Nežinau kodėl, bet po pertraukos labai sunku sugrįžti prie rašymo. Daugybę kartų atsidariau pranešimo rašymo langą, bet vis užstrigdavau po dviejų sakinių. O dabar pasitaikė nebloga proga atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių - esu mokymuose Vilniuje, tad jau antrą vakarą skiriu tik sau. Ta proga ir rašau.
Savo laimei (ir piniginės nelaimei) gyvenu viešbutyje šalia Vilniaus CUP'o, kur įsikūrusios aliejų, rankdarbių, siūlų parduotuvės. Teko labai save tramdyti, nors ir nepavyko iš prekybos centro išeiti tuščiomis rankomis. Kol kas susivaldžiau ir neprisipirkau jokių siūlų (nors nerealus išpardavimas ir taip norėtųsi tiek visko prisimegzti). Suprantu, kad laiko mezgimui (tiksliau nėrimui) turiu itin mažai, o namuose "eilėje stovi" du mezginiai. Bet iš aliejų parduotuvės (ko ir reikėjo tikėtis) tuščiomis nesugebėjau išeiti. Be to, kad papildžiau savo aliejaus atsargas abrikosų kauliukų aliejumi, nusipirkau indelį Laurų vaisių aliejaus. Iš tokio aliejaus kartu su alyvuogių aliejumi Sirijoje gaminamas Allepo muilas - kas jį naudoja, visi giria: minkština odą, turi antibakterinių savybių, jį galima naudoti netgi vietoj šampūno. Aš tokio muilo nenaudoju, nes man nepatinka jo išvaizda ir savotiškas, rytietiškas kvapas. Bet mano vyras naudoja ir vaikas mėgsta juo plautis rankas. Kita vertus, aliejus - tai ne muilas. Galvoju savo naujai įsigytą aliejų naudoti šampūno gamybai, nes aliejus pasižymi gydomosiomis savybėmis ir labai padeda pleiskanojančiai odai. Sako, kad laurų aliejus turi ir antiseptinių, antibakterinių savybių, padeda gydyti spuogus, žaizdeles, sumušimus, padeda nuo artrito, alergijų. Šią savaitę gaminsiu kremą, padedantį problematiškai odai ir kurio gamyboje naudosiu kitą antispetinį aliejų - arbatmedžių, - tai pabandysiu bent keletą lašiukų įlašinti ir laurų aliejaus.
Šiandien nesidalinsiu jokiu maisto receptu, o parodysiu keletą savo gamintų kremų veidui pavyzdžių. Tai tikrai mano naujoji aistra - galėčiau turbūt kasdien sukti kremus ir gaminti hidrolatus. Turiu puikią kolegę, kuri nuolat man iš Nidos parveža švarių, nuostabioje gamtoje užaugusių augalų (erškėtrožių lapelių, liepžiedžių, dabar laukiam čiobrelių), tad juos naudoju hidrolatams gaminti. Užkaičiu didžiulį puodą ir mėgaujuosi tuo procesu. O kremo sukimas išvis yra kažkoks ritualas: taip smagu matyti, kaip aliejus ir augalų vanduo tampa glotniu, puikios konsistencijos kremu.
Šis kremas buvo labai lengvos konsistencijos, praktiškai per keletą sekundžių įsigeriantis į odą. Jam pagaminti buvo naudotas migdolų, simodsijų (jojobos) aliejus, erškėtrožių hidrolatas, Ylang-ylang eterinis aliejus, hialurono rūgštis, vitaminas E.
Kitas lengvutis, vasariškas kremas iš vanilės fitolio sezamų aliejuje, kokosų ir persikų kauliukų aliejų. Šiamd kremui nenaudojau jokių eterinių aliejų - nuo aliejų jis kvepėjo kokosais ir vanile. Pasitepus galima pasijusti kaip suvalgius gardžią bandelę.
Odos draugas - šaltalankių aliejus yra kito kremo sudėtinė dalis. Čia dar naudojau ir migdolų bei aviečių sėklyčių aliejų kartu su medetkų hidrolatu.
Šitas kremas - mano dabartinis gėris, kurį naudoju savo odai. Jame argano, simodsijų (jojobos), erškėtrožių ir aviečių sėklyčių aliejai, erškėtrožių ir Damaskinių rožių hidrolatai, vitaminas E ir hialurono rūgštis. Kvapas užburiantis!!!
Ir galiausiai, kremas veidui, apsaugantis nuo žalingo saulės poveikio ir maitinantis odą. Jame aviečių sėklyčių (tai pagrindinis aliejus apsaugoti odą nuo žalingų saulės spindulių, nes jo SPF skaičiukas gali siekti iki 25), argano, migdolų aliejai, medetkų hidrolatas.
Žinoma, tai tik dalis kremų ir kitų kosmetikos priemonių, kurias esu pagaminusi. Šiuo metu dar itin džiaugiuosi kosmetiniu pieneliu, kurio gamybai naudojau kokosų aliejų. Iš pradžių baiminausi, kad jis gali per daug sukietėti dėl kokoso aliejaus savybės tapti kietu žemesnėje nei +25C temperatūroje, bet jis puikus. Anksčiau makiažui valyti naudojau ekologišką pienelį, bet kartais akys gan jautriai į jį reaguodavo, o šis mano gamybos pienelis tiesiog puikiai nuvalo akių tušą, kitus nešvarumus ir kartu netgi pamaitina odą.
Tokia ta mano naujoji aistra, bet ji gan naudingamano odai. Pati naudoju tokius natūralius kremus gal tik 5-6 mėnesius, bet galiu pasakyti, kad mano visada buvusi mišri oda, pradėdavusi tapti riebia antroje dienos pusėje, tapo normali ir nosies, kaktos sritys nesiriebaluoja net po ilgos dienos. Be to, anksčiau gerokai dažniau tekdavo pakovoti su vienu ar kitu iškylančiu spuogu, o dabar šią problemą beveik pamiršau. Žodžiu, jei dar neišbandėte natūralių priemonių - pats laikas pradėti jas naudoti.
Jei turite kokių klausimų dėl kremų, klauskite komentaruose ar el.paštu
namai.jaukus@gmail.com.
