Nežinau, kodėl ši mišrainė vadinasi vokiška. Jos receptą (kaip ir lęšių mišrainės) nusižiūrėjau iš vieno prekybos centro, nes iš jų dažnai pirkdavau tokią mišrainę. Tik ji būdavo su kažkokia šlapia dešra, bet aš ją išrankiodavau, o namie, žinoma, tokios net nededu. Mišrainei reikia vos kelių ingredientų, todėl jei pritrūkote kokio produkto baltai mišrainei, pagaminkite šią.
Sudėtis:
5 bulvės
Svogūnas
2-3 rauginti (NE marinuoti!) agurkai
0,5 arb. šaukštelio druskos
0,5 arb. šaukštelio cukraus
1 valg. šaukštas acto
Stiklinė vandens
Keli šaukštai majonezo
Paruošimas:
Svogūną supjaustyti pusžiedžiais, sudėti į dubenėlį, įberti druską, cukrų. Svogūnus užpilti verdančiu vandeniu ir įpilti actą. Palikti pasimarinuoti bent 10-15 minučių.
Bulves nuskusti ir išvirti. Atvėsusias bulves perpjauti išilgai per pusę ir supjaustyti riekelėmis. Lygiai taip pat supjaustyti raugintus agurkus.
Į dubenį sudėti pjaustytas bulves, agurkus, nusausintus svogūnus ir sumaišyti viską su majonezu.
Skanaus!
Na ką, Eurovizija baigėsi. Kaip ir tikėjausi, nugalėjo švedė. Man jos daina patiko. Tik pagalvojau, jei kokia nors tokia pat atlikėja (basa, palaidais plaukais, apsirengusi beveik pižama ir šokanti lyg užsiiminėtų Tai či mankšta) būtų atėjusi į lietuvišką LTV organizuojamą atranką, kažin ar ta komisija su "Ąžuoliuko" choro vadovu ir mano "mėgstama" atlikėja Čivilyte būtų skyrę daug balų. Turbūt būtų sakę: "Na, vokalas gal ir nieko, bet jau sceninis įvaizdis tai nekoks. Jums, mergaite, reikėtų pagalvoti, kaip atrodote. O ir šokis galėtų būti gražesnis". :)) Manau, su mūsų komisija mes niekada į šį konkursą neišsiųsim tikrai vertų laimėjimo dainų. O gal mes ir nelabai sugebam tokių nei sukurti, nei sudainuoti. Tiesa, kažkada išgirdusi dainą "Raudoni vakarai" pagalvojau, kad va tokias dainas mums į Euroviziją siųsti reikėtų. Ten tikrai kažkas užkabina. Tik gaila, kad ta daina jau buvo panaudota filme ir jos nebegalim panaudoti konkursui.
Bet kiek galima apie Euroviziją kalbėti? Geriau pakalbėkim apie kitą jau labai greitai ateisiančią šventę - Tėvo dieną. Žinau, kad truputį jau vėlinuosi su šiuo įrašu, bet geriau jau jums pasiūlyti paskutinės minutės dovanų idėjų nei jų nepasiūlyti visai. :) O juk turbūt daugelis iš mūsų suka galvas prieš šventes - ką padovanoti. Bent jau man mamai išrinkti dovaną daug lengviau nei tėčiui. Aišku, galite pasirinkti tradicines dovanas - knygas, skutimosi priemones, kvepalus, kokius nors rakandus vyno ragavimui. O štai siūlau kelias idėjas, ką dar įdomesnio galite padovanoti tėčiui. Ir tai nebūtinai labai ištuštins jūsų kišenę.
Valgomos dovanos
Daug vyrų mėgsta aštrius padažus ar yra kepsnių mėgėjai, todėl jiems galite padovanoti stiklainį kepsnių padažo. Žinoma, geriausia, jei jis pagamintas namie su meile.
Tėčiui saldumynų mėgėjui galite parašyti laišką, papildytą šokoladais. Tiesa, nelabai įsivaizduoju, ar taip galima padaryti su lietuviškų pavadinimų šokoladukais, bet pabandykite apsidairyti saldumynų parduotuvėse. O jei nerastumėte reikiamų pavadinimų saldumynų, manau, tai irgi ne bėda - pagaminkite šokoladukui savą popierėlį su reikiamu pavadinimu.
Galiausiai, jūs galite net keletą mėgstamiausių tėčio užkandžių ir gėrimų sudėti į gėrybių krepšelį, atspausdinti specialias etiketes ir turėsite Super herojaus maisto rinkinį. :)
Galbūt tėčiui patiks foto dėlionė su šeimos nuotrauka. Tokią dėlionę galima pagaminti kartu su vaiku - reikės tik medinių pagaliukų ir šeimos nuotraukos.
Turbūt kaip ir visi lietuviai, dabar sėdim prie televizoriaus ir žiūrim Eurovizijos finalą. Prieš antrą pusfinalį nelabai tikėjau, kad mūsų Donatas pateks į finalą, bet, bežiūrėdama kitus pasirodymus, supratau, kad vis dėlto nelabai ten ir buvo kitų stiprių dainų. Gaila tik, kad bulgarė nepateko - tokia visai nebloga ta jos daina man pasirodė, nors fone bent dviejų kokių šokėjų trūko. :)
O dabar klausomės finalistų dainų. D.Montvydas pasirodė lyg ir visai gerai. Matosi, atsipalaidavęs dainavo - viskas dabar jau balsuotojų ir kažkokių mistinių komisijų rankose.
Yra ir kitų neblogų dainų. Jau mano minėta vengrų daina, vokietis gal nieko, ukrainietė tokia įdomi ir gerai skambanti, mano vyrui patiko Kipro daina. Bet vis tiek kažkodėl atrodo, kad laimėti turėtų Švedija. Uždeganti daina. Įdomiai skambanti. Lauksim rezultatų, kaip bus iš tiesų.
O dar noriu pasidžiaugti eilinį kartą savo gamintu sviestu. Kaip jį pagaminti, jau rašiau čia. Tik šį kartą į jį dar įpjausčiau šviežių petražolių, krapų, svogūnų laiškų, įbėriau druskos, įspaudžiau česnako skiltelę. Toks sviestas su šviežia šilta duona tiesiog pasakiškai tirpsta burnoje.
Jei tokį prieskoniuotą sviestą užtepsite ant bagetės (t.y. ilgo batono) riekelių ir apkepsite orkaitėje, gausite puikiausias duonos riekeles, puikiai tinkančias prie kokios trintos daržovių sriubos. Be to, toks sviestas puikiai tinka prie kokio žuvies ar mėsos kepsnio - sušaldykite sviestą ir kai iškepsite kepsnį, atpjaukite nedidelį gabalėlį sviesto, uždėkite ant kepsnio ir mėgaukitės. Žinoma, šis patarimas netinka tiems, kam padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
Mūsų namuose atsirado naujas patiekalas favoritas - tai grikių blynai. Mes mėgstam grikius ir dažnai juos valgydavom su kokiu padažu (pvz., grybų) ir daržovių salotomis. O tokius blynus atradom beveik atsitiktinai, kai po sočios vakarienės liko grikių ir kitą dieną iš jų iškepiau blynelius. Mums visiems šis patiekalas patiko - net vaikas suraitė du blynus.
Tiesa, tokius pat blynus galima kepti ir ne iš grikių. Jei vietoj grikių naudosite kukurūzų košę, gausite taip pat labai skanius blynus arba paplotėlius, apie kuriuos jau esu rašiusi.
Sudėtis:
Stiklinė virtų (arba per naktį išmirkytų) grikių
1 kiaušinis
2 šaukštai natūralaus jogurto be priedų
3-4 šaukštai miltų
Druska, pipirai
Aliejaus kepimui
Paruošimas:
Grikius sumaišyti su kiaušiniu ir jogurtu. Suberti miltus ir gerai išmaišyti. Tešla turi būti kaip labai tiršta grietinė. Keptuvę su aliejumi įkaitinti, dėti po gerą šaukštą tešlos ir apkepti iš abiejų pusių.
Patiekti su daržovių salotomis. Mes dažniausiai valgom su pomidorų salotomis (pomidorai, svogūnai avokadas, druska, pipirai, grietinė ir kartais sau įsimetu dar žalių alyvuogių).
Skanaus!
Pagaliau! Pagaliau galime sakyti, kad beveik atėjo vasara. Pagaliau galime džiaugtis šiltais orais, žeme besiridinėjančia saule, gaiviu vėjeliu. Tokiu oru ir parko takeliais vežimą stumdyti malonu, o dar maloniau prie jūros nulėkti. Štai vieną dieną išsiruošėm į Smiltynę. Prisitepėm kalną sumuštinių, šalia į dėžutę įmečiau daržovių salotų (pomidorų, agurkų griežinėliai, svogūnų laiškai, apvirti brokoliai ir šlakelis citrinos sulčių bei alyvuogių aliejaus), pagaminau naminio limonado (kelias braškes, mėtų lapelius, porą griežinėlių citrinos sutryniau su 5-6 šaukšteliais cukraus, užpyliau 2 litrais vandens, išmaišiau ir palikau pastovėti gerą pusvalandį) ir iškeliavom.
Pasivaikščiojom po pušyną. Grynu oru prisikvėpavom tiek, kad net galva apsisuko.
Po to įsitaisėm prie jūros. Tiesa, žmonių dar mažoka.
Vaiką paleidus ant smėlio, vos jį spėjom gaudyti - tiek džiaugsmo buvo tą smėlį barstyti, juo ropoti, jį paspardyti, juo pėdutėmis pakeliauti. Pirmą kartą vaikas ir kojas į Baltijos jūrą įkišo. Gaila, kad vanduo dar šaltas, nes taškytis jame tai būtų buvę dar smagiau nei su smėliu žaisti. :) Pažaidėm, pavalgėm ir vėl pušynu keliavom į keltą. Ten, atrodo, dar ir laidai apie Klaipėdą (ją rodo per LTV) į kadrą papuolėm.
Gera gyventi prie jūros! Ypač, kai dar tęsiasi atostogos ir kai geras oras.
Beje, mūsų namuose vėl pražydo kaktusas. Atrodo, vos tik jis pajunta šilumą, iškart apsikrauna žiedų pumpurais. Šiemet jų suskaičiavom jau 12. Pirmieji žiedai jau skleidžiasi, o kiek jų bus per visą vasarą, tai nežinia.
Po ilgos ir turiningos dienos vaikas nulūžo 8 valandą vakaro, o mes su vyru sėdėjom tamsoje - po kažkokių neaiškių bumsėjimų elektros skydinėje elektros neturėjom iki pat nakties. Taigi ir Eurovizijos pirmąjį pusfinalį pamatėm tik kartojimo metu kitą dieną. Man visai patiko vengrų daina. Ką manot jūs?
Apie šį patiekalą ketinau parašyti iškart po Velykų, nes mišrainė buvo patiekta būtent ant šventinio stalo. Tačiau kažkaip tos Velykinio stalo nuotraukos užsigulėjo kompiuteryje, tad rašau su geru pavėlavimu.
Taigi, mišrainė su silke ir vaisiais - obuoliais ir kivi.
Sudėtis:
2 silkės filė
2 nedideli obuoliai
2 kivi vaisiai
Mažas raudonasis svogūnas
Pora šaukštų majonezo
Paruošimas:
Silkių filė ir vaisius supjaustyti nedideliais kubeliais, svogūną plonomis riekelėmis. Viską sumaišyti su majonezu.
Egzotiška, neįprasta. Skanių eksperimentų!
Ne paslaptis, kad daugelis patiekalų mūsų namuose neapsieina be padažo. Apie vieną padažą žuviai jau rašiau, šiandien dalinuosi kito padažo receptu. Šis irgi su riešutais: tik šį kartą su kedrų (ar kedrinėmis pinijomis - atrodo, toks taisyklingas lietuviškas šių riešutų pavadinimas, nors Blogger rašymo įrankis jį pabraukia kaip nežinomus žodžius).
Beje, sakoma, kad kedrinės pinijos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, aktyvina smegenų veiklą ir gerina nervų sistemą. O avokadas, kurį taip pat naudojau šiam padažui, išvis yra stebuklingas vaisius: jis ne tik padeda sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir saugo kepenis, reguliuoja medžiagų apykaitą. Daugiau informacijos apie avokadą galite rasti čia.
Taigi padažiukas tinkamas net ir tiems, kurie galvoja, kad sveika mityba yra neskani ir prėska. :)
Sudėtis:
50 g kedrų riešutų
Pusė gerai prinokusio avokado
1 nedidelis svogūnas
Skiltelė česnako
Pora šaukštų natūralaus jogurto be priedų
Šlakelis alyvuogių aliejaus
Druska, pipirai, kalendros sėklos
Paruošimas:
Svogūną supjaustyti mažais gabalėliais ir apkepinti keptuvėje su aliejumi. Baigiant kepti svogūnui, sumesti sukapotą česnako skiltelę ir pakepti labai trumpai.
Apkepintus riešutus, gerai prinokusio avokado minkštimą dėti į virtuvinį smulkintuvą, sudėti apkepintus svogūnus ir česnakus. Viską sutrinti iki vientisos masės. Pagardinti druska, pipirais, grūstomis kalendros sėklomis. Sumaišyti masę su natūraliu jogurtu iki norimos konsistencijos.
Patiekti su žuvimi. O jei dėsite mažiau jogurto, tai gausis kaip riešutų ir avokadų užtepėlė. Tepkite ją ant duonos, duoniukų, krekerių ir skanaukite.
Skanaus!
Vakar perskaičiau "virtuvės mito griovėjo" (kas per nesąmoningas pavadinimas...) patarimus, ką pasiimti į iškylą vietoj sumuštinių. Keistokas pasakymas: išsikepkite duonos ir ant jos tepkite pasigamintas užtepėles. Hmm... sumuštinis ar užteptinis, bet esmė gi ta pati - duona ir ant jos kažkas uždėta. Ar ne taip?
Dar tas ponulis pasiūlė gamtoje pasigaminti karšto šokolado ir naudoti stiklinius, o ne plastikinius indus. Norėčiau pažiūrėti į tokią, mano manymu, beveik snobišką iškylą, kurioje iš porcelianinių puodelių geriamas karštas (vasarą gamtoje!!!) šokoladas. O ir iškylos kuprinėje turėtų "gerai" tie stikliniai indai atrodyti - ir "lengvi", ir "nedūžtantys". :)
Truputį pabambėjau. Vėl. Kažkaip išsprūdo. :) Ta proga paantrinsiu patarimų žarstytojui ir papasakosiu apie savo gamintą tuno užtepą. Apie vieną užtepėlę su tunu jau esu rašiusi. Šita panaši, tik keičiau sūrio rūšį - šį kartą naudojau kietąjį.
Paruošimas:
Sūrį ir virtą kiaušinį smulkiai sutarkuoti, svogūnų laiškus susmulkinti, alyvuoges perpjauti pusiau. Visus produktus ir tuną sumaišyti su majonezu. Jei jūsų skoniui trūksta kokių prieskonių ar druskos, įberkite.
Tepkite ant juodos duonos ir ragaukite.
Skanaus!
Kalendorius rašo, kad šiandien Tarptautinė Šeimos diena. Todėl visus visus, turinčius mamą, tėtį, vaikus, vyrą / žmoną, močiutę, senelį, tetą, dėdę, pusseseres, pusbrolius ir t.t., sveikinu šios šventės proga. Džiaugsmingų akimirkų, daug šypsenų ir geros nuotaikos Jūsų šeimose!
Kai namuose atsiranda mažas vaikas ir kai jis pradeda ragauti "suaugusiųjų" maisto, norisi valgyti kuo sveikesnį ir natūralesnį maistą. Niekada ir nesimaitinom perdėm nesveikai, bet daugelį produktų sėkmingai sau pirkom ir nesukom dėl to galvos. O pasirodo, reikia tiek nedaug pastangų, kad ant stalo būtų šviežiai iškeptos duonos, ką tik pagamintos varškės ar netgi sviesto.
Šiandien papasakosiu apie naminį sviestą. Jį gaminti pirmą kartą pabandžiau prieš savaitę. Vadovavausi tuo seniai žinomu posakiu: "Neplak grietinėlės torto kremui per ilgai, nes sviestą suplaksi." Plakiau, plakiau, bet tikro sviesto taip ir nepagaminau. Gavosi toks labai tirštas grietinėlės kremas. Į jį įdėjau druskos, krapų. Buvo skanu, bet tai - netikras sviestas. O šiandien pagaminau tikrą grietinėlės sviestą. Ir tuo labai džiaugiuosi. :) O ir reikėjo visai nedaug pakoreguoti gamybos technologiją.
Deja, savo gaminto sviesto (bent jau šiandien) nufotografuoti nespėjau. Pirmiausia, gaminau jo nelabai daug, o be to, su ką tik iškepta, dar šilta duona jis tiesiog tirpte ištirpo. Bet būtinai dar jo gaminsiu. Šiandien nusipirkau pusę litro riebios grietinėlės, tad ryt bus nauja partija sviesto.
Taigi.
Sudėtis:
35% riebumo grietinėlė
Paruošimas:
Kambario temperatūros grietinėlę plakti virtuviniu mikseriu, kol susidarys gelsvi gabalėliai ir atsiskirs pasukos. Aš plakiau 200 ml grietinėlės, tad gabalėliai pasirodė gal po 5-7 minučių plakimo vidutiniu greičiu. Po to ėmiau medinį šaukštą ir tuos gabalėlius suplojau į vieną gabaliuką. Išėmiau jį ir dėjau ant kelių sluoksnių marlės gabalėlio ir sietelio. Palikau šiek tiek nusivarvėti ir viskas. Minkštas, skanus sviestas pagamintas. Galite į jį įberti druskos, įdėti kitokių prieskonių arba naudoti natūralų.
P.S. Sviestą išplaksite tik tokiu atveju, jei plaksite ŠILTĄ (o ne ištrauktą iš šaldytuvo) grietinėlę.
P.P.S. Kiek gramų sviesto gavau, negaliu pasakyti - vis dar neturiu virtuvinių svarstyklių. Tiesa, po gamybos proceso liko daugiau nei pusė stiklinės pasukų. Pastovėjusios pusdienį ant stalo, jos pradėjo tirštėti. Aš pasukų ir panašių gėrimų negeriu, ketinau sunaudoti jas kokiam pyragui, bet per vakarienę vyras su vaiku tas pasukas išgėrė. Sako, skanu - tiksliau, vyras pasakė, o vaikas išsižiojęs gaudė šaukštelį su tuo skysčiu. :)
Rašydama apie rankų darbo dovanas Motinos dienos proga, buvau įdėjusi ir valgomos puokštės su braškėmis nuotrauką. Ta puokštė (o ir pati idėja) man taip patiko, kad šiai Motinos dienai savo mamai ir vyro mamai nusprendžiau pagaminti puokštes su braškėmis. Pagaminti buvo lengviau nei sugalvoti, kaip tas puokštes transportuoti į kitą miestą. :) Be to, tokias puokštes reikia dovanoti tą pačią ar vėliausiai kitą dieną po jų pagaminimo, tad sveikinimų mamos sulaukė šiek tiek anksčiau.
Nežinau, kur dingsta laikas, bet jis lekia kaip koks maratono bėgikas. Nespėju ne tik blog'o rašyti, bet ir ką nors naujo bei ypatingo pagaminti. Galbūt taip yra todėl, kad daugiau laiko pradėjom leisti lauke, o kai visai šilta išsiruošiam ir prie jūros. O tada jau nebe virtuvė galvoje - suruošiu karštų (kol nukeliauja iki pajūrio, jie tampa šalti) sumuštinių ir pirmyn į keltą. Vis dėlto gera gyventi uostamiestyje. Nors pas mus ir pora laipsnių vėsiau nei kokioje Dzūkijoje, bet ... mes turim jūrą. :)
O jūra - tai ir žuvis. Tad šiandien ant stalo žuvis (mano atveju upėtakis) su daržovėmis ir grybais. Tai vienas iš mano eksperimentų su žuvimi. Tiesa, ne visus juos spėju fiksuoti nuotraukose, tad kai kurie taip ir liks mano galvoje kaip skanių pietų prisiminimas. :)
Šiame patiekale viskas labai lengva ir greita. Paimkite gabalėlį žuvies, įtrinkite jį druska, pipirais, kitais mėgstamais prieskoniais ir dėkite ant folijos lakšto. Ant viršaus meskite kokių tik norite daržovių. Aš dėjau pomidorą, svogūną, morką, truputį baklažano. Žinoma, nepamirškite ir ketvirčiais pjaustytų pievagrybių. Užpilkite šiek tiek sojos padažo, pabarstykite prieskoniais, džiovintomis petražolėmis ir, uždengę folijos kraštus, šaukite viską į orkaitę 20-25 minutėms.
Puikūs, greiti ir paprasti pietūs, prie kurių trūksta tik šalto balto vyno taurės.
Skanaus!
