Brokolių ir bulvių pyragas su Fetos sūriu

Vos pora dienų liko iki švenčių. Dar gausybė reikalų, galvoje sukasi mintys apie šventinį stalą, o kur dar Kalėdų senelio pareigų atlikimas. Bet taip skubant nereikia apleisti ir savęs - kartkartėmis reikia sustoti ir pasimėgauti akimirka, tuo, kas vyksta čia ir dabar. Pasimėgaukime puodeliu arbatos, pasėdėkime žiūrėdami į mirgančias eglutės švieseles, pasiklausykime mėgstamos muzikos, išsikepkime pyragą sau.

Šiandien mano virtuvėje kepa bulvių košės ir brokolių pyragas su Fetos sūriu. Skanus, sotus, tinkantis tiek pietus, tiek vakarienei.

Sudėtis:
4 bulvės
Sviestas
Grietinė
4 kiaušiniai
Pusė brokolio
Didelis svogūnas
2 skiltelės česnako
100 g Feta sūrio
3 valg. šaukštai natūralaus jogurto be priedų
100 g tarkuoto kietojo sūrio
Krapai
Druska, pipirai

Paruošimas:
Bulves išvirti ir iš jų su sviestu ir grietine pagaminti bulvių košę. [Galite naudoti ir nuo pietų ar vakarienės likusią bulvių košę] Į atvėsusią bulvių masę įmušti 2 kiaušinius, įberti druskos, pipirų, šiek tiek tarkuoto sūrio. Viską išmaišyti.
Brokolį šiek tiek apvirti. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustyti ir šiek tiek apkepinti keptuvėje. Į dubenį sudėti smulkintą apvirtą brokolį, apkeptą svogūną ir česnaką. Įberti druskos, pipirų, įdėti jogurto, įmušti 1 kiaušinį, suberti tarkuotą kietąjį sūrį ir mažais kubeliais supjaustytą Fetos sūrį. Viską išmaišyti.
Į kepimo indą įpilti šiek tiek aliejaus ar patepti sviestu. Tada dėti bulvių masę ir išlyginti ją, kad susidarytų lygus pirmas sluoksnis. Ant jo dėti brokolių masę, išlyginti ir dėti į įkaitintą iki 180-200 laipsnių orkaitę. Kepti apie pusvalandį arba kol gražiai pagels.
Valgyti su sviesto-grietinės padažu arba trintais pomidorais, pagardintais svogūnu ir česnaku.
Skanaus!

Tradicinis kūčių patiekalas - Kūčia

Iš vaikystės Kūčių ir Kalėdų nelabai prisimenu. Suprantama, gyvenome dar tais laikais, kai tokios šventės nebuvo švenčiamos, o prie vaišėmis nukrauto stalo sėsdavome tik gruodžio 31 d., laukdami Naujųjų metų. Todėl ir dabar man nauji metai yra džiugesnė šventė nei Kalėdos, dažniausiai tapatinamos su persivalgymu.

Kita vertus, jau atėjus nepriklausomybės laikams, mokykloje turėjome vyresnio amžiaus auklėtoją, ir ji prieš žiemos atostogas per klasės valandėlę organizuodavo suneštines kūčių vaišes. Ką aš nešdavausi tai neprisimenu, turbūt kažką gero ir skanaus, bet pamenu, kad auklėtoja būtinai iškamantinėdavo, kas atsineš Kūčią. Aš net nežinojau, kas tai per patiekalas, tad niekad ir nesisiūliau. Bet tada šitą daiktą ir paragavau, o mokytoja pasakodavo, kad visi lietuviai anksčiau per Kūčias valgydavo šį patiekalą, kaip patį svarbiausią. Po tų klasės valandėlių daugybę metų apie šį patiekalą ir negalvojau, o šeimoje mes jo negamindavome (kaip, beje, ir aguonų pieno). Praėjusiais metais Kūčias valgėme savo mažoje šeimoje, tad būdama namie su sirguliuojančiu vaiku, pagalvojau, kad verta paeksperimentuoti ir pagaminti tą Kūčią.

Paruošimas yra labai paprastas: kviečių grudus reikia gerai nuplauti vandeniu ir užmerkti. Taip mirkyti vis pakeičiant vandenį parą arba dvi. Tada Kūčių dieną vandenį nupilti, palikti suvarvėti. Atskirame inde nuplikyti aguonas. Į dubenį dėti nuvarvintus grūdus, nuplikytas aguonas ir porą šaukštų medaus. Viską išmaišyti ir palikti pastovėti. Po valandos ar dviejų galima tiekti kūčių vakarienei.

Sako, seniau mūsų protėviai pirmiausia po maldos kūčių vakarienės metu siųsdavo ratu dubenį su kūčia ir visi kabindavo po šaukštą. Be to, skaičiau, kad lietuviai, dar būdami pagonys ir tikėdami gamtos dievais, švęsdavo žiemos saulėgrįžą ir prieš šią šventę taip pat pasninkaudavo, o per šventę valgydavo tik termiškai neapdorotus patiekalus iš grūdų, daržovių, sėklų ir riešutų. Galbūt ir šis patiekalas Kūčia taip pat atėjęs iš tų laikų.

Ramios ir jaukios jums Kūčių vakarienės. Nors ant stalo ir turi būti 12 patiekalų, bet nepersivalgykite - visko reikia tik paragauti. Skanaus!

Kūčiukai

Net nematau  kur ir nežinau kaip, bet gruodis vos spėjęs prasidėti, jau netrukus ir baigsis. Dar tiek norisi nuveikti, dar tiek įspūdžių patirti, o metai jau skaičiuoja paskutines dienas. Nors aš beveik neišeinu iš virtuvės, bet kažkaip su vaiku pasivėlinom, tai ir šiemet likom be meduolinio namelio. Už tai su malonumu draugams ir draugų draugams kepu sumuštinių tortus su tunu, lašiša, Fetos sūriu ir mascarpone bei džiovintais pomidorais. Einamiausias tortas mano virtuvėje, dėl kurio, panašu, jau rikiuojasi eilė, o garsas eina iš lūpų į lūpas. :) Ir atrodo jis maždaug taip:

Visada malonu, kai kam nors patinka mano kepti tortai, tad visada džiaugiuosi, kai yra kam kepti.

Bet šiandien ne apie sumuštinių tortą rašysiu.  Noriu pasidalinti praėjusių metų patirtimi, kepant kūčiukus. Iš tiesų sugalvojau apie tai parašyti todėl, kad jau gerą savaitę vis internete mirga kūčiukų receptai, bet daugelis iš jų yra su kiaušiniais ar pienu. O koks pienas ar koks kitas gyvulinės kilmės produktas dedamas į kūčių patiekalus? Tad mano receptas tikrai be jokių kūčioms neleistinų produktų. Kūčiukai išeina truputį traškūs, bet skanūs.

Sudėtis:
2-3 st. miltų
1 arb. šaukštelis sausų mielių
3 valg. šaukštai aliejaus
1 valg. šaukštas cukraus
Žiupsnelis druskos
Vandens

Paruošimas:
Vandenį pašildyti iki maždaug 40 laipsnių. Į puodelį įpilti truputį šilto vandens, įberti cukraus, mielių ir gerai išmaišyti. Visa tai palikti 10 minučių pastovėti.
Į dubenį suberti miltus, cukrų, druską, aguonas, išmaišyti. Viduryje padaryti duobutę ir į ją pilti mielių mišinį, aliejų bei šiltą vandenį. Suminkyti tešlą. Tešla turi būti elastinga ir nelabai kieta. Tešlą palikti porai valandų pakilti. Tada pakilusią tešlą dar kartą suminkyti ir iš jos suformuoti ilgas "dešras" bei jas supjaustyti gabalėliais. Kūčiukus dėti kepti į įkaitintą iki 170 laipsnių orkaitę ir kepti, kol gražiai pagels.
Valgyti per kūčias su kisieliumi ar aguonų pienu.

Kale kopūstų traškučiai

Kadangi šiemet buvau jaunoji sodininkė ir turėjau galimybę vasarą daug laiko praleisti sode, tai susikasusi savo lysves, auginau šiek tiek Kale kopūstų. Tai lapiniai kopūstai, kurie dera iki pat didžiųjų šalnų ar sniego. Aš paskutiniuosius šių kopūstų lapus nuskyniau šią savaitę, t.y. lapkričio paskutiniąją savaitę, kai lauke pirmą kartą pasnigo. Tiesa, vėstant orams ir surinkus visus obuolius, šiuos kopūstus vėl atrado zuikiai, tai nusiskyniau tik tiek, kiek liko po šių mano "draugų" pasivaišinimo. Dabar jau abejoju, ar kitais metais auginsiu šiuos kopūstus darže - labai juos reikia saugoti: tai nuo zuikių, kurie pirmiausia nugraužė visus daigus ir antrą kartą atsodinus vis ateidavo pagraužti vieno kito lapo, tai nuo kopūstinių drugelių, kurių "dėka" po to reikėjo kovoti su lapus ėdančiais kirminais. Kita vertus, šie kopūstai labai patiko mano vaikui. Kiekvieną kartą atvažiavus į sodą, jis eidavo pažiūrėti, kaip auga tos "salotos" ir ar zuikiai vėl nenukramtė jų. Galiausiai, patikrinęs, kad visi vietoj, nuskindavo vieną kitą lapą sugraužti.

Kale kopūstus labai giria sveikuoliai ir ypač žaliavalgiai. Sako, kad šiuose kopūstuose tiek visokių naudingų vitaminų ir kitokių maistingų medžiagų, kad jie beveik atstoja daugelį gyvulinės kilmės produktų. Iš šių kopūstų aš gaminau salotas, viriau sriubas, dėjau į troškinius, plakiau kokteilius ir gaminau traškučius.

Taip kokteiliui panaudojau kopūstus - plakiau su ananasu ir bananu. Pyliau vandens ir šiek tiek agavų sirupo dėl saldumo. Skanu ir sveika. :)

O čia traškučiai. Gaminti juos be galo paprasta: kopūsto lapus nuplauti, nusausinti ir sudėti į kepimo skardą. Džiovinti lapus iki 120 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Priklausomai nuo orkaitės, išdžiūti gali ir greičiau, todėl reikėtų tikrinti. Kai lapai visai išdžiūsta, ištraukti iš orkaitės ir šiek tiek apšlakstyti aliejumi, sumaišytu su mėgstamais prieskoniais. Kramsnoti kaip įprastus traškučius.
Skanaus! 

Obuolių pyragas su kokosine karamele

Kaip jau minėjau, obuoliai pas mus sode užderėjo itin gausiai, tad pyragai su obuoliais tiesiog karaliauja mano virtuvėje. Šiandien kepiau pasakišką pyragą su kokosine "karamele". Na, tai ne visai karamelė - toks sutirštintas kokosų pienas, kitaip dar jį galima vadinti "dulce de leche". Čia toks mandras pavadinimas, o pagaminti šį gėrį netrunka ilgai ir rezultatas - nuostabaus skonio pagardas desertams. Jį galima naudoti kaip sutirštintą pieną gaminant kitus desertus, galima pilti ant vanilinio plombyro, galima valgyti kartu su vaisiais. Be to, tai dar viena alternatyva tiems, kad netoleruoja karvės pieno ar nori maitintis veganiškai - juk šiai karamelei paruošti reikia tik augalinių produktų.

Kaip gaminti šį augalinio pieno padažą radau čia, tik nurodytą migdolų pieną keičiau kokosų pienu. Ir kadangi manasis kokosų pienas buvo tirštesnis, tai ir virti reikėjo trumpiau. Trumpiau tariant, skubu dalintis receptu, nes slėpti tokio skonio pyragą ir kokosinę karamelę būtų nuodėmė.

Sudėtis:
Kokosinei "karamelei":
250 ml kokosų pieno
Vanilės ankštis
2-3 valg. šaukštai rudojo cukraus (aš per pusę naudojau nerafinuotą rudajį cukranendrių cukrų ir kokosų žiedų cukrų, kurį parsivežiau iš Indijos. Šis cukrus ne itin saldus, bet labai tamsios spalvos, tad ir mano sutirštintas pienas gavosi beveik juodas. Jei naudosite tik cukranendrių cukrų, karamelė bus šviesesnės spalvos)
Pyragui:
150 g sviesto
3 kiaušiniai
1/2 st. cukraus
4 valg. šaukštai miltų
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
Vanilinis cukrus
5-6 obuoliai (geriausiai Antaniniai ar kiti panašūs, išlaikantys savo formą)

Paruošimas:
Pirmiausia reikia pasiruošti kokosinę "karamelę". Į puodą supilti kokosų pieną, suberti rudąjį cukrų, įdėti perpjautą vanilės ankštį ir statyti ant vidutinės ugnies. Kaitinti, kol užvirs. Tada vis pamaišant virti dar apie 5-7 minutes, kol pienas pradės tirštėti. Tuo pat metu turėtų ir patamsėti spalva, bet manuoju atveju ji ir taip buvo tamsi, tad šio etapo nemačiau. Kai pienas sutirštėja, nuimti nuo ugnies ir palikti šiek tiek atvėsti.
Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti skiltelėmis. Juos iškart sudėti į kepimo formą ir ant jų supilti paruoštą kokosinę karamelę.

Pyrago tešlai ištirpinti sviestą, į jį suberti cukrų, vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Baltymus išplakti iki standžių putų. Trynius sudėti į sviestą, sumaišytą su cukrumi, kartu suberti kepimo miltelius ir išmaišyti. Tada dėti pusę baltymų ir porą šaukštų persijotų miltų. Atsargiai išmaišyti. Galiausiai, sudėti likusius baltymus ir dar porą šaukštų persijotų miltų. Atsargiai maišyti, kol neliks sausų miltų.
Tešlą užpilti ant obuolių su kokosine karamele ir kepti įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

Šiltas pyragas tiesiog tirpsta burnoje. O su ledais kaip gardu... Obuolių skonis su subtiliu kokoso prieskoniu ir karameliniu saldumu. Pyragas, vertas nuodėmės, net jei laikotės dietos ar nemėgstate saldumynų. Skanaus!

Apverstas pyragas atrodo taip pat gražiai

Šokoladiniai blynai

Maisto gaminimas ir ypač tortų bei pyragų kepimas yra mano aistra. Tai daryti man labai patinka, todėl džiaugiuosi gamindama ne tik sau, bet ir tada, kai kas nors paprašo manęs iškepti tortą kokiai nors šventei. Tad kepant tortus kartais užsilieka tirpinto šokolado. Aš jo nevalgau, o ir savo mažajam nesiūlau, tad taip ir stovi vargšas vėl  sukietėjęs šokoladas. Vieną dieną sugalvojau jį panaudoti gana paprastam tikslui - šokoladiniams blynams [arba kaip kiti vadina, sklindžiams - tik aš niekada nevartoju šio žodžio ir nesuprantu, kuo skiriasi "blynas" nuo "sklindžio"]. Rezultatas išėjo tikrai geras, vaikas šokoladinius blynus raitė taip, kad net ausys linko, o aš valgiau su geltonųjų slyvukų uogiene, tai taip pat buvo labai skanu. Paklausite, o ką sakė vyras - ne, jis šokoladinių blynų idėjos nepalaikė ir valgė savo "einamiausią" patiekalą - keptas tarkuotas bulves.

Sudėtis:
50 g tirpinto juodo šokolado
2 kiaušiniai
1,5 stiklinės pieno
1/2 stiklinės pilno grūdo kvietinių miltų
2/3 stiklinės paprastų kvietinių miltų
Vanilinis cukrus
Vandens pagal poreikį
Aliejaus kepimui

Paruošimas:
Šokoladą ištirpinti su puse stiklinės pieno. Kiaušinius išplakti su likusiu pienu, į juos pilti atvėsusį tirpintą šokoladą. Įberti šiek tiek vanilinio cukraus ir įmaišyti pilno grūdo miltus. Tada suberti paprastus baltus kvietinius miltus. Išmaišyti. Jei tešla per tiršta, įpilti vandens (arba dar pieno). Tešla turi būti ne itin skysta.
Blynus kepti keptuvėje su aliejumi.
Iškepusius patiekti su grietine, uogiene ar kitais mėgstamais pagardais.
Skanaus!

Beveik kinietiška sriuba

Vasarą virti sriubos beveik nebuvo kada, bet dabar, atvėsus orams, vis dažniau ant viryklės puodas, o jame - garuojanti sriuba. Nors šį kartą papasakosiu apie kiek kitokią sriubą - greit paruošiamą, beveik tinkančią žaliavalgiams ir beveik kinietišką.

Apie panašią sriubą skaičiau viename forume. Ingredientų sriubai reikia vos kelių, o rezultatas, sakyčiau, visai neblogas. Tuo labiau, kad laiko sriubos paruošimui reikia labai nedaug.

Sudėtis:
Sultiniui:
Vanduo
Morka
Saliero kotai arba šaknis
Svogūnas
Druska, pipirai, mėgstami prieskoniai
2 skiltelės česnako
2 lauro lapai
Sriubos pateikimui:
Agurkas
Morka
Svogūnų laiškai
Sojų padažas
Ryžių makaronai

Paruošimas:
Morką nuskusti, saliero kotus ir svogūną susmulkinti, užpilti vandeniu, įberti druskos, pipirų, įmesti lauro lapus ir virti apie 20 minučių. Sultiniui baigiant virti, įmesti susmulkintą česnaką. Sultinį nuimti nuo ugnies ir perkošti - mums reikalingas tik skystis.
Agurką supjaustyti šiaudeliais, morką sutarkuoti smulkesne tarka, svogūnų laiškus sukapoti, ryžių makaronus užplikyti karštu vandeniu ir palikti, kol suminkštės.
Į lėkštę dėti visų paruoštų produktų - agurko, ryžių makaronų, morkos, svogūnų laiškų - ir užpilti paruoštu karštu sultiniu. Pagardinimui pilti sojų padažo.
Štai tokia greitai paruošiama sriuba. Vietoj čia paminėtų agurko bei morkos, galima dėti ir daugiau daržovių - pomidorų, šviežios, jaunos cukinijos, brokolių, netgi topinambų. Sriuba atvira eksperimentams ir skonių atradimui. O jei visai negalite valgyti sriubos be mėsos - virkite sultinį iš vištienos ar kitos mėsos.
Skanių eksperimentų!

Obuolių pyragas su cinamono skonio panna cotta putėsiais

Kaip žinia, šiemet esame pradedantieji sodininkai - ankstyvą pavasarį įsigijome sodą, kuris realiai buvo pieva prie miško su vaismedžiais. Visą vasarą kone kasdien džiaugėmės buvimu gamtoje, galimybe matyti, kaip auga daržovės bei vaisiai, girdėti paukščių čiulbesį, pakėlus akis į dangų regėti gražiausią vasarišką mėlynę ir baltus debesis, užuosti gėlių aromatus, braidyti po ryto rasą ar sutemus vakare sėdėti prie laužo ir skaičiuoti krentančias žvaigždes. Nuostabios akimirkos, kurių tikrai nepatirtume sėdėdami namuose. Et, ir kodėl ta vasara taip greit prabėgo...

Bet kita vertus, vasara subrandino gausų derlių. Pavasarį, kai medžiai buvo be lapų, nepatyrę sodininkai tyrinėjome, kas gi čia užderės. Vasarą džiaugėmės trešnių gausa - patys valgėm ir paukšteliams palikom. Po to derėjo vyšnios, o nuo rugpjūčio vidurio maišais tempiam namo obuolius. Jaučiamės kaip zuikiai iš filmuko "Obuolių maišas" - vasarinius obuolius dalinom ir artimiesiems, ir kaimynams, ir draugams. Jau net nekalbu apie tai, kad aš intensyviai dirbau namudiniame "konservų fabrike" - uogienių ir tyrių stiklainiai jau netelpa į įprastą tokių atsargų saugojimo spintelę. O dabar dar bent 6-7 obelys nokina (tikriausiai jau sunokino, tik mes dar nenuskynėm...) vaisius...
Bet juk tai džiaugsmas!!!! O žiemą intensyviai (norim ar ne) valgysim uogienes.

Bet ką aš čia apie sodą ir atsargas - dar ilgais rudens vakarais apie jį papasakosiu: parodysiu savo sukastas ir apipintas vytelėmis lysves, papasakosiu apie žaidimus lauke su vaiku.

Šiandien noriu pasidalinti nauju obuolių (o ko gi daugiau???) pyrago receptu. Paprasto obuolių pyrago namie jau beveik niekas nevalgo: vyras apskritai nėra saldumynų mėgėjas, o vaikas kartais valgo pyragą, o kartais ne. Žodžiu, atėjo laikas įvesti patobulinimų. Tai šį kartą pyragas pagerintas putėsiais - ir ne paprastais, o cinamono skonio ir gamintais kaip nuostabusis desertas panna cotta.

Sudėtis:
5-6 obuoliai
200 g sviesto
2/3 st. cukraus
3 kiaušiniai
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
3-4 labai kupini valg. šaukštai miltų
Putėsiams:
200 ml riebios grietinėlės
200 ml pieno
1 valg. šaukštas (be kaupo) želatinos
1/2 st. cukraus
1/2 arb. šaukštelio cinamono (galima daugiau pagal skonį)
Vanilė

Paruošimas:
Obuolius nuplauti, nulupti odelę ir išėmus sėklalizdžius supjaustyti skiltelėmis. Tešlai minkštą kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi iki vientisos, purios masės. Po vieną mušti kiaušinius ir gerai išmaišyti.Suberti kepimo miltelius ir persijotus miltus, išmaišyti. Tešla turi būti kaip labai tiršta grietinė.
Kepimo formą patepti sviestu, į ją sumesti obuolių skilteles ir suversti tešlą. Viršų išlyginti ir dėti kepti į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Pyragas kepa maždaug 45 minutes, bet priklauso nuo kepimo formos dydžio, pyrago storio ir, aišku, pačios orkaitės, tad pyragą prižiūrėkite.
Kol pyragas kepa, pasiruoškite panna cotta. Želatiną užpilti vandeniu ir palikti išbrinkti. Į puodą pilti grietinėlę ir pieną, berti cukrų, vanilės sėklytes, cinamoną ir kaitinti ant silpnos ugnies vis maišant. Grietinėlės nereikia užvirinti, o kaitinti, kol puodo kraštuose pasirodys pirmi maži burbuliukai. Puodą nuimti nuo ugnies.
Kitame inde pakaitinti išbrinkusią želatiną - neužvirinti, o kaitinti tol, kol ištirps grūdeliai. Pakaitintą želatiną supilti į pakaitintą grietinėlę, gerai išmaišyti ir palikti atvėsti. Kai skystis atvėsta, dėti jį į šaldytuvą ir leisti sustingti. Kai panna cotta sustingta, išimti iš šaldytuvo ir plaktuvu (kitaip sakant, mikseriu) plakti ją mažiausiai 10-15 minučių (galima ir visą pusvalandį, jei tik turit kantrybės), kol sustingusi masė taps putomis. Tada putėsius suversti ant pyrago, išlyginti ir dėti pyragą į šaldytuvą. Kai putėsiai vėl sustingsta, galima valgyti.

Pyragas išeina drėgnas, putėsiai purūs, tad derinys tikrai vertas net išrankiausio ragautojo.
Skanaus!

Veganiški avižiniai sausainiai

Ne paslaptis, kad kartais mėgstu išbandyti ir žaliavalgiškus ar veganiškus receptus. Pati tokiam mitybos pasikeitimui, kai nevalgai nieko, išskyrus daržoves, vaisius, riešutus ir kruopas, nesiryžčiau, tačiau vieną kitą patiekalą mėginu paruošti.

Kadangi šią vasarą daug laiko praleidžiame sode, o ten valgyti irgi norisi, tad vis bandau atrasti naujų patiekalų, kurie tiktų valgymui gamtoje. Tuo tikslu tobulinu visokiausių sumuštinių, salotų ar karštų, tampančių šaltais, patiekalų gamybą. Na, ir žinoma, sode norisi ko nors saldaus. Tai šį kartą papasakosiu apie veganiškus sausainius. Taip, taip, veganai nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų (nei kiaušinių, nei pieno, nei sviesto, nei sūrio, ką jau bekalbėti apie mėsą ir žuvį).

Sausainius paruošti labai lengva, jiems reikia tik kelių produktų. O skonis? Nepasakyčiau, kad kažkas labai ypatingo, bet jei norite greitai ir lengvai paruošiamų sausainių - tai jie. Be to, mano vaikas tikrai skaniai juos valgė ir vis prašydavo pakartoti.

Sudėtis:
2 gerai prinokę bananai
Stiklinė avižinių dribsnių
Sauja razinų
2 valg. šaukštai linų sėmenų
Agavos sirupo (jei trūksta saldumo)

Paruošimas:
Bananus sutrinti šakute ar trintuvu iki vientisos masės. Į ją berti avižinius dribsnius, razinas ir linų sėmenis ir gerai išmaišyti. Jei manote, kad trūksta saldumo, įpilkite į masę šiek tiek agavų sirupo. Masę palikti bent 30 min. ar valandą, kad dribsniai šiek tiek išbrinktų. Tada šaukštu dėti tešlą ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi ir kepti apie 20-25 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Sausainiai turi tapti rusvi.
Razinos ir linų sėmenys nėra būtini šiame recepte, juos galite keisti kitais priedais: įvairiais riešutais (kokoso, migdolų riekelėmis, kapotais lazdynų riešutais....), sėklomis, džiovintais vaisiais. Arba galite gaminti be priedų - tada sausainiams paruošti reikės tik dviejų ingredientų.
Skanaus!

Vyšnių uogienė su šokoladu

Na, vis dėlto vasarą rašyti dažnai nepavyksta. Nors ir mėgaujuosi savo ilgiausiomis ir bene geriausiomis atostogomis gyvenime, tačiau laiko prie kompiuterio praleidžiu nedaug. Ir tai yra labai gerai, nes veiklos sode bei namuose yra per akis. Be galo džiaugiuosi būdama gamtoje: žvelgdama į mėlyną dangų, plaukiančius debesis ir nuo lengvo vėjo siūbuojančias medžių viršūnes, besiklausydama paukščių čiulbesio, stebėdama, kaip kasdien auga ir noksta vaisiai ant medžių, netgi ravėdama daržą ar kasdama naujas lysves. Gamtoje gali pamatyti ir dar neregėtų dalykų - pasilikę sode nakčiai su vyru stebėjome perseidų lietų. Džiūgavome kaip vaikai ir juokėmės, jog esame jaunųjų astronomų būrelio nariai, užvertę galvas, iki kol pavargo kaklai, stebintys ir akimis gaudantys tas akimirksniu pralekiančias šviesos juosteles. Štai, aks yra tikroji laimė - mėgautis akimirka čia ir dabar, džiaugtis tuo, ką matai ir turi, leisti gyvenimui tekėti ramiai ir be sukurtų rūpesčių. Galvoje taip lengva, mintys skaidrios, nuotaika pakili.

O dar labai džiugina tai, kad galiu ruošti visokias gėrybes žiemai iš savo sode nuskintų vaisių ir daržovių. Štai namie pūpso krūvelė cukinijų, laukiančių eilės, kada iš jų virsiu kokį padažą ar mišrainę. Šaldiklyje jau tūno paruoštos trešnės, o puode cukruje mirksta vyšnios. Gėris neišpasakytas!

Jau savo Facebook paskyroje užsiminiau apie vyšnių uogienės su šokoladu receptą. Tai štai - dalinuosi. Tiesą sakant, vyšnių ir šokolado derinį uogienėse galima aptikti internete, o prisiminus šokoladinius tortus su vyšniomis, tikrai norėsis šį skanėstą užkonservuoti žiemai. 

Sudėtis:
1 kg vyšnių
0,5 kg cukraus
100 g juodojo šokolado
Šiek tiek citrinos sulčių
Vanilės ankštis

Paruošimas:
Vyšnias nuplauti, išimti kauliukus, užpilti cukrumi ir palaikyti per naktį (čia su mintimi, jog visos šeimininkės vakare ruošia uogienes), kad išsiskirtų sultys. Į puodą dėti perpjautą vanilės ankštį. Vyšnias su saldžiomis sultimis užvirinti ir palikti ataušti. Turiu įprotį po du kartus virti uogienę (ypač tokias, kurios skystesnės), todėl gerokai ataušusias vyšnias vėl užvirinti. Įpilti šiek tiek citrinų sulčių  ir pavirti dar apie 10-15 min. Galiausiai, nuimti puodą nuo ugnies ir suberti tarkuotą juodąjį šokoladą. Maišyti, kol šokoladas ištirps. Dar karštą uogienę supilstyti į gerai išplautus bei šiltus stiklainius, užsukti ir atšaldyti apverstus stiklainius.
Uogienė išeina šiek tiek tirštesnė, sodrios raudonai rudos spalvos, nepakartojamo aromato. Manau, žiemos vakarą suvalgytas net ir vienas šaukštelis tokios uogienės praskaidrins nuotaiką ir sušildys. O jei tokią uogienę Kalėdų proga padovanosite brangiam žmogui, ne tik nudžiuginsite jį, bet ir patys džiaugsitės.
Skanaus!

EXPO 2015 Milane - diena, pilna įspūdžių ir vaizdų (2 dalis)

Vakar aprašiau savo įspūdžius iš EXPO 2015 Milano parodos bendrais bruožais, o šiandien pratęsiu pasakodama šiek detaliau apie labiausiai patikusius ir nepatikusius paviljonus.

Žinoma, jei važiuosite į parodą, pasidomėkite paviljonais iš anksto ir susidarykite sąrašiuką, ką norite apžiūrėti. Mes, sakyčiau, išvažiavom nelabai pasiruošę - aš tikėjausi, kad apsilankę pagrindiniame informacijos centre Milane gausime daug informacijos apie paviljonus ir ką verta pažiūrėti, bet deja deja, gavome tik lankstinuką apie parodą ir dar tik jos teritorijoje statomus paviljonus (tai reikia suprasti, jis išleistas gerokai prieš prasidedant parodai). Net žemėlapio su paviljonų išdėstymu negavome... Tad viešbutyje bandžiau dar naršyti Facebook'e esančiame EXPO 2015 Milano puslapyje ir ieškoti įdomybių. Tiesa, oficialus Expo interneto puslapis yra labai painus, tad jame nelabai ką radau.

Žodžiu, vakare perskaičiau TOP5 paviljonų, kurie labiausiai patiko vienam britų fotografui. Jame paminėti Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir...dar kažkoks paviljonas. Tad nusprendėm patikėti fotografu ir bandyti bent jau aplankyti šiuos stendus. Aišku, sąraše buvo Lietuvos stendas, žygis iki Italijos regionų stendo ir pagrindinio paviljono, išgirtasis Maroko stendas ir dar daug planų.

Kai praėjome visas oro uosto tipo patikras susidūrėme su šios parodos mastu. Didžiulė erdvė ir akimis neaprėpiama teritorija.

Pradėjom eiti nuo pradžių į kone visus paviljonus, bet tuos, su didžiausiomis eilėmis, aplenkdavom. Juokaudami paskaičiavom, kad, norėdami aplankyti beveik visus paviljonus, kiekviename iš jų galime užtrukti ne daugiau kaip 10 minučių. Taigi po gerų 4 valandų pamatę, kad dar net pusės parodos neapėjom, nusprendėm rinktis paviljonus atidžiau, praleisti tuos, kurie mums iš išorės nelabai patiko, kuriomis šalimis ne itin žavimės ir pan.

Parodos lankymas mums užtruko 9 valandas su dviem pasėdėjimais pavalgyti ir dar pora sustojimų vyno ar alaus ragavimui.

Kadangi buvau mačiusi per žinias, kaip lietuviai pristatė savo paviljoną, tad labai norėjau pamatyti viską, kaip yra. Iš tiesų paviljonas dailus ir labai estetiškai įrengtas. Tie kabantys stikliniai lietaus lašai suteikia lengvumo, o balta spalva ir prieverpsčių ornamentų gėlės įneša lietuviško kolorito. Tik įėjus, man tikrai susidarė geras įspūdis.

Lašas, į kurį gali įeiti

Pirmame aukšte kavinukė su tradiciniu maistu (kažkas panašaus į Čili kaimą su cepelinais ir silke su bulvėmis). Beje, žmonės atsisėdę ant šių kėdžių gali suptis kaip sūpynėse

Ekranuose maisto kelionės į Lietuvą pasakojimai ir kompiuterinis žaidimas, kuriame reikia atskirti itališkus dalykus nuo lietuviškų

Palubėj stikliniai lašeliai

Na, viskas lyg ir gražu, balta. Yra ekranų (kaip ir visuose kituose stenduose). Ir neperkrauta. Tiesa, dar kitoje šios erdvės pusėje galima įsigyti lietuviškų šakočių, kietojo sūrio, paragauti alaus bei nusipirkti knygų ar gintaro karolių. Bet va vis tiek kažko tam paviljone trūko. Na, taip, eini tuo takeliu, viską pažiūri, paprašai, kad tas berniukas uždėtų antspaudą ant žemėlapio ir... išeini. Viskas. Kai apėjom daugelį stendų, tada atėjo mintis, ko trūksta lietuvių paviljonui - veiksmo. Jau rašiau, kad veiksmas yra svarbus, o pas mus, deja, nėra ką veikti. Va, pas estus paviljone irgi nėra kažko ypatingo, bet languose įrengtos sūpynės ir žmonės užsibūna, pasisupa, dar ką nors pažiūri. Va, pas lenkus gali su draugu palenktyniauti dviračiais (aišku, jie stovi vietoje, tik virtualiai matai, kuris lekia greičiau). O pas slovakus gali išpaišyti manekeną pieštuku.

Dviračių lenktynės pas lenkus

Slovakijos stende net duodami pieštukai manekenų apipaišymui

Pas estus galima pasisupti ir net su draugu palenktyniauti, kuris daugiau kartų pakils, specialiuose ekranuose skaičiuojami pakilimai

O pas mus nėra ką veikti... Tad apėjom, apžiūrėjom ir tiek. Na, bet nereikia dievo varyti į medį, buvo ir blogesnių paviljonų, kuriuose net ir minutės nereikėjo užsibūti. Pavyzdžiui, Moldovos stendas. Net jo nuotraukų neturiu iliustracijai... Taigi, įeini į tą stendą, o ten viena lentyna su parduodama knyga apie šią šalį. Eini toliau ir patenki į tokią nelabai didelę salę, kurioje pastatytos kėdės ir priešais jas trys dideli ekranai. Skamba muzika ir kraštiniame ekrane pasirodo eilė šokėjų. Jie šoka ir keliauja per visus tris tuos ekranus. Taip jie prašoka ir baigta. Vėl iš naujo, kitas šokis. Ir viskas.

Arba Airijos paviljonas. Jis pats - tai toks gan nemažas namas, bet įėjus pamatome tik didžiulius ekranus ir takelį tarp jų. Visi ekranai rodo vieną ir tą patį filmuką. Praeini tuos ekranus ir... durys laukan. Na, jei į tą paviljoną eini į vieną iš pirmųjų, tai gal ir sustoji pažiūrėti, kur tame filmuke rodomas traktorius nuvažiuoja, bet kai mums besilankant airiai buvo paskutinieji sąraše, tad užtrukom vos minutę, kol praėjom pro tuos ekranus.

Bet buvo ir įspūdingų stendų, kuriuos surikiuosiu į savo TOP penketuką. Iš karto pasakysiu, kad patiko-nepatiko yra labai subjektyvus dalykas ir šiuos stendus vertinu per savo supratimo prizmę.Ir, žinoma, kad būtų įdomiau, pradedu nuo penktosios vietos ir baigsiu pirmąja.

5. Prancūzija. Man atrodo, kad šis paviljonas labai gerai atitiko temą - pamaitinkime planetą ir tuo pačiu parodė, kuo gali didžiuotis ši šalis. Paviljonas nėra kažkuo labai ypatingas ar prikimštas technologijų. Tiesiog jis man patiko todėl, kad yra erdvus ir kad moko mus pakelti akis į viršų.

Šalia paviljono plyti laukas lysvių su daržovėmis. Ir gegužės pabaigoje derlius buvo jau gana nemenkas.

Paviljono palubėje kabo viskas, kuo didžiuojasi Prancūzija ir kas šioje šalyje gaminama

Kaip gi Prancūzija be levandų....

Aišku, kabo ir šampanas

O išėjus randame štai tokį automobilį - bistro :)

4. Rusija. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo rašoma, kad žmonės dėl politinių priežasčių ignoruoja Rusijos stendą, tačiau man tokio įspūdžio tikrai nebuvo. Visi iš vieno paviljono keliauja į kitą ir kadangi čia prie įėjimo nėra eilių, jis gana erdvus, tai daugelis ramiai ten žygiuoja. Pirmiausia, žinoma, krenta į akis veidrodinis pastato stogas. O viduje vėlgi daugybė to, kuo gali pasigirti ši šalis. Kai kuriomis valandomis paviljone organizuojamos maisto ir gėrimų degustacijos, bet mes, deja, atėjom netinkamu laiku.
Paviljonas patiko savo erdve, šiek tiek pažįstamais (iš vaikystės) daiktais, kurie atgaivinti naujam gyvenimui, bei savotišku paprastumu.

Sienos iš herbarijų - džiovinti augalai su aprašymais.

Kas prisimena tokius daiktus? :)

Šioje salėje tam tikromis valandomis vyksta gėrimų degustacijos

Nacionalinio maisto degustacijų tvarkaraštis

Kitoje salėje nuotraukos su tradiciniais rusiškais patiekalais

O kaip nepasigirti, kad Rusijoje randamos beveik visos Mendelejevo lentelės medžiagos

3. Azerbaidžanas. Šį paviljoną lankėme savo kelionės po parodą pabaigoje, o mano fotoaparatas nebeatlaikė tokio dienos darbo ir gaudė paskutiniuosius atodūsius. Tad kadrų iš to paviljono turiu labai nedaug. Bet paviljonas gražus - jaukumas suderintas su modernumu. Jau pats pastatas įdomus - su gaublio formos išsikišimu, o pati šalis nustatė papildomai savo temą - skonių ir spalvų simfonija. Visos detalės apgalvotos, suderintos tarpusavyje.
Kaip ir visur, gausu ekranų, yra liečiamieji ekranai patiems lankytojams sužinoti daugiau informacijos apie tam tikrus produktus, yra ir kažkokie aparatai, į kuriuos gali įkišti rankas. Kai kur groja muzika, o kai kur galima rasti ir tarybinio paveldo - trijų litrų stiklainių su konservuotomis daržovėmis.
Beje, jau minėjau, bet pagyrėme šį paviljoną dar ir už tai, kad jame yra eskalatoriai, kurie pakelia į visus tris pastato aukštus, o po to galima nusileisti liftu. :)

Tokių gėlių buvo visų spalvų ir šalia ekranai su tos spalvos vizualika

Šalies forma parodyta netradiciškai

2. Slovakija. Paviljonas, pilnas įdomybių. Prie pastato skulptūros, kurios sudomina, kita pastato siena su žaliuojančiu veidu, o įėjus pasitinka metalinis paukštis ir auksinis kiaušinis. Tai stendas, kuriame yra ką veikti: jau rodžiau, kad jame galima piešti ant manekenų, jame galima apsidairyti po Slovakijos gražias vietas, čia asistentai lankytojams ant kaklo užkabina po planšetę, kur gali rasti gausybę interaktyvios informacijos apie šalį. Galiausiai, gali pailsėti ant teniso kamuoliukų suolelio. Taigi, pliusai už įtraukimą, už sudominimą, už tai, kad yra kur akis paganyti.

Skulptūra, kurią reikia apžiūrėti iš visų pusių

Sienos iš kruopų talpų

O ant grindų prie kruopų yra ir šaukštų

Virtualus apsidairymas gamtoje

Gera idėja sporto aikštynui :)

Žmogus ant sienos

1. Pietų Korėja. Žinoma, papirko tos technologijos, šokantys robotai-ekranai, gausybės puodas, badaujančio vaiko akys projekcijoje ir žaliuojanti siena. Man atrodo, kad šis paviljonas geriausiai atspindėjo temą ir jame nebuvo tik giriamasi pasiekimais, bet ir keliamas klausimas, ką valgysime, parodoma, kad vieni badauja, o kiti sukasi apsivalgymo rate. Taigi ne tik gražus bei įspūdingas paviljonas, bet ir verčiantis susimąstyti.

Ruoškitės pastovėti eilėje

Maisto pavadinimai ant sienos

Besisukantis ratas su pavalgiusio žmogaus bėgančia projekcija

Alkanas vaikas, kuris vis atsisuka ir pažiūri neįtikėtino graudumo akimis

Robotai-ekranai

 

Apverstos puodynės ir ant jų projektuojami maisto patiekalai

Ir teisingai - nėra ko čia tų žuvų kankinti akvariumuose, geriau tegul jos plaukioja ekranuose

Vartojimas ir to pasekmės

Toks tad mano penketukas. Tiesa, turiu užsirašiusi sau dar penkis ar net daugiau paviljonų, kuriuos verta paminėti, tad turbūt neapsieisiu be dar vieno įrašo šia tema. :)