaip verčiasi lietuviškai, tai net neįsivaizduoju. Kvilingas turbūt. :)

Daugiau idėjų čia: Make-handmade.com

Popieriaus virtuozams ir pop-up (ta, kur atvertus kas nors iššoka) atviruko idėja.

Foto iš čia: Curbly.com

Galiausiai, apsidairykite virtuvėje - gal turite kiniško kopūsto ar salotos gūžę.

Foto iš čia: Duitang.com

O jei tas žmogus, kuriam ketinate dovanoti atviruką, be galo mėgsta šokoladą, jis turbūt tikrai įvertins tokį jūsų darbelį.

Foto iš čia: Hatterandhareevents.blogspot.com

Kol kas tiek idėjų. Kūrybingų jums minčių, gražių atvirukų ir šypsenų, kurias jums padovanos žmonės, gavę jūsų rankų darbo atvirukus. :)

Eurovizija ir žuvies kotletukai su padažu

Žiūrim nacionalinę Eurovizijos atranką. Žiūrovų balsavimo rezultatai stebina. Bent jau kol kas. Ir dar niekaip nesuprantu, kam toje studijoje sėdi ta komisija. Pirmiausia, kokia proga jie ten visus atlikėjus bekomentuodami sveikina? "Labai gerai padainavote, sveikinu". Su Naujais metais! - taip ir norisi pridėti. :))

Be to, sėdi tie diedai ir Čivilytė ir kalba apie dainavimo unisonu švarumą, dainų ritmiką, žodžių prasmę ir pan. Turi jie savo galvose kažkokį neaiškų "Eurovizinės dainos" standartą, pagal kurį bando išrinkti laimėtoją. O kas nugali Eurovizijoje taip ir lieka neaišku - vienais metais laimi lyriška daina, kitais metais - monstrai, trečiais metais - kokie artistai su krūva būgnų. Tai kad mūsų komisija su chorvedžiais ir operos solistais gali ir toliau svaigti apie kažkokius neregėtus, negirdėtus standartus ir, aišku, jų manymu, išsiųsti į Baku geriausią atlikėją.

Bet tiek to, užtenka mano pabumbėjimų. Aš, kaip sena repo mėgėja (žinojot, kad man patinka 50cent?), balsuoju už Vytautą Matuzą. Nusiųskim į Euroviziją ką nors neįprasto, o ne šabloniškas popsines dainas.

O dabar apie maistą. Šiandien ant mūsų stalo žuvies kotletukai su padažu.

Sudėtis:
800 g šaldytos tilapijos filė
1 kiaušinis
2 skiltelės česnako
Pusė svogūno
2 šaukštai maltų džiūvėsėlių
Druska, pipirai, malta džiovinta paprika, kuminas (indiški kmynai)
3-4 šaukštai grietinės
Aliejaus

Paruošimas:
Į virtuvinį kombainą sudėti česnako skilteles, svogūną, žuvį, prieskonius ir viską sumalti iki vientisos masės. Aišku, galima sumalti ir paliekant nedidelius gabalėlius žuvies - viskas priklauso nuo skonio.
Į žuvies faršą įmušti kiaušinį, suberti džiūvėsėlius ir gerai išmaišyti.
Keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus ir į jį sudėti suformuotus žuvies kotletukus. Trumpai apkepinti iš abiejų pusių. Tada į keptuvę įpilti maždaug stiklinę vandens ir, uždengus keptuvę, kotletukus patroškinti apie 5-7 minutes. Galiausiai, sudėti grietinę, įberti prieskonių, druskos, gerai išmaišyti ir leisti dar šiek tiek paburbuliuoti.
Kotletukus patiekti su norimu garnyru. Aišku, geriausiai prie žuvies tinka daržovės (tik ne bulvės), kad ir paprasčiausi pomidorai su svogūnais ir grietine. Paprasta, greita ir skanu. Gero apetito!

Sveikuolių sausainiai su avižiniais dribsniais

Na ką, pirmoji pavasario diena šiluma ir saule nenudžiugino - bent jau Klaipėda jautėsi kaip ežiukai rūke. Tačiau kaip bebūtų, kalendorius skelbia, kad jau laikas susirūpinti tuo, kaip už poros mėnesių atrodysim apsivilkusios maudymosi kostiumėlius. Taigi braukiam iš savo raciono bereikalingus riebalus ir tortus su visokiais kremais ir plaktom grietinėlėm. O šiandien desertui kepam sveikuoliškus sausainius su avižiniais dribsniais ir visokiom sėklom (receptas iš čia).

Beje, tai labai greitai ir lengvai paruošiami sausainiai, kurių net nereikia minkyti. Žinoma, ir skanūs jie. Tik labai sotūs - porą suvalgius, jau daugiau nesinori. Na, ir aišku, kramtymo su jais daug. Turbūt dėl to ir sakoma, kad jie sveikuolių sausainiai - nesveikuolišką maistą dažniausiai kramtome nedaug (o turbūt be reikalo). Taigi galandam dantis ir kramtom. :)

Sudėtis:
125 g margarino ar sviesto
Pusė stiklinės cukraus
200 g avižinių dribsnių
1 kiaušinis
Vanilinis cukrus
2 valg. šaukštai miltų
Sauja razinų
Po saujelę sezamų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų, migdolo drožlių, aguonų

Paruošimas:
Margariną ištirpinti ir į jį suberti avižinius dribsnius. Indą nuimti nuo ugnies ir į jį suberti cukrų bei vanilinį cukrų. Išmaišyti ir, kai masė šiek tiek atvėsta, įmušti kiaušinį. Po to sudėti kepimo miltelius, sumaišytus su miltais. Gerai išmaišyti ir berti visokias sėklas, riešutus ir nuplikytas razinas. Paskutinį kartą gerai išmaišyti ir šaukštu kabinti po gabalėlį tešlos ir dėti į kepimo skardą. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių, kol gražiai paruduos.
Skanaus!

Sveiki sulaukę pavasario!

Pagaliau, pagaliau, pagaliau!!!!! Žiema baigėsi ir pradedam naują šiltąjį sezoną!

Pagal tai, kokia gera, graži, šilta ir saulėta buvo vakar diena, būtų galima pasakyti, kad gamta jau skelbia apie pagaliau atėjusį pavasarį. Nereikėjo į kalendorių įkišti dar vienos žiemos dienos, nes gamta vėl susimaišė ir atsiuntė šiandien kokį tai rūką. Bet nieko, svarbu, jau oras šyla, o saulės, tikiuosi, greitai sulauksim vėl.

Taigi ta proga, kad šiandien jau ir kalendorius skelbia pavasario pradžią, sveikinu jus visus ir linkiu saulėtų, šiltų dienų, daug šypsenų, džiaugsmo ir skanių fantazijų įgyvendinimo virtuvėje. 

Foto iš čia: Flickr.com

Šį kartą pasiskolinau nuotrauką iš interneto. Kaip suprantu, čia kažkoks skenuotas senovinis (bent jau praėjusio amžiaus tai tikrai) žurnalas apie tortų puošybą. Bet tortukas, sutikite, žavus. Panašus į Versace emblemą. :)

Gražios pirmosios pavasario dienos!