EXPO 2015 Milane - diena, pilna įspūdžių ir vaizdų (2 dalis)

Vakar aprašiau savo įspūdžius iš EXPO 2015 Milano parodos bendrais bruožais, o šiandien pratęsiu pasakodama šiek detaliau apie labiausiai patikusius ir nepatikusius paviljonus.

Žinoma, jei važiuosite į parodą, pasidomėkite paviljonais iš anksto ir susidarykite sąrašiuką, ką norite apžiūrėti. Mes, sakyčiau, išvažiavom nelabai pasiruošę - aš tikėjausi, kad apsilankę pagrindiniame informacijos centre Milane gausime daug informacijos apie paviljonus ir ką verta pažiūrėti, bet deja deja, gavome tik lankstinuką apie parodą ir dar tik jos teritorijoje statomus paviljonus (tai reikia suprasti, jis išleistas gerokai prieš prasidedant parodai). Net žemėlapio su paviljonų išdėstymu negavome... Tad viešbutyje bandžiau dar naršyti Facebook'e esančiame EXPO 2015 Milano puslapyje ir ieškoti įdomybių. Tiesa, oficialus Expo interneto puslapis yra labai painus, tad jame nelabai ką radau.

Žodžiu, vakare perskaičiau TOP5 paviljonų, kurie labiausiai patiko vienam britų fotografui. Jame paminėti Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir...dar kažkoks paviljonas. Tad nusprendėm patikėti fotografu ir bandyti bent jau aplankyti šiuos stendus. Aišku, sąraše buvo Lietuvos stendas, žygis iki Italijos regionų stendo ir pagrindinio paviljono, išgirtasis Maroko stendas ir dar daug planų.

Kai praėjome visas oro uosto tipo patikras susidūrėme su šios parodos mastu. Didžiulė erdvė ir akimis neaprėpiama teritorija.

Pradėjom eiti nuo pradžių į kone visus paviljonus, bet tuos, su didžiausiomis eilėmis, aplenkdavom. Juokaudami paskaičiavom, kad, norėdami aplankyti beveik visus paviljonus, kiekviename iš jų galime užtrukti ne daugiau kaip 10 minučių. Taigi po gerų 4 valandų pamatę, kad dar net pusės parodos neapėjom, nusprendėm rinktis paviljonus atidžiau, praleisti tuos, kurie mums iš išorės nelabai patiko, kuriomis šalimis ne itin žavimės ir pan.

Parodos lankymas mums užtruko 9 valandas su dviem pasėdėjimais pavalgyti ir dar pora sustojimų vyno ar alaus ragavimui.

Kadangi buvau mačiusi per žinias, kaip lietuviai pristatė savo paviljoną, tad labai norėjau pamatyti viską, kaip yra. Iš tiesų paviljonas dailus ir labai estetiškai įrengtas. Tie kabantys stikliniai lietaus lašai suteikia lengvumo, o balta spalva ir prieverpsčių ornamentų gėlės įneša lietuviško kolorito. Tik įėjus, man tikrai susidarė geras įspūdis.

Lašas, į kurį gali įeiti

Pirmame aukšte kavinukė su tradiciniu maistu (kažkas panašaus į Čili kaimą su cepelinais ir silke su bulvėmis). Beje, žmonės atsisėdę ant šių kėdžių gali suptis kaip sūpynėse

Ekranuose maisto kelionės į Lietuvą pasakojimai ir kompiuterinis žaidimas, kuriame reikia atskirti itališkus dalykus nuo lietuviškų

Palubėj stikliniai lašeliai

Na, viskas lyg ir gražu, balta. Yra ekranų (kaip ir visuose kituose stenduose). Ir neperkrauta. Tiesa, dar kitoje šios erdvės pusėje galima įsigyti lietuviškų šakočių, kietojo sūrio, paragauti alaus bei nusipirkti knygų ar gintaro karolių. Bet va vis tiek kažko tam paviljone trūko. Na, taip, eini tuo takeliu, viską pažiūri, paprašai, kad tas berniukas uždėtų antspaudą ant žemėlapio ir... išeini. Viskas. Kai apėjom daugelį stendų, tada atėjo mintis, ko trūksta lietuvių paviljonui - veiksmo. Jau rašiau, kad veiksmas yra svarbus, o pas mus, deja, nėra ką veikti. Va, pas estus paviljone irgi nėra kažko ypatingo, bet languose įrengtos sūpynės ir žmonės užsibūna, pasisupa, dar ką nors pažiūri. Va, pas lenkus gali su draugu palenktyniauti dviračiais (aišku, jie stovi vietoje, tik virtualiai matai, kuris lekia greičiau). O pas slovakus gali išpaišyti manekeną pieštuku.

Dviračių lenktynės pas lenkus

Slovakijos stende net duodami pieštukai manekenų apipaišymui

Pas estus galima pasisupti ir net su draugu palenktyniauti, kuris daugiau kartų pakils, specialiuose ekranuose skaičiuojami pakilimai

O pas mus nėra ką veikti... Tad apėjom, apžiūrėjom ir tiek. Na, bet nereikia dievo varyti į medį, buvo ir blogesnių paviljonų, kuriuose net ir minutės nereikėjo užsibūti. Pavyzdžiui, Moldovos stendas. Net jo nuotraukų neturiu iliustracijai... Taigi, įeini į tą stendą, o ten viena lentyna su parduodama knyga apie šią šalį. Eini toliau ir patenki į tokią nelabai didelę salę, kurioje pastatytos kėdės ir priešais jas trys dideli ekranai. Skamba muzika ir kraštiniame ekrane pasirodo eilė šokėjų. Jie šoka ir keliauja per visus tris tuos ekranus. Taip jie prašoka ir baigta. Vėl iš naujo, kitas šokis. Ir viskas.

Arba Airijos paviljonas. Jis pats - tai toks gan nemažas namas, bet įėjus pamatome tik didžiulius ekranus ir takelį tarp jų. Visi ekranai rodo vieną ir tą patį filmuką. Praeini tuos ekranus ir... durys laukan. Na, jei į tą paviljoną eini į vieną iš pirmųjų, tai gal ir sustoji pažiūrėti, kur tame filmuke rodomas traktorius nuvažiuoja, bet kai mums besilankant airiai buvo paskutinieji sąraše, tad užtrukom vos minutę, kol praėjom pro tuos ekranus.

Bet buvo ir įspūdingų stendų, kuriuos surikiuosiu į savo TOP penketuką. Iš karto pasakysiu, kad patiko-nepatiko yra labai subjektyvus dalykas ir šiuos stendus vertinu per savo supratimo prizmę.Ir, žinoma, kad būtų įdomiau, pradedu nuo penktosios vietos ir baigsiu pirmąja.

5. Prancūzija. Man atrodo, kad šis paviljonas labai gerai atitiko temą - pamaitinkime planetą ir tuo pačiu parodė, kuo gali didžiuotis ši šalis. Paviljonas nėra kažkuo labai ypatingas ar prikimštas technologijų. Tiesiog jis man patiko todėl, kad yra erdvus ir kad moko mus pakelti akis į viršų.

Šalia paviljono plyti laukas lysvių su daržovėmis. Ir gegužės pabaigoje derlius buvo jau gana nemenkas.

Paviljono palubėje kabo viskas, kuo didžiuojasi Prancūzija ir kas šioje šalyje gaminama

Kaip gi Prancūzija be levandų....

Aišku, kabo ir šampanas

O išėjus randame štai tokį automobilį - bistro :)

4. Rusija. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo rašoma, kad žmonės dėl politinių priežasčių ignoruoja Rusijos stendą, tačiau man tokio įspūdžio tikrai nebuvo. Visi iš vieno paviljono keliauja į kitą ir kadangi čia prie įėjimo nėra eilių, jis gana erdvus, tai daugelis ramiai ten žygiuoja. Pirmiausia, žinoma, krenta į akis veidrodinis pastato stogas. O viduje vėlgi daugybė to, kuo gali pasigirti ši šalis. Kai kuriomis valandomis paviljone organizuojamos maisto ir gėrimų degustacijos, bet mes, deja, atėjom netinkamu laiku.
Paviljonas patiko savo erdve, šiek tiek pažįstamais (iš vaikystės) daiktais, kurie atgaivinti naujam gyvenimui, bei savotišku paprastumu.

Sienos iš herbarijų - džiovinti augalai su aprašymais.

Kas prisimena tokius daiktus? :)

Šioje salėje tam tikromis valandomis vyksta gėrimų degustacijos

Nacionalinio maisto degustacijų tvarkaraštis

Kitoje salėje nuotraukos su tradiciniais rusiškais patiekalais

O kaip nepasigirti, kad Rusijoje randamos beveik visos Mendelejevo lentelės medžiagos

3. Azerbaidžanas. Šį paviljoną lankėme savo kelionės po parodą pabaigoje, o mano fotoaparatas nebeatlaikė tokio dienos darbo ir gaudė paskutiniuosius atodūsius. Tad kadrų iš to paviljono turiu labai nedaug. Bet paviljonas gražus - jaukumas suderintas su modernumu. Jau pats pastatas įdomus - su gaublio formos išsikišimu, o pati šalis nustatė papildomai savo temą - skonių ir spalvų simfonija. Visos detalės apgalvotos, suderintos tarpusavyje.
Kaip ir visur, gausu ekranų, yra liečiamieji ekranai patiems lankytojams sužinoti daugiau informacijos apie tam tikrus produktus, yra ir kažkokie aparatai, į kuriuos gali įkišti rankas. Kai kur groja muzika, o kai kur galima rasti ir tarybinio paveldo - trijų litrų stiklainių su konservuotomis daržovėmis.
Beje, jau minėjau, bet pagyrėme šį paviljoną dar ir už tai, kad jame yra eskalatoriai, kurie pakelia į visus tris pastato aukštus, o po to galima nusileisti liftu. :)

Tokių gėlių buvo visų spalvų ir šalia ekranai su tos spalvos vizualika

Šalies forma parodyta netradiciškai

2. Slovakija. Paviljonas, pilnas įdomybių. Prie pastato skulptūros, kurios sudomina, kita pastato siena su žaliuojančiu veidu, o įėjus pasitinka metalinis paukštis ir auksinis kiaušinis. Tai stendas, kuriame yra ką veikti: jau rodžiau, kad jame galima piešti ant manekenų, jame galima apsidairyti po Slovakijos gražias vietas, čia asistentai lankytojams ant kaklo užkabina po planšetę, kur gali rasti gausybę interaktyvios informacijos apie šalį. Galiausiai, gali pailsėti ant teniso kamuoliukų suolelio. Taigi, pliusai už įtraukimą, už sudominimą, už tai, kad yra kur akis paganyti.

Skulptūra, kurią reikia apžiūrėti iš visų pusių

Sienos iš kruopų talpų

O ant grindų prie kruopų yra ir šaukštų

Virtualus apsidairymas gamtoje

Gera idėja sporto aikštynui :)

Žmogus ant sienos

1. Pietų Korėja. Žinoma, papirko tos technologijos, šokantys robotai-ekranai, gausybės puodas, badaujančio vaiko akys projekcijoje ir žaliuojanti siena. Man atrodo, kad šis paviljonas geriausiai atspindėjo temą ir jame nebuvo tik giriamasi pasiekimais, bet ir keliamas klausimas, ką valgysime, parodoma, kad vieni badauja, o kiti sukasi apsivalgymo rate. Taigi ne tik gražus bei įspūdingas paviljonas, bet ir verčiantis susimąstyti.

Ruoškitės pastovėti eilėje

Maisto pavadinimai ant sienos

Besisukantis ratas su pavalgiusio žmogaus bėgančia projekcija

Alkanas vaikas, kuris vis atsisuka ir pažiūri neįtikėtino graudumo akimis

Robotai-ekranai

 

Apverstos puodynės ir ant jų projektuojami maisto patiekalai

Ir teisingai - nėra ko čia tų žuvų kankinti akvariumuose, geriau tegul jos plaukioja ekranuose

Vartojimas ir to pasekmės

Toks tad mano penketukas. Tiesa, turiu užsirašiusi sau dar penkis ar net daugiau paviljonų, kuriuos verta paminėti, tad turbūt neapsieisiu be dar vieno įrašo šia tema. :)

EXPO 2015 Milane - diena, pilna įspūdžių ir vaizdų (1 dalis)

Jau praėjusiais metais, kai sužinojau, kad Milane vyksianti EXPO 2015 paroda bus skirta maisto temai, pradėjau kalbinti visus aplinkinius kartu su manim keliauti į šią parodą. Juk iki Milano nukeliauti užtrunka tik kelias valandas, o ir kainos prasme, tai nėra itin brangu. Be to, EXPO tarptautinėje parodoje bent vieną kartą gyvenime būtina apsilankyti. Tuo labiau, jei jos vienijanti tema yra įdomi. Tad prikalbėjau važiuoti savo tėtį ir kartu su juo, užtikę gana pigius skrydžio bilietus, iškeliavome porai dienų į Milaną.

Kadangi šiame mieste lankėmės jau ne pirmą kartą, tai visiškai užteko pusdienio pasivaikščiojimui po žymiausias Milano vietas, o kitą dieną skyrėme EXPO parodai. Mums vienos dienos parodoje užteko - tiesą sakant, po tų 9 valandų vaikščiojimo jau buvome gerokai išsekę ir prisisėmę įspūdžių.
Ir dar - kadangi nesame dideli stovėjimo eilėse mėgėjai, tad per tą dieną apėjome mus įdomiausiais pasirodžiusius šalių paviljonus, o tuos, su didžiausiomis eilėmis, praleidome. Gal ir gaila, tačiau nebuvome Italijos paviljone, na, bet atleiskite, tokio ilgumo eilės aš seniai kur nebuvau mačiusi, o ir per gerą pusvalandį, kol mes slankiojome aplink jį ir spėjome užkąsti, eilė net nepasistūmėjo į priekį. Dieną prieš apsilankymą parodoje skaičiau kažkokio brito sudarytą TOP 5, kurie paviljonai geriausi, tadkeliose eilėse vis tik stovėjome: prie Pietų Korėjos, Austrijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Maroko paviljonų. Bet tai anaiptol nereiškia, kad visi tie stendai mums ir patiko. Apie savo TOP 5 parašysiu vėliau.

Italijos paviljonas ir gausybė norinčių jį aplankyti ar tiesiog pasėdėti prie fontano

Iškart reikia paminėti, kad paroda organizuota taip truputį itališkai - informacijos apie stendus ir jų išsidėstymą negavome net pagrindiniame informaciniame centre prie Milano pilies; žmonių, teikiančių bet kokią informaciją, pačioje parodoje taip pat nesimatė; kryptys nurodomos chaotiškai išdėstytais ženklais, kurie prieštarauja vieni kitiems, arba ženklų visai nėra... Žodžiu, reikia būti gana koordinuotiems, kad galėtumėte viską rasti patys, ramiai praeiti itin griežtas patikras prie įėjimo ir pan. Beje, patarimas: įėję pro vartus, kur patikrins jūsų rankines ir jus pačius, neišmeskite bilieto, nes išeinant jį vėl reikės nuskenuoti.

EXPO 2015 informacinis centras Milano centre prie pilies (foto ir nuo pilies pusės, ir pilies fone) - daug informacijos ten nerasite, bet galite įsigyti bilietą į parodą (jei nepirkote jo internetu) ar nusipirkti oficialios parodos atributikos

Dvejus metus iš eilės gruodį važiavome į kitą Milane vykstančią maisto ir rankų darbo gaminių parodą-mugę L'Artigiano in Fiera, tad su tėčiu tikėjomės, kad ir ši paroda bus kažkuo panaši, t.y. prisiragausim visokių šalių maisto, pamatysime, kuo kiekviena šalis didžiuojasi, bei galėsime įsigyti geriausių produktų iš įvairių pasaulio kampelių. Tiesą sakant, pasididžiavimo vertus dalykus tikrai pamatėme, bet paragauti kažko labai ypatingo nepavyko. Visi ragaujami dalykai buvo tik parduodami [už brangiai] arba jų visai stenduose nebuvo. Tai šiek tiek nuvylė, nes maisto paroda be ragaujamo maisto savo įspūdį sumenkina. Kita vertus, net jei jūsų kišenėje pilna šlamančiųjų valgymo zonoje ("Eataly") labai didelio pasirinkimo nerasite - tikras itališkas picas krosnyje kepė tik vienoje vietoje, kitas maistas atrodė kukliai. 

Prie šios picos irgi stovėjome ilgą eilę, bet vertėjo - skani, ką tik iš krosnies :)

Bendras įspūdis po parodos galėtų būti apibūdinamas keliais žodžiais:
- ekranai, ekranai, ekranai - vizualizacijos ekranuose buvo praktiškai visuose mūsų aplankytuose stenduose. Žinoma, visų tų filmukų, kurie sukosi su gražiausiais ir kai kada seilę varvinti priverčiančiais vaizdais, peržiūrėti nebuvo įmanoma. Suprantu, kad į tuos filmukus buvo sudėta daugybė darbo - nuo idėjos sukūrimo, filmavimo, montavimo iki pateikimo formos išdirbimo. Bet iš tiesų vaizdų buvo laaaaabai daug, tad turbūt daugiau įsiminė tų vaizdų gausa ir, kaip bebūtų keista, tie stendai, kuriuose buvo kažkas įdomesnio nei paprasti ekranai.

Pietų Korėja turėjo įspūdingiausius ekranus - tie du robotai ekranus kilnojo, judino, vartė. Tai buvo turbūt vienintelė vizualizacija, kurią pažiūrėjome nuo pradžių iki pabaigos.

Lietuvos paviljonas taip pat buvo su ekranais - aiški pagrindinė informacija apie šalį, visur dominuojantys verpstės gėlių motyvas

Argentina rodė jūros vaizdus

Irano paviljone ekranai sudarė visą sieną, o besikeičiantys vaizdai, suderinti su garsu, buvo gana įspūdingi ir mieli akims

Ispanijos paviljone ekranų buvo itin gausu - viršuje foto su ekranu-stalu, ant kurios "buvo ruošiamas maistas", kitoje erdvėje sienos ir grindys buvo apdėtos lėkštėmis ir ant jų nuolat sukosi vaizdai

- "kabantys sodai" - atsižvelgiant į parodos temą, kuri skamba: "Pamaitinkime planetą, energija gyvenimui", kai kurios šalys bandė parodyti, kaip išauginti kuo daugiau maisto net mažiausiame plote. Todėl man, kaip pradedančiajai sodininkei, buvo labai įdomu pažiūrėti į kvadratinio metro darželius, pakeltas lysves su gausybe daržovių ar kabančius sodus, kai daržovės ar kiti augalai auginami ant pastatų sienų. Ši sodo ant sienos idėja kartojosi bent keliuose paviljonuose ir atrodė įspūdingai.

Einant nuo metro, prie įėjimo į parodą pasitiko didžiulė vijokliniais jazminais apaugusi siena. Nepakartojamas kvapas ir žiedų grožis

Išėjimas iš Pietų Korėjos paviljono

Tokios sienos buvo bent kelios Italijos regionų stendų alėjoje

Izraelio paviljono siena, ant kurios auga rugiai ir net kukurūzai

Sodas ant stogo

Jungtinių Amerikos Valstijų paviljono siena, kuri yra nuolat drėkinama per ant jos viršaus įdiegtas sistemas ir kuri suskirstyta sekcijomis, atsidarančiomis kas tam tikrą laiką.

Biologinės įvairovės kvartalas su pakeltomis lysvėmis

- veiksmas. Lankytojai gausiai buriuojasi prie tų paviljonų, kur kažkas vyksta. Žiūrėk, prie Baltarusijos stendo moteriškių būrelis traukia liaudies dainas - tuntas lankytojų jų klausosi; prie Tailando paviljono ruošiamasi kovos pasirodymui - čia jau buriuojasi žmonės; prie Slovėnijos stendo šoka merginų grupė - žmonių spiečius šalia. Kuo daugiau veiksmo, tuo smagiau. Ir kiekviena šalis stengiasi tą veiksmą palaikyti.

Baltarusijos moteriškės traukė dainas iš širdies

Prie Lenkijos stendo ekstremalūs dviratininkai

Irano paviljone grojo ir dainavo vietiniai muzikantai, kurių dainos buvo šauniai suderintos su vaizdais ekranuose - rodos, dainavo ne šie penki asmenys, bet visas būrys žmonių (žr. nuotrauką apačioje)

- laiptai, laiptai, laiptai... Kai tik pradedi vaikščioti po šią nerealaus dydžio parodą, tai lipi į visus paviljonus, aplankai visus tris ir daugiau jų aukštų, o po gero pusdienio, jau ieškai ką gali pamatyti nelipdamas tūkstančio laiptelių ir pradedi vertinti tuos paviljonus (o buvo ir tokių), kurie turi eskalatorius (pvz., JAV ar Azerbaidžanas).

- klasteriai. Taip pavadinti šalių, kurios atitinka tą pačią tematiką, bendri paviljonai. Tokių klasterių buvo bent keletas - kava, kakava ir šokoladas, ryžiai, prieskoniai ir kt. Idėja suvienyti šalis, manyčiau, tikrai gera. Kita vertus, kai kurios šalys tuose klasteriuose buvo nelabai pasiruošusios ką nors pristatyti, stendai buvo tuštoki, arba priešingai - stendai tapo tikromis tos šalies prekių parduotuvėmis, net neatitinkančiomis klasterio tematikos (pvz., po Basmati ryžių tematika įkurdintas indiškų suvenyrų kioskelis).

Šalia vieno iš klasterių dunkso pakeltos lysvės, pilnos daržovių

Prieskonių klasterio sienas puošė čili pipirai

- technologijos. Kaip jau minėjau, didžiausiose eilėse mes nestovėjome, tad negaliu pasakyti nieko apie Vokietijos ar Japonijos stenduose parodytas technologijas. Sako, kad tie paviljonai buvo pilni stebuklų. Tačiau ir kituose stenduose įdomybių netrūko. Ir kadangi paroda buvo skirta ne tik maistui, bet ir energijos gamybai, tad šioje srityje kai kurios šalys atskleidė savo vizijas.

Čekai pasakoja apie energijos gamybą

Kinijos paviljone galima sužinoti, kokius maisto produktus tinka valgyti - atsistoji prieš ekraną, jis tave nuskenuoja ir parašo produktus, kuriuos turi išbraukti iš savo raciono, o kuriuos valgyti daugiau

Estijos paviljone galima pasivažinėti dviračiu po virtualias gatves

Parodoje įrengtoje ateities parduotuvėje obuolius į dėžutes dėlioja robotai

- formos. Čia turiu galvoje paviljonų formas. Kokių jų tik nėra... Ir tada susimąstai, kokia beribė žmogaus fantazija ir kaip galvodamas apie tą pačią temą, gali sukurti begalę idėjų bei kaip skirtingai jas įgyvendinti. Be to, pagiriamuosius žodžius reikėtų skirti ne tik idėjų kūrėjams, bet ir inžinieriams, kurie sugebėjo tai paversti realybe.

Malaizijos paviljonas

Kinijos paviljonas

Lenkijos paviljonas atrodo, kaip sukaltas iš medinių dėžių

Rusijos paviljonas veidrodiniu stogu

Indonezijos paviljonas nupintas iš vytelių - beje, labai specifinis kvapas jame tvyrojo, įtariu, nuo tų vytelių...

Išgirtasis Didžiosios Britanijos paviljonas, kuris, tiesą sakant, nelabai kuo nustebino - lyg ir avilio konstrukcija, lyg ir pievos bitėms, bet tai ir viskas, ką britai galėjo parodyti...

- italų kalba. Nors paroda ir tarptautinė, tačiau jei ji vyksta Italijoje, rodos, beveik natūralu, jog daugelį užrašų galite rasti tik itališkai, o žmonės įvairių šalių paviljonuose kalba tik sava kalba arba vėlgi itališkai. Na, bent jau žemėlapį su šalių paviljonų išdėstymu pavyko gauti anglų kalba.

Kadangi įrašas jau ir taip labai ilgas, tad rytoj aprašysiu savo geriausiųjų paviljonų TOP 5 ir papasakosiu įspūdžius iš kai kurių kitų patikusių paviljonų. Laukite tęsinio....