Jaukių Velykų!

Mielieji,

Sveikinu visus pavasario šventės proga ir linkiu daug šilumos širdyse, šypsenų veiduose, jaukumo namuose. Švęskime pavasarį, kad jis iš tiesų greičiau ateitų į mūsų šalį. Geros nuotaikos ir skanių Jums vaišių ant šventinio stalo!

Foto iš čia: Slashfood.com



Plaktos grietinėlės keksiukai su mascarponės sūrio kremu

Kažkaip netikėtai pasisuko įvykiai, ir atsitiko taip, kad šiemet Velykas švęsime namie, o ne pas tėvus. Na, šiaip Velykos niekada man nebuvo didelė šventė ir jos didelės prasmės neįžvelgiu. Esame kartą su vyru Velykas sutikę beatostogaudami Egipte - tada keistai atrodė kažkokios Velykinės dekoracijos musulmoniškoje šalyje, bet tiesiog džiaugėmės saule ir laisvu laiku.

Kita vertus, visada man Velykos asocijavosi tiesiog su šeimos švente, kai visi susirenkame prie gausiai nukrauto vaišėmis stalo ir vis tiek, kaip sako mano mama, "nėra čia ką valgyt". :) Nuo Velykų dažniausiai prasideda tas metas, kada jau ir lauke, ir širdyje jaučiasi pavasaris. Tik šiemet to pavasario kol kas nelabai matosi, bet tikėkimės, kad tie išmarginti saulėmis kiaušiniai prišauks šilumą.

Šiemet bus proga namie marginti kiaušinius ir gaminti šventinius patiekalus. Turbūt mums trims itin gausių vaišių ir nereikia, bet mano manymu, bent tortas tai tikrai turi būti. O gal ne tortas, bet pyragėliai, keksiukai. Tik būtinai su kremu.

Pasirausiau savo nuotraukų archyve ir pamačiau, kad vis dar esu neaprašiusi nuostabaus skonio ir purumo keksiukus iš plaktos grietinėlės. Tad jei norite ypatingo skonio keksiukų Velykoms - kepkite šiuos. O ant viršaus galime ir kremo uždėti. ;)

P.S. Keksiukai kepti pagal čia rastą receptą (aišku, šiek tiek pakoreguotą pagal mano šaldytuvo turinį).
P.P.S. Parašiusi komentarą skliausteliuose prisiminiau anekdotą apie receptų pakoregavimą. :))
Moteriškė rašo laišką: "Mielasis Jamie Oliver, ačiū už nuostabų salotų su avokadu ir krevetėmis receptą. Tiesa, avokadą aš pakeičiau keptomis bulvėmis, o krevetes - lašinukais. Bet salotos išėjo puikios ir buvo labai skanu." :))))

Sudėtis:
250 ml riebios grietinėlės
3 kiaušiniai
200 g cukraus
Stiklinė ar šiek tiek daugiau miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
Kremui:
100 ml grietinėlės
200 g mascarpone sūrio
Pusė stiklinės cukraus
Keli šaukštai vyšnių sirupo

Paruošimas:
Grietinėlę išplakti su puse cukraus iki švelnių putų. Kiaušinius atskirai išplakti su likusiu cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po to abu plakinius sumaišyti. Į plakinį suberti kepimo miltelius ir miltus, švelniai išmaišyti. Dėti tešlą į keksiukų kepimo formeles - jei jos silikoninės arba į jas įdėti popierėliai keksiukams, tai niekuo tepti nereikia, o jei paprastos kepimo formelės ar norite kepti keksą didelėje formoje (ne silikoninėje) - ištepkite ją riebalais.
Keksiukus kepti apie 25-30 minučių 190 laipsnių orkaitėje.

Keksiukus galima "pagerinti" mascarpone sūrio kremu, kuriam reikia iki standžių putų išplakti grietinėlę su cukrumi, sumaišyti ją su mascarpone sūriu ir supiltu vyšnių sirupu. Kremą dėti į konditerinį švirkštą ir raityti ant atvėsusių keksiukų gėles. :)
Skanaus! Paragavę šių keksiukų, suprasite, kad va tokie ir turi būti keksiukai. Ir, kas svarbiausia, purūs, lengvi ir minkšti be jokių puriklių (kaip pirktiniai keksiukai - magdalenos)!!!

Obuolių pyragas su kondensuotu pienu

Žiemą peržiemojom, liko tik pavasarį peržiemoti. Aišku, pas mus Lietuvoje ne tokia žiema, kaip Rusijoje ar Ukrainoje, bet vakar ir Klaipėdoje iš dangaus pradėjusios kristi snaigės priminė, kad iki pavasario dar toloka. Ir juokinga, ir graudu žiūrėti internete visokius juokelius apie pavasarį, kuris kaip indėlis buvo padėtas į Ūkio banką, arba apie instaliuojamą pavasario programą, kurios nerandama, arba tai, kad žiema juokauja iki balandžio, tai vasara galėtų kerštauti iki gruodžio. Na, bent jau šiandien saulė išlindo, ir tapo smagiau laukti pavasario.

Kita vertus, dar truputį ir džiaugiuosi, kad orai taip greit neatšilo. Gi noriu iki šiltojo sezono pabaigti savo didįjį mezginį - airiškų nėrinių paltą. Pradėjau siūti jo detales ir matau, kad tas darbas juda itin lėtai. Bet man tai patinka. Ir, kaip aš sakau, viskas - tik į gera: sugedo vyro kompiuteris, tai dabar vakarais dažniau užleidžiu jį prie savo kompiuterio, o pati, pagaminusi rytojaus pietus, krapštausi prie palto. Ir išvis reikėtų kažkokiu tai būdu mažiau sėdėti prie kompiuterio.

O mano virtuvėje tęsiasi obuolių pyragų sezonas. Šiandien ant stalo šiek tiek pagerintas obuolių pyragas su kondensuotu pienu.

Sudėtis:
200 g sviesto
Stiklinė rudojo cukraus
Stiklinė miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
2 kiaušiniai
Pusė indelio kondensuoto pieno
3-4 obuoliai
Migdolų drožlės

Paruošimas:

Obuolius nulupti, supjaustyti skiltelėmis ir sumaišyti su kondensuotu pienu.
Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Suberti kepimo miltelius ir miltus, vėl gerai išsukti, kol tešla taps tirštos grietinės konsistencijos.
Į kepimo formą, išteptą riebalais, sukrėsti tešlą, ant viršaus sudėti obuolius su kondensuotu pienu, pabarstyti migdolų drožlėmis ir kišti į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepti apie 40 minučių, bet nuolat stebėti, kaip kepa - mano praktika rodo, kad skirtingos orkaitės kepa skirtingai. :)
Skanios arbatėlės!

Rankų darbo kosmetika: pakaitalas rutuliniams dezodorantams

Genialumas paprastume. Šį mėnesį atradau stebuklingą priemonę, kuri pakeičia cheminius rutulinius, pieštukinius ir kitokius dezodorantus. Vertinantiems natūralią kosmetiką, šis receptas turėtų patikti. Be to, verta susimąstyti ir daug prakaituojantiems žmonėms, ypač kai jau artėja [nelabai pastebimai ir labai lėtai] šiltasis sezonas.

Šito dezodoranto receptą radau kažkur interneto platybėse, net neprisimenu tiksliai kur. Bet receptas sudomino paprastumu ir vieno interneto forumo dalyvių itin gerais atsiliepimais. Kaip žinia, daugelyje iš rutulinių ir pieštukinių dezodorantų yra naudojamas aliuminis. Jis kai kuriais atvejais itin efektyviai stabdo prakaitavimą, bet apie jo šalutinius poveikius taip pat yra paplitusi nevienareikšmiška nuomonė: jis gali sukelti krūties vėžį, užkemša prakaito liaukas ir todėl iš kūno nepašalinamos kenksmingos medžiagos ir pan. Todėl norėtųsi rasti tą stebuklingą priemonę, kuri padėtų kontroliuoti prakaitavimą ir kartu neutralizuotų nemalonų prakaito kvapą. Ir, atrodo, ši priemonė, kurios receptu šiandien noriu pasidalinti, yra tokia.

Šią priemonę išbandėm abu su vyru ir negalim ja atsistebėti - net po ilgos ir sunkios, pilnos energingo judesio dienos nėra jokio prakaito kvapo. Dar per trumpai šį "dezodorantą" naudoju, kad pasakyčiau, ar jis iš tiesų sumažina prakaitavimą - šia patirtimi pasidalinsiu vėliau arba lauksiu jūsų atsiliepimų.

Bet galiausiai tik galiu rekomenduoti išbandyti šią priemonę, nes pagaminti ją itin paprasta, nebrangu ir, žinoma, čia nėra jokios chemijos (jei sakysim, kad soda nėra cheminė priemonė).

Receptas:
1 valg. šaukštas sodos
1 valg. šaukštas krakmolo
1-2 valg. šaukštai kokoso aliejaus

Visas sudėtines dalis gerai sumaišykite ir sudėkite į indelį. Praktiškai iškart priemonę galima naudoti. Ja galima tepti ne tik pažastis, bet ir kojų pėdas, jei jos gausiai prakaituoja.

Vienintelis šios priemonės minusas (mano akimis) yra ne itin patogus jos naudojimas - nuo kokoso aliejaus ji yra kietoka ir tepti ją reikia pirštais atkabinus gabaliuką priemonės iš indelio. Bet kai rezultatas tenkina, tai galima ir "pasižaisti" tepant dezodorantą ryte.

Beje, dar esu radusi, kad nuo prakaitavimo ir nemalonaus kvapo apsaugo ir propolio aliejus, mėtų nuoviras. Šitų priemonių nebandžiau, nes kol kas paprasčiau naudotis šio krakmolo, sodos ir kokoso aliejaus mišiniu. Jei jūs bandėte, parašykite komentaruose, ar priemonės pasiteisino.

Mascarponės sūrio keksas su uogomis

Turiu kovo mėnesio "ligą" - kai į mūsų šalį vis delsia ateiti pavasaris, vis dažniau pagaunu save naršančią po kelionių interneto puslapius ir besirenkančią, kur nukeliauti, kad galėčiau sušilti. Renkuosi, renkuosi, o po to pasižiūriu į savo darbų kalendorių ir... keliones vėl pamirštu. Manau, ir dabar bent iki birželio vidurio teks palaukti. O birželį ir čia jau šilta... Et, užburtas ratas. Reikia išgerti arbatos su pyragu.

Tačiau kartais taip nutinka, kad labai norisi pyrago, o kokio nors ingrediento šaldytuve trūksta. Bet išeitis visada yra. Taip nutiko ir šį kartą - neradau šaldytuve nei sviesto, nei margarino, tad kepiau pyragą iš mascarpone sūrio. Rezultatas nudžiugino - purus, minkštas, lengvas keksas. O įmaišytos uogos suteikė papildomos gaivos.

Sudėtis: 
250 g mascarpone sūrio
Pora šaukštų augalinio aliejaus (naudoju alyvuogių išspaudų aliejų)
3 kiaušiniai
Beveik pilna stiklinė cukraus
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
1 stiklinė miltų
Pora saujų šaldytų uogų (pvz., juodųjų serbentų, o aš šį kartą naudojau juodųjų serbentų ir agrastų hibridus, kurie auga mano tėvų sode, - net nežinau, kaip tos uogos vadinasi)

Paruošimas:
Mascarpone sūrį išsukti su aliejumi ir cukrumi. Įberti vanilinį cukrų, įmušti kiaušinius ir vėl gerai išsukti. Suberti kepimo miltelius ir miltus - sumaišyti tirštos grietinės konsistencijos tešlą. Galiausiai suberti šaldytas (arba šviežias) uogas ir išmaišyti.
Tešlą supilti į riebalais išteptą kepimo formą ir kepti iki 175-180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. O geriausia, vis žvilgtelėti į kepantį pyragą ir kai jis gražiai pakils ir apskrus, patikrinti mediniu pagaliuku, ar pyragas iškepęs.
Skanios popietinės arbatos su pyragu!

Balandėliai su vištiena

Žiema niekaip nenori baigtis... Sako, rytinėje Lietuvos dalyje dar ir prisnigo šią savaitę, o mes pajūryje džiaugiamės bent jau saulėtomis, nors ir šaltokomis, dienomis. Visi meteorologai skirtingai pranašauja, bet gal jau kitą savaitę ir mūsų šalį pasieks pavasaris. Labai to tikiuosi ir laukiu.

Tiesa, anksti kylanti saulė atnešė pokyčių į mūsų dienos režimą - net nesulaukęs reikiamo laiko, vaikas "persisuko" savo vidinį laikrodį ir dabar atsikelia ne vėliau kaip 7 valandą ryto. O tai mums, pelėdoms, labai nelengva...

Kad būtų lengviau, šiandien siūlau pasigaminti balandėlius su Savojos kopūstu ir vištiena. Žinoma, naudojau naminę iš ūkininko pirktą vištieną, kurios aromatas devynis kartus sodresnis nei parduotuvėje pirktos vištienos. Todėl tikrai rekomenduoju rasti tokį ūkininką, iš kurio galėtumėte pirkti gerą mėsą (jei vis dar ją valgote). ;) O kas nevalgo, prisiminkite, kad esu rašiusi apie vegetariškus balandėlius - skaitykite čia.

Sudėtis:
Savojos kopūstas
Vištienos krūtinėlė
Morka
Pusė svogūno
2 skiltelės česnako
Kiaušinis
Šiek tiek maltų džiūvėsėlių
2 valg. šaukštai grietinės
1 valg. šaukštas pomidorų pastos
Druska, pipirai, malta džiovinta paprika

Paruošimas:
Vištienos krūtinėlę  kartu su svogūnu sumalti (o jei neturite mėsmalės, kaip aš, tai galite sutrinti virtuviniu kombainu), įspausti česnako skiltelę, įberti druskos, pipirų ir saldžios maltos džiovintos paprikos. Morką sutarkuoti smulkia tarka (panašia į burokinę, tik smulkesnių tarpelių) ir sudėti į faršą. Įmušti kiaušinį, įberti džiūvėsėlių ir gerai išmaišyti.
Savojos kopūsto lapus atsargiai atskirti ir po vieną porai minučių merkti į verdantį vandenį, kad suminkštėtų. Į lapus dėti po gerą šaukštą faršo ir susukti balandėlį. Paruoštus balandėlius sudėti į troškinimo indą, įpilti šiek tiek vandens, šaukštą aliejaus ir uždengus dangčiu troškinti apie 15-20 minučių. Po to į puodą sudėti pomidorų pastą, įberti druskos, pipirų, įkrėsti porą šaukštų grietinės ir dar patroškinti apie 10 minučių.

Žinoma, balandėliai, pasak visų mūsų tautos patarimų, skaniausi su bulvių koše. Bet pagal sveikos mitybos principus, greiau juos valgyti reikėtų su daržovių salotomis.
Skanaus!

Šiltos salotos su baklažanais ir moliūgu

Sveikinu visus su prasidėjusiu pavasariu! Sako, visoje Lietuvoje dar gausiai prisnigo, bet pajūryje jau vis dažniau išlenda saulutė, o tuos sniego debesis, matyt, didžiulis vėjas nupūtė tolyn. Et, išgyvenom dar vieną žiemą - džiaugiuosi tuo be galo. Jau ir spintoje ieškau vis ryškesnių spalvų rūbų, o virtuvėje jau vis labiau karaliauja žalios daržovės arba lėkštėje vis dažniau atsiduria šaltibarščiai. Tiesa, šiandien taip užšvietus saulei, net nusipirkau didžiulę porciją ledų ir su popietine kava labai skaniai suvalgiau.

O vakarienei jums siūlau šiltas salotas su apkeptais baklažanais ir moliūgais. Aš šias salotas gaminau kaip garnyrą prie lašišos kukulių, bet jei užbersite ant šių salotų kedrų riešutų, tai gali būti ir atskiras patiekalas.

Sudėtis:
Pusė nedidelio kinietiško kopūsto
2 pomidorai
Pusė nedidelio moliūgo (naudoju neseniai Maximose pasirodžiusius vadinamuosius Butternut squash)
Baklažanas
Svogūnas
1 skiltelė česnako
Sojų padažas
Druska, pipirai
Balzaminis actas
Svogūnų laiškai
Aliejaus kepimui
Kedrų riešutų (nebūtina)

Paruošimas:
Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustyti ir suberti į keptuvę, porą minučių pakepinti ir sudėti kubeliais pjaustytą moliūgą ir baklažaną. Įpilkite daugiau aliejaus, nes baklažanai jį labai mėgsta sugerti. Kepti daržoves tol, kol jos taps minkštos. Tada užpilti šiek tiek sojos padažo ir balzaminio acto. Jei trūksta rūgštumo, galima įspausti ir šiek tiek citrinos sulčių.
Kol daržovės kepa, smulkiai supjaustyti kinišką kopūstą ir pomidorus. Vieną pomidorą įdėti į keptuvę su beveik baigiančiomis kepti daržovėmis, o kitą - į salotinę prie kopūsto.
Kai daržovės iškepa, jas karštas sudėti į salotinę ir išmaišyti kartu su kopūstais ir pomidoru. Jei reikia, dar užberti šiek tiek druskos ir sudėti smulkintus svogūnų laiškus. Dar kartą išmaišyti ir patiekti. Galima valgyti šias salotas ir šiltas, ir šaltas. Kaip jau minėjau, galite užbarstyti kedrų riešutų.
Skanaus!